Palangos meras Šarūnas Vaitkus: „Kviečiu kurortą atrasti iš naujo“

Pastaraisiais metais Palangoje stebimus pokyčius kasmet įvertina vis daugiau poilsiautojų – didėja kurortą aplankančių žmonių skaičius, auga miesto pajamos iš rinkliavos už svečių nakvynę. Kokių naujovių didžiausias šalies kurortas siūlo šią vasarą?

 Palangos meras Š.Vaitkus pats dažnai apsilanko atnaujintoje Tiškevičių alėjoje. <br> E.Kazlaučiūnaitės nuotr.
 Palangos meras Š.Vaitkus pats dažnai apsilanko atnaujintoje Tiškevičių alėjoje. <br> E.Kazlaučiūnaitės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Alvydas Ziabkus

2017-06-13 09:19, atnaujinta 2017-06-13 09:42

Vasara Palangai prasidėjo neįprastai. Šio sezono naujovę – civilizuotus tualetus paplūdimiuose pasiūliusį kurortą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) apkaltino pažeidus teisės aktus.


Net iškilo grėsmė, kad pirmuosius poilsiautojus jau pradžiuginusius tualetus pliažuose gali tekti uždaryti, nes į juos per kopas nutiestas komunikacijas ruošiamasi pripažinti neteisėtomis.


– Kaip vertinate tokią sezono pradžią? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo Palangos mero Šarūno Vaitkaus.


– Gaila, kad dabar, užuot visą dėmesį sutelkus į įsibėgėjančio sezono poreikius, savivaldybės specialistams reikia koncentruotis į įvairiausių raštų ir pasiaiškinimų rašymą.
Ši situacija dar kartą įrodo, kad visuomenei tarnauti sukurtos institucijos kartais aklai ima tarnauti tik teisės aktams, kuriuose, deja, visų galimų situacijų numatyti neįmanoma.


Poilsiautojai seniai yra pareiškę pageidavimą paplūdimiuose gauti civilizuotas poilsio paslaugas: higienos reikalavimus atitinkantį tualetą, geriamąjį vandenį, dušus. Į paplūdimį nenutiesus komunikacijų to įgyvendinti neįmanoma.Aplinkosaugininkams neprieštaraujant šiuolaikišku būdu nestori vamzdeliai buvo prakišti giliai po smėliu, nekasinėjant kopų ir nieko neardant. Tačiau Statybos inspekcijai užkliuvo, kad dabar nutiestos komunikacijos nėra pažymėtos senuose planuose.


Sveikas protas sako, kad jei sukurta tvarka prieštarauja visuomenės interesams, gal reikėtų tobulinti teisės aktus, o ne versti žmones atsisakyti savo teisėtų lūkesčių ir teisių.
Juo labiau kad paplūdimiuose kažkodėl tik biotualetus numatantis specialusis rekreacinis planas yra sukurtas ir patvirtintas aplinkos ministerijos, kuriai pavaldi pati VTPSI.


– Tai išliks tualetai paplūdimiuose ar ne?


– Galiu patikinti poilsiautojus, kad šią vasarą jie tikrai veiks. Teisę civilizuotai aptarnauti žmones paplūdimiuose ginsime teisme.


– Šią vasarą Palanga pateikė dar vieną naujovę – vienpusį eismą su plačiu dviračių taku Vytauto gatvėje. Ar Statybos inspekcija dėl to dar jokių priekaištų nepareiškė?


– Ką gali žinoti? Gali ir atkapstyti, kad vienos krypties eismas šioje gatvėje nėra pažymėtas kokiame nors plane. Jei rimtai, vos tik pakeitus transporto eismą centrinėje kurorto gatvėje girdėjome nuogąstavimų, kad dviratininkams čia esą nebus saugu. Tačiau per dvi savaites jokių eismo įvykių Vytauto gatvėje neužfiksuota.


Matant, kad aukštai iškelta galva ir baugščiai nesidairydami į šalis dviračiais šia gatve važiuoja ne tik suaugusieji, bet ir vaikai, darosi aišku, jog pasielgta teisingai. Pagrindinę miesto gatvę pritaikyti dviratininkams, manau, yra bet kurio kurorto pareiga.


Ir automobilius vairuoja, ir dviračiais važiuoja, ir gatvę pereina tie patys žmonės. Reikia tik gerbti ir saugoti vieniems kitus ir jokių nelaimių šioje gatvėje neatsitiks.


– Vasaros išvakarėse iškilmingai atidaryta rekonstruota Grafų Tiškevičių alėja, kurios įrengimas kainavo apie 800 tūkst. eurų. Ar įgyvendinant šį sumanymą nebuvo kilę abejonių, kad nemažos lėšos skiriamos mažai naudojamam ir visų užmirštam takui?


– Ateikite ir pažiūrėkite, kiek dabar joje žmonių ne tik vakarais, bet ir dieną. Atvėrėme istorinę erdvę, kurioje poilsiautojai vaikščiojo ir prieš šimtmetį.


Tai puiki alternatyva triukšmingai komercinei J.Basanavičiaus gatvei – pasėdėti medžių vainikų pavėsyje, paklausyti čia įrengto fontano čiurlenimo. Pasivaikščiojimams skirta Tiškevičių alėja taps dar populiaresnė, kai įsibėgės koncertinis sezonas greta esančioje koncertų salėje.


Naujų poilsio erdvių Palangoje atsirado ir daugiau. Dar ne visų poilsiautojų yra atrastas Pasakų parkas, kuris įkurtas pušyne tarp „Kupetos“ parodų galerijos ir Mončio muziejaus.
Tai šeimų poilsiui skirta erdvė su interaktyviomis pasakų personažus vaizduojančiomis skulptūromis, kurios virsta vaikų žaidimų aikštelėmis. Originalu yra tai, kad prie šių skulptūrų pasakas ne tik galima perskaityti lietuvių ir anglų kalbomis, bet ir išgirsti skaitomas diktorių.


Pasivaikščiojimams skirtas takas yra atsiradęs šiaurinėje kurorto dalyje, ties Reabilitacijos ligonine. Beveik 800 metrų ilgio takas link jūros pritaikytas pėstiesiems, dviratininkams, judėjimo negalią turintiems žmonėms ir net akliesiems.


Šis takas paplūdimyje turi ir neįgaliesiems pritaikytą pratęsimą, tad likimo nuskriausti žmonės gali vežimėliais privažiuoti iki pat jūros.


– Užsiminėte apie koncertinį sezoną Palangoje. Koks šiemet kultūrinis gyvenimas laukia poilsiautojų?


– Antrus metus veikiančios naujosios koncertų salės paklausa vis didėja. Dar neturint nuolatinio šios salės valdytojo joje šią vasarą jau suplanuota apie 30 renginių: pramoginės muzikos koncertų, teatro spektaklių, miuziklų, operų, baleto pasirodymas.


Šalia esančio kurhauzo salėje per vasarą vyks beveik 50 klasikinės ir pramoginės muzikos koncertų.


Poilsiautojų laukia tradiciniai kultūros renginiai: „Dūdų vasara“, M.K.Čiurlionio muzikos festivalis, „Nakties serenadų“ klasikinės muzikos koncertų ciklas, sakralinės muzikos festivalis „Ave Maria“.


Savo kultūrinių renginių repertuarą yra numatę privatūs klubai „Ramybė“, „Vandenis“.
Unikali žinomo mados istoriko Aleksandro Vasiljevo didelė kurorto mados drabužių kolekcija visą vasarą bus demonstruojama restauruotoje viloje „Anapilis“, kurioje įsikūrė Kurorto muziejus.


Antrą vasarą poilsiautojus prie jūros kviečia didžiausias Lietuvoje šiuolaikinis kempingas, kuriame taip pat galėtų būti kultūros renginių.


– Praėjusią savaitę Palangoje lankęsis miestų ekonominės plėtros ekspertas mokslų daktaras Matthew Wagneris iš JAV pasidalijo savo įžvalga, kad kurortinių objektų jau esą per daug ir infrastruktūros plėtrą mūsų kurorte jau reikėtų net stabdyti, nes tokia gausa poilsiautojus gali blaškyti. Kaip jūs vertinate tokią eksperto nuomonę?


– Svečiui lieka padėkoti už gerą Palangos įvertinimą, tačiau nenorėčiau sutikti, kad mūsų kurorte jau visko yra pakankamai.


Dar trūksta aukštos klasės viešbučių, didelių SPA ir sveikatingumo tinklų, vandens pramogų uždarose patalpose. Džiugu, kad ši niša jau pildoma.


Jau parengtas didžiausio tarptautinio tinklo „Marriott“ viešbučio ir didelio SPA centro projektas. Statybų pradžia numatyta jau šią vasarą.


Liepą Palangos savivaldybė pradeda statyti 8 takelių 25 metrų ilgio baseino kompleksą su pirtimis, treniruoklių sale, atskirais baseinais, kurie bus skirti mokytis plaukti vaikams ir pramogoms. Šie du dideli objektai duris turėtų atverti jau prieš kitų metų Kalėdas.


Projektuojama didelė „Eglės“ sanatorija, jos statyba numatoma šiemet. Prasidėjo sveikatos centro „Gradiali“ plėtra, ji apims ir pramogų zoną – baseinus, kino teatrą.
Turime viziją priešais tarptautinį oro uostą esančią buvusios sovietų karinės bazės 55 hektarų ploto teritoriją su pušynais paversti milžinišku vandens pramogų centru, kuriame būtų naudojamas iš žemės gelmių išgaunamas gydomųjų savybių turintis geoterminis vanduo.


Šio vandens gręžiniai leistų atsirasti baseinams po atviru dangumi, kurie galėtų veikti ir žiemą.


Tokiems projektams galime tikėtis ne tik privačių investicijų, nes valstybė pagaliau suprato, kad gausiai lankomuose kurortuose investuotos lėšos duoda dešimteriopą grąžą. Neseniai Palangoje vykusio Vyriausybės pasitarimo metu buvo pritarta pasiūlymui, kad skirstant valstybės lėšas kurorto infrastruktūros projektai taptų prioritetiniai.


– Palanga auga, gražėja, tačiau ar šios pastangos nenueina perniek, kai viešojoje erdvėje išgirstama, kad žmonės nuo šio kurorto nusigręžia, nes jis yra tapęs per brangus?


– Reikia sutikti, kad vasarą Palangoje neretai pernelyg išpūstos maisto ir paslaugų kainos kenkia kuriamo visiems prieinamo kurorto įvaizdžiui.


Deja, dar pasitaiko tokių verslininkų, kurie, prisidengę trumpu vasaros sezonu, siekia staigiai užsidirbti metams į priekį. Neretai tai būna iš kitų miestų atvykę verslininkai, kurie, nesukdami galvos dėl Palangos įvaizdžio, per vasarą pajūrį vertina tik kaip trumpai veikiančias aukso kasyklas.


Kita vertus, jei Palangoje egzistuoja tokios kainos, vadinasi, atsiranda, kas tiek moka. Kitaip tokie verslininkai paprasčiausiai bankrutuotų.


Poilsiautojams noriu pasakyti, kad mūsų kurorte yra nemažai vietų, kur jie bus gerbiami nepaisant jų piniginės storio, o papietauti kai kuriuose restoranuose galima ir už pusketvirto euro.


J.Basanavičiaus gatvė – dar ne visa Palanga. Kviečiu visus šią vasarą atvykti pas mus, atrasti dar neatrastą Palangą ir pasidžiaugti mūsų kurorte sukurtomis galimybėmis. 


 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.