Atostogų muzikantas vyko su žmona Dalia. Dvi savaites pora praleido Argentinos sostinėje Buenos Airėse, vieną dieną buvo nuvykę į Urugvajų.
Buenos Airės – milžiniško dydžio: centrinėje dalyje gyvena 2,89 mln., o visoje miesto metropolijoje (Didžiosiose Buenos Airėse) – apie 15,35 mln. žmonių. Mieste susimaišiusios įvairios tautos – yra ispanų, portugalų, italų, prancūzų, arabų, kreolų. Argentiniečiai P.Vyšniauskui pasirodė palyginti šviesios odos, o moterys – gražios. Tačiau jau ir ten matyti apkūnių žmonių. Anksčiau nebūdavo.
Žmonės šypsosi, apsirengę spalvingai, paprastai. Dauguma nėra turtingi, bet jų akys sako, kad jiems gerai, kad jie – laimingi. Saulė daro savo. Lietuvius mieste lydėjo šilti žvilgsniai, tai buvo malonu.
„Kadaise aš nenorėjau keliauti, bet mano profesija tokia, kad turiu visur važinėti. Trečdalį gyvenimo praleidau lėktuvuose, autobusuose, oro uostuose. Esu koncertavęs apie 70 valstybių“, – dėstė saksofonininkas.
Iš Vilniaus į Buenos Aires Vyšniauskai skrido per Frankfurtą. Iš viso skrydis truko 15 valandų. Paskui laikas visai susimaišė: „Grįžęs į Lietuvą apie savaitę miegodavau iki 13 valandos“, – juokėsi vyras. Be to, organizmą kiek sujaukė didžiulis temperatūros skirtumas. Aukščiausia temperatūra Buenos Airėse buvo 39 laipsniai karščio, o Lietuvoje – minusinė. Tačiau ten jau buvo vasaros pabaiga.
Buenos Airėse P.Vyšniauskas pirmiausia norėjo pamatyti senąjį uostą, kuriame atsirado argentinietiškas tango, kur karjeros pradžioje grodavo garsus tango kompozitorius ir atlikėjas Astoras Piazzolla. Uostas – nedidelis, laivų ten jau nebėra, užtat šurmuliuoja daug turistų.
Vyšniauskams labai patiko La Boka (La Boca) – ryškiausias, labiausiai išsiskiriantis miesto rajonas. Nedideli mediniai namai jame nudažyti įvairiomis spalvomis.
Buenos Airių aikštėse netrūksta porų, šokančių argentinietišką tango.
„Taip žmonės užsidirba pragyvenimui. Aikštėse yra lauko kavinių, šalia jų skamba tango ritmai ir žmonės šoka. Nuostabu žiūrėti, kaip jie šoka. Nepasakyčiau, kad šokėjai – jauno amžiaus. Nors aš nesu šokio specialistas, man pasirodė, kad tie šokėjai – labai aukšto lygio“, – patikusiu reginiu gėrėjosi muzikantas.
Gal ir jį su žmona pagavo tango ritmai ir juodu pašoko?
„Ne. Aš esu prastas šokėjas. Taip susiklostė, kad visą gyvenimą grojau ir niekada nepavykdavo išeiti į aikštelę pašokti“, – juokėsi saksofonininkas.
Pribloškiantį įspūdį Vyšniauskams paliko ypač puošnus Buenos Airių teatras „Colon“. Tai – vieni didžiausių ir svarbiausių operos rūmų pasaulyje, jų akustika – viena geriausių. Teatre yra dainavęs ir šviesaus atminimo Virgilijus Noreika. Dieną, kai nėra spektaklių, į rūmus gali įeiti ir jais grožėtis turistai.
Šeima lankėsi Lotynų Amerikos meno muziejuje Buenos Airėse (MALBA), kur pamatė kelias puikias parodas. Mieste netrūksta parkų, kurių kiekvienas užima didžiulę teritoriją – maždaug kaip 10 Vilniaus Bernardinų sodų.
Kelionė neapsiėjo be netikėtumų. Argentinos muzikantų sluoksniuose pasklido gandas, kad atskrido garsus saksofonininkas iš Lietuvos. P.Vyšniauskui buvo suorganizuoti du koncertai: vienas – sostinėje, kitas – Gojoje. Tai buvo spontaniški draugystės koncertai. Jie nebuvo planuoti iš anksto.
Buenos Airėse P.Vyšniauskas pagrojo solinį koncertą meno klube, kur eksponuojami paveikslai. Žmonės ten ateina pažiūrėti paveikslų ir pasiklausyti muzikos.
Gojoje jis grojo su vietos muzikantais. Anot saksofonininko, nebūtina pažinti muzikantų, spontaniška muzika – savotiškas susitarimo dalykas.
„Aš, pasirodo, ten esu žinomas, – nusijuokė P.Vyšniauskas. – Ir muzikantai sakė, kad jiems buvo didžiulė garbė su manimi groti. Jie bijojo, labai jaudinosi, bet kadangi aš žinau Lotynų Amerikos muzikos ritmus, nekilo problemų.
Improvizacija – mano stiprybė. Koncertas labai gerai pavyko. Jie stebėjosi, iš kur aš žinau Lotynų Amerikos šalių muziką.“
Buenos Airėse Vyšniauskai ragavo ir įvairių argentinietiškų patiekalų. Pagrindinis argentiniečių maistas – jautiena.
Lietuviai ne kartą skanavo tradicinio jautienos kepsnio asado, kepto ant grotelių. Šiam kepsniui naudojama metų ir aštuonių mėnesių jaučio mėsa. Vyresnių jaučių mėsa – kietesnė, asadui netinka.
„Tai labai skanus kepsnys. Taip pat ten labai skanūs pomidorai“, – gyrė muzikantas. Jis pastebėjo, kad vynas Argentinoje – pigus.
Buenos Airių gyventojai ypač mėgsta avokadus, mangus, geria šviežiai spaustas sultis, daug vandens, nes labai karšta. Argentiniečiai sako, kad mangai padeda atgauti jėgas, stimuliuoja protinę veiklą. Taip pat jie valgo daug įvairių žuvų, nes šalia – Atlanto vandenynas.
Važiuojant per šalį tiesiog į akis krinta galybė besiganančių jaučių. Vienus gano gaučai, kiti ganosi patys visiškai laisvai. P.Vyšniauskas atkreipė dėmesį ir į tai, kad baseinų Buenos Airėse – sočiai, tačiau paplūdimių nematė. Galbūt žmonės vengia maudytis vandenyne, bijo nusvilti saulėje?
Argentinos per tokį trumpą laiką neaprėpsi – valstybė nepaprastai didelė (nors gyventojų – tik 44 milijonai) ir atstumai dideli. Kai važiuoji į kokį nors turistinį objektą, kuris nutolęs nuo Buenos Airių 800 kilometrų, vietos gyventojai sako: „Netoli.“
Pora aplankė buvusių Argentinos prezidentų rūmus už Buenos Airių, apžiūrėjo Gojos miestą. Plaukdami didžiule Paranos upe įplaukė į džiungles. „Nepaprastai didelė upė – atrodo kaip vandenynas“, - palygino vyras. Viename mieste stebėjo karnavalą, kuriam gyventojai ruošiasi ištisus metus: lanko šokių mokyklas, gaminasi kaukes. Argentiniečiai, be kitų šokių, per karnavalą šoka ir sambą, kaip ir brazilai.
„Buvo labai įdomu stebėti tą karnavalą – kaip plaukia spalvų ir judesio upė“, – įspūdžiais dalijosi P.Vyšniauskas.
