Štai tinklaraštininkė ir papuošalų kūrėja Ieva Swan (27 m.) neseniai leidosi į kelionę, daugeliui sukeliančią dviprasmiškus jausmus: lydima vyro Artūro ir draugų ji tris dienas svečiavosi Ukrainoje.
Savotiškai egzotiškoje valstybėje Ieva aplankė ne tik sostinę Kijevą – bičiulės paskatinta ji nepraleido progos išvysti Pripetės ir Černobylio miestų.
Apie ten patirtus įspūdžius spręskite patys – visuomet pozityviai nusiteikusi moteris prisipažino, kad įpusėjus kelionei ji nustojo išvykos vaizdais dalytis internete. Ieva suprato, kad nuotykių ir istorijos mėgėjų išliaupsintame Černobylyje iš tiesų yra beprotiškai liūdna.
Ne paslaptis, kad į šią atokią Ukrainos vietą vykti ryžtasi ne kiekvienas. Nemažai žmonių stabdo slogūs anų laikų prisiminimai, dar daugiau jų bijo radiacijos, mat ji mieste, kuriame iki šiol stovi 1986-aisiais avariją patyrusi atominė elektrinė, gerokai viršija leidžiamą normą.
Bauginantis ir kartu smalsumą žadinantis išlieka ir šis faktas: kadaise 14 tūkst. gyventojų turėjusiame Černobylyje šiuo metu oficialiai gyvena du tūkstančiai gyventojų, o netoliese esančioje Pripetėje, kurioje daugiau nei prieš trisdešimt metų gyveno apie 50 tūkst. žmonių, apskritai uždrausta gyventi.
Ieva sakė, kad šiai kelionei specialiai nesiruošė. Tiesa, drauge su vyru ji žiūrėjo įvairius vaizdo įrašus, kurių šia tema internete yra gausu.
Taip pat žinoma moteris pripažino, kad išvykoje kojos tikrai nepakišo fizinė forma – juk Černobylyje ir Pripetėje apleistos vietos lankomos pėsčiomis.
„Mūsų ekskursija į Černobylį ir Pripetę truko vieną dieną. Jos metu nuėjome apie 20 kilometrų.
Žinau, kad ekskursijų į šias vietas yra visokių: jos gali trukti tris, penkias dienas.
Mašina ar kitu transportu važinėjama labai mažai. Tad tiems, kurie nesportuoja, gali būti sudėtinga“, – sakė pirmą kartą Ukrainoje viešėjusi Ieva.
Į Ukrainą lietuvių kompanija skrido lėktuvu. Nuvykę jie apsistojo viešbutyje. Apsižvalgę po Kijevą, pasigrožėję iš tolo spindinčiais cerkvių bokštais draugai sėdo į taksi ir jau po kelių valandų buvo vietoje, kurioje įvyko viena didžiausių praėjusio amžiaus katastrofų.
„Kelionę pradėjome nuo šalia Pripetės esančio Dugos radaro. Matėme ir Lenino paminklą – jų visoje Ukrainoje yra išlikę vos 3.
Keliavome įvairiai: išvydome ir apleistus namus, ir tuščią mokyklą, baseiną. Taip pat apsilankėme Kopačių kaimelio teritorijoje. Jį po avarijos teko visą nugriauti ir palaidoti po žeme“, – pasakojo dar kelionės įspūdžiais gyvenanti moteris.
Prieš leisdamiesi į nuotykį Ieva su vyru išgirdo įvairiausių komentarų. Socialiniuose tinkluose didelio populiarumo sulaukiantys vyras ir žmona pažįstamų bei svetimų žmonių buvo gąsdinami ir net atkalbinėjami nevažiuoti.
„Žmonės sakė, kad Černobylyje yra nesaugu ir mes elgiamės kvailai. Iš tiesų dauguma jų nežino, kad į šią kelionę apskritai galima važiuoti, – aplinkiniai manė, jog mes tai darome neteisėtai.
Pasitaikė net tokių, kurie sakė, jog dėl itin didelės radiacijos mums gali išaugti trečia koja“, – šypsojosi tinklaraštininkė, kelionės saugumą įvertinusi vidutiniškai.
Pasak Ievos, vieną dieną apsilankius Černobylyje ir jo apylinkėse didžiulio pavojaus žmogaus sveikatai nekyla.
Žinoma, apsisaugoti padeda ir papildomos priemonės: stori, visą kūną dengiantys drabužiai, tam tikrose vietose dėvimos kaukės.
Ką jau ir kalbėti apie gidų nurodymus neliesti daiktų ar nenuklysti nuo turistams specialiai pritaikytų pažintinių takų – laikantis instrukcijų kyla mažiau pavojų, o nepaisant jų ir elgiantis pernelyg nutrūktgalviškai, atvirkščiai, tikimybė gauti didesnę radiacijos dozę kaipmat išauga.
Toliau dėstydama mintis apie radiaciją Ieva išskyrė jų kelionės maršrute atsiradusią ligoninę. Į paskutinį kartą tik ligonių aimanas girdėjusį pastatą moteris atsisakė eiti.
Mat po atominės elektrinės avarijos į ligoninę vyko daugybė per didelę radiacijos dozę gavusių žmonių, kurie ten dar atsinešė ir apšvitintus savo daiktus. Dėl to radiacijos lygis pastate iki šiol išliko didžiulis.
„Aš likau mašinoje ir ten nėjau. Vyras ir draugai į ligoninės vidų irgi nėjo. Teoriškai į ligoninę galima užeiti pusę minutės užsidengus burną, tačiau tai jau pavojinga. Pasakojama apie ligoninės registratūroje paliktą gaisrininko šalmą.
Kadangi šalmas yra metalinis ir dėvint jį buvo gesinamas gaisras, šalmas iki dabar spinduliuoja didžiulę radiaciją“, – įdomią istoriją papasakojo ji.
Nors radiacijos moteris pernelyg neišsigando, neigiamas emocijas jai sukėlė Černobylyje suvoktas katastrofos mastas: juk tose vietose kadaise gyveno laimingi žmonės, kurie turėjo palikti savo namus, dauguma jų žuvo arba vėliau mirė nuo radiacijos sukeltų siaubingų padarinių.
„Pamenu, maždaug nuo kelionės vidurio nustojau viskuo su gerbėjais dalytis socialiniuose tinkluose, nes supratau, kad ši kelionė yra liūdna.
Reikėtų prisiminti, kad tai yra ne pramogų parkas, o žiauri nelaimės vieta. Ten tikrai vyrauja tokia nuotaika“, – sakė keliautoja, Černobylyje ir Pripetėje išvydusi daugybę turistų iš skirtingų šalių.
Ieva teigė, kad tikrintis sveikatos ji dabar nesiruošia. Baigiantis ekskursijai specialiais įrenginiais buvo patikrintas kiekvieno turisto radiacijos lygis.
Tiek jos, tiek ir bičiulių duomenys neviršijo ten leidžiamos normos. Kelionės drabužių moteris taip pat neatsikratė – juos išskalbė skalbimo mašinoje.
Vis dėlto neįprastų išvykų mėgėja Ieva sako, kad į Černobylį antrą kartą nekeliautų.
Jos ir vyro planuose – kiti maršrutai. Sveikos gyvensenos entuziastai planuoja apsilankyti Latvijoje, Skrundos mieste, kuriame galima išvysti apleistus karininkų namus, mokyklą, darželį, kareivines. Ieva bijo tik vieno – visos kitos paslaptingos vietos prieš Černobylio ir Pripetės miestus tikrai gali nublankti.
