Iki didžiųjų metų švenčių liko visai nedaug. Norėčiau įspūdingos šventės sau ir savo artimiesiems. Kodėl gi nepasidovanojus kelionės į seniai trokštamas aplankyti Baltijos jūros sostines: Kopenhagą – Stokholmą – Taliną. Kodėl pasirinkau Skandinaviją? Todėl, kad nesu ten niekada buvusi. Todėl, kad noriu pažinti jaukią ir mielą Europos dalį. Todėl, kad atvirutės vilioja nuostabiais spalvingų miestų vaizdais. Kuriu kelionės maršrutą, iš televizoriaus ekrano sklinda artėjančių švenčių nuotaika, o aš mintimis jau keliauju …
Lietuva – Švedija
Gruodžio 27 d. Kaunas – (kelionės trukmė 2 val. 10 min 214 km automobiliu) – Klaipėda – (kelionė trunka 12 val. 425 km su nakvyne kelte).
Gruodžio 28 d. Karlshamnas – (kelionės trukmė 2 val. 150 km automobiliu) – Malmė (šved. Malmö ) (kelionės trukmė 50 min 44 km automobiliu, mokamas kelių mokestis) – nakvynė Kopenhagos (dan. København) viešbutyje. Iš Klaipėdos išvykstame keltu. Kitame krante mus pasitinka Karlshamnas (liet. Karlo uostas) – tipiškas skandinaviškas spalvotų namelių miestelis. Ilgai neužtrukę, leidžiamės Malmės link. Malmė tarsi sumažintas Kopenhagos modelis tiek architektūra, tiek mentalitetu – mat iki 1658 metų priklausė Danijai. Malmę su Danija sieja ir tai, kad Malmėje 2013 metais vykusiame Eurovizijos konkurse laimėjo Danijos atlikėja Emmelie de Forest. Populiarioje malmiečių susitikimų vietoje – Lilla Torg aikštėje, mūsų laukia seniai Malmėje gyvenanti mokyklos laikų bičiulė Kristina. Prisimindami senus gerus mokyklos laikus, vaikštinėjame Malmės prieplaukos krantinėmis, aplankome šv. Petro bažnyčią. Laikas prabėga nepastebimai greitai. Su Kristina atsisveikiname prie miesto simboliu tapusio Turning torso (liet. „Besisukantis liemuo“) – aukščiausio dangoraižio ne tik Švedijoje, bet ir visoje Skandinavijoje. Elegantiškuoju, vienu ilgiausiu pasaulyje (7,8 km.) Eresūno tiltu (dan. Øresundsforbindelsen, šved. Öresundsförbindelsen), trumpam paliekame Švedijos krantą ir keliaujame į Daniją.
Mus pasitinka viena seniausių Europos sostinių – karališkoji Kopenhaga. Keliaujame Naujojo uosto (dan. Nyhavn) besididžiuojančiomis krantinėmis, spalvingais, gilią senovę menančiais namais. Seniausias jų pažymėtas devintuoju numeriu, pastatytas dar 1681 metais. Šiame kvartale gyveno ir garsusis pasaulio pasakorius Kristianas Andersenas. Užsukame į laisvės dvasia dvelkiančią Kristijaniją – miestą mieste, kuris nepaiso Danijos Karalystės įstatymų, kuriam nepavaldi jokia valdžia ir be kurio Kopenhaga nebūtų tokia žavinga, stilinga bei jaunatviška. Kaip rodo metai iš metų atliekami tyrimai, Danijoje gyvena patys laimingiausi pasaulio žmonės. Galbūt tam įtakos turi Kristijanija?
Aplankome ir Kopenhagos pasididžiavimą – Mažąją undinėlę, neseniai sulaukusią šimto metų. Netoli Nyhanv (Naujojo uosto) ir Kristijanijos įsikūrusiame turguje paragaujame danų mėgstamų smorrebrod sumuštinių: ant ruginės duonos užtepto sviesto, o ant viršaus uždėto jautienos, kiaulienos, sūrio, grybų, lašišos ar ungurio gabalėlio, kas susišildo akvavito taurele – stipriu skandinavišku alkoholiniu gėrimu (šved. akvavit; norv. akevitt; iš lot. aqua vitae „gyvybės vanduo“), kas išlenkia daniško Carlsberg alaus taurę ir keliaujame link Apvaliojo bokšto (dan. Rundetårn), kur užkopę į apžvalgos aikštelę gėrimės Kopenhagos senamiesčio panorama.
Švedija – Danija – Švedija
Gruodžio 29 d. Kopenhaga (dan. København) – (kelionės trukmė 40 min. 45 km automobiliu) – Helsingioras (dan. Helsingør) – (kelionės trukmė 20 min. 11 km keltu) – Helsinborgas (dan. Helsinborg) – (kelionės trukmė 2 val. 20 min. 215 km automobiliu, mokamas kelių mokestis) – Geteborgas (šved. Göteborg) – (kelionės trukmė 1 val. 40 min. 145 km automobiliu, mokamas kelių mokestis) – nakvynė viešbutyje Jonšiopingo (šved. Jönköping) mieste.
Ryte atsisveikiname su Kopenhaga ir keliaujame į šiaurę – Helsingiorą. Helsingiore stūkso garsioji Kronborgo pilis. Šioje pilyje gyveno V. Šekspyro herojus Hamletas. Vasaromis čia galima Hamleto scenas žiūrėti gyvai, nes pilies viduje būna įrengta scena po atviru dangumi ir rodomi spektakliai. Kad Kopenhagos mažajai undinėlei nebūtų liūdna, netoli Kronborgo pilies danai pastatė Undino skulptūra Han (liet. Jis). Tiesa, „Jis“ gerokai jaunesnis. Iš Helsingioro keltu vėl grįžtame į Švediją – Helsinborgą.
Švediją pasaulyje garsina net tik gražūs miestai, kraštovaizdis ar talentingi žmonės, bet ir švediškas stalas (šved. Smörgåsbord), kuris Švedijoje žinomas nuo viduramžių. Švedijos virtuvė neapsieina be silkės, žirnių sriubos ir sklindžių. O man labiausiai patinka švediškas obuolių pyragas, kurį kepu prinokus obuoliams. Nesudėtinga, greita ir skanu: išplaku 2 kiaušinius su 150 g cukraus, suberiu 100 g miltų, sumaišytų su kepimo milteliais, įdedu 80 g kambario temperatūros sviesto bei grūstus migdolus. Gerai išsuku. 3 rūgščius obuolius supjaustau riekelėmis, iškloju jais skardą ir supilu tešlą. Kepu 40 min iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje. Skanaus! Šį pyragą kepiau savo Liucijai, jos vardo dienos proga. Gruodžio 13 d. Švedijoje švenčiama Šv. Liucijos diena itin reikšminga šventė, nuo kurios prasideda Kalėdų laukimas.
Toliau tęsiame kelionę link Geteborgo. Šis miestas antrasis pagal dydį Švedijoje. Gyventojų čia panašiai kaip Vilniuje – apie 500 tūkstančių. Geteborge yra begalės muziejų, tarp jų ir Volvo muziejus. Būtent Geteborge yra didžiausias Švedijoje atrakcionų parkas – „Lisebergas“. Artėjame prie Jonšiopingo (šved. Jönköping). Miestas įsikūręs prie antrojo pagal didumą Švedijoje Veterno (šved.Vättern) ežero. Dydžiu ežeras prilygsta trejoms Kuršių marioms. Yra žmonių, tikinčių, kad ežero gelmėse tūno pabaisa. Mieste įsikūrę garsių prekių ženklų: Ikea, Electrolux, Husqvarna centriniai sandėliai. Iš čia kilo „The Cardigans“ vokalistė N. Persson, taip pat „ABBA“ grupės narė A. Fältskog.
Gruodžio 30 d. Jonšiopingo (šved. Jönköping) – (kelionės trukmė 3 val. 20 min 324 km automobiliu) – Stokholmas (šved. Stockholm) – (kelionės trukmė 1 val.10 min 91 km automobiliu, mokamas kelių mokestis) – Kapelskar (šved. Kapellskär) – kelionės trukmė 9 val. 288 km keltu ir nakvynė kelte.
Toliau leidžiamės į kelią, šiandien mūsų laukia Stokholmas, pelnytai pripažintas vienu įstabiausių miestu pasaulyje. Dar vadinamas „Šiaurės Venecija“ arba „Grožiu ant vandens“, nes miestą sudaro 14 salų sujungtų 57 tiltais. Stokholmas žavus, nes jame puikiai dera senoji klasikinė architektūra ir labai skoningi šiuolaikiniai individualūs namai. Žiemos šalčio ir sniego gniaužtų sukaustytose Stokholmo įlankėlėse, kanaluose nematyti laivelių, jachtų, katerių, kurie yra neatskiriama miesto dalis šiltuoju metų laiku. Miesto istorija prasidėjo vienoje iš salų 1252 metais. Senamiestyje Gamla Stan aplankome nepaprastos svarbos ir senumo Stokholmo Katedrą (šved. Storkyrkan), pasigrožime Karaliaus rūmais, stabtelime prie Nobelio muziejaus. Praeiname garsiąja piršlybų vieta – Monteliusvagen taku, kuriame įprasta pasipiršti. Deja, aš pasiūlymo nesulaukiu. Stokholme itin daug muziejų, teatrų. Ne veltui Stokholmas pasiskelbęs Skandinavijos sostine. Per dieną Stokholmo pažinti neįmanoma. Vakarą praleidžiame įspūdingame šiuolaikinio cirko meistrų „Cirkus Cirkör Limits“ pasirodyme. Nieko panašaus iki šiol nebuvau mačiusi: įspūdingi akrobatiniai, žongliravimo triukai atliekami ne cirko arenoje, o scenoje tarsi paprasto spektaklio elementai.
Estija
Gruodžio 31 d. Paldiskis (est. Paldiski) – kelionės trukmė 50 min 50 km automobiliu – Talino (est. Tallinn) Rotušės aikštėje prie eglės sutinkama Naujųjų metų naktis.
Atsisveikinę su Švedija, keliamės į Taliną, vieną seniausių Šiaurės Europos sostinių, žemėlapyje paminėtą 1154 metais. Talino senamiestis gerai išsilaikęs viduramžių miestas, išsaugojęs senąją Hanzos laikų dvasią, beveik autentiškas pilių rezidencijas. Pro Viru vartus įžengiame į kalėdine pasaka tapusį senamiestį. Nežinojau, kad pirmoji Kalėdų eglutė Europoje buvo papuošta 1441 metais būtent Taline. Juodgalvių brolijos nariai ją papuošė riestainiais, obuoliais ir riešutais. Vaikštinėjame po Rotušės aikštėje šurmuliuojančią Kalėdų mugę. Ko čia tik nėra: ir meduolių, ir ledinukų, ir vilnonių rankdarbių, net Kalėdų Senelis su elniais atvykęs.
Kol dar visiškai nesutemo, skubame į šv. Olafo bažnyčios bokštą pasigrožėti senamiesčio vaizdais. Tikra žiemos pasaka: sniegu padengti namų stogai, tarsi nykštukų kepurės raudonuojantys pilių kuorai, miegančio uosto panorama. XVI-XVII a. ši bažnyčia buvo aukščiausias statinys pasaulyje. Įdomu tai, kad iki šių dienų Taline draudžiama statyti pastatus aukštesnius už Šv. Olafo bažnyčią. Šventinį vakarą leidžiame jaukiame „Rataskaevu16“ restoranėlyje. Kaip tikri estai skanaujame kraujinę dešrą, riebią kiaulės koją su raugintais kopūstais, gurkšnojame vietinės gamybos alų. Sutikti Naujųjų einame į Rotušės aikštę, prie pagrindinės eglės. Netrukus po Estijos prezidentės K. Kaljulaid sveikinimo, dangų nušviečia žėrintys fejerverkai ir pasigirsta džiugūs žmonių balsai: Headuutaastat! (liet. Laimingų Naujųjų Metų). Laikydamiesi skandinaviškų tradicijų, bijodami „įstrigti“ tarp senųjų ir naujųjų metų, susikimbame už rankų ir draugiškai šokame nuo laiptelių, taip sėkmingai „įšokdami“ į naujuosius metus, kurie neabejotinai bus labai geri ir sėkmingi.
Estija – Lietuva
Sausio 1 d. Talinas (est. Tallinn) – (kelionės trukmė 1 val. 50 min 134 km automobiliu) – Pernu (est. Pärnu) – (kelionės trukmė 5 val. 40 min 453 km automobiliu) – Kaunas.
Keliaujame namo. Ir pavargę, ir laimingi. Trumpam stabtelime Pernu. Žiemą „Estijos vasaros sostinė“ ištuštėjusi kaip mūsų Palanga. Tiesa, Pernu nėra vien kurortinis miestas. Gyventojų skaičiumi tolygi Marijampolei, gerai išvystyta pramonė. Štai ir kelionės pabaiga. Namai nebe taip toli, liko 453 kilometrai. Svajoju, kad R. Kiplingo „Džiunglių knygos“ herojaus žodžiai „o mes į šiaurę dumsim, o mes į šiaurę dumsim“ virstų realybe.
Kelionės dalyviai: 6 draugai, lengvasis automobilis. Keltų linijos: Klaipėda – Karlshamn; Kapelskare (šved. Kapellskär) – Paldiskis (est. Paldiski). Kelionės maršrutas: Lietuva – Švedija – Danija – Švedija – Estija – Lietuva 2589 kilometrai, iš jų 1865 kilometrų automobiliu.
Kelionės trukmė: 6 dienos, 5 naktys.
1 diena. Gruodžio 27 d.
Kaunas – (kelionės trukmė 2 val. 10 min 214 km automobiliu) – Klaipėda – (kelionės trukmė 12 val. 425 km su nakvyne kelte).
2 diena. Gruodžio 28 d.
Karlshamnas – (kelionės trukmė 2 val. 150 km automobiliu) – Malmė (šved. Malmö) – (kelionės trukmė 50 min., 44 km., automobiliu, mokamas kelių mokestis) – Kopenhaga (dan. København) – (nakvynė viešbutyje).
3 diena. Gruodžio 29 d.
Kopenhaga (dan. København) – (kelionės trukmė 40 min. 45 km automobiliu) – Helsingioras (dan. Helsingør) – (kelionės trukmė 20 min. 11 km keltu) – Helsinborgas (dan. Helsinborg) – (kelionės trukmė 2 val. 20 min 215 km automobiliu, mokamas kelių mokestis) – Geteborgas (šved. Göteborg) – (kelionės trukmė 1 val. 40 min 145 km automobiliu, mokamas kelių mokestis) – Jonšiopingas (šved. Jönköping) (nakvynė viešbutyje).
4 diena. Gruodžio 30 d. Jonšiopingas (šved. Jönköping) – (kelionės trukmė 3 val. 20 min 324 km automobiliu) – Stokholmas (šved. Stockholm) – (kelionės trukmė 1 val.10 min 91 km automobiliu, mokamas kelių mokestis) – Kapelskar (šved. Kapellskär) – (kelionės trukmė 9 val. 288 km keltu, nakvynė kelte).
5 diena. Gruodžio 31 d.
Paldiskis (est. Paldiski) – (kelionės trukmė 50 min. 50 km automobiliu) – Talinas (est. Tallinn) (Naujųjų naktis Rotušės aikštėje prie eglės).
6 diena. Sausio 1 d.
Talinas (est. Tallinn) – kelionės trukmė 1 val. 50 min 134 km automobiliu) – Pernu (est. Pärnu) – (kelionės trukmė 5 val. 40 min 453 km automobiliu) – Kaunas.
Žiemos pasakos šaltiniai: Keltai čia, papildoma nuoroda čia.
Apgyvendinimas čia.
Transportas čia.
Stokholmas čia.
Renginiai Stokholme čia.
Ačiū internetui visagaliui ir Jums keliautojai, už paskolintas nuotraukas ir įspūdžius.
