Nuo 2010 metų nedideliame Baltijos pajūrio kurorte šalia Klaipėdos organizuojamas festivalis kasmet pritraukia vis daugiau juo susidomėjusių žmonių, tačiau šie metai, pasak organizatorių, pralenkė visus lūkesčius.
Dar penktadienį buvo užsiminta, kad į tris dienas bei dvi naktis trunkantį festivalį iš anksto buvo nupirkta apie 7 tūkst. bilietų, tačiau iš viso tikimasi sulaukti dar pusę tiek. Galiausiai paaiškėjo, kad per visas festivalio dienas į „Karklę 2012” atvyko apie 12 tūkst. Tai – nemažas skaičius, kadangi kiti, nebe pirmus metus Lietuvoje vykstantys festivaliai, kasmet įprastai pritraukia nuo kelių šimtų iki 6–8 tūkst. žmonių. Jau pirmąją dieną matėsi, kad festivalis bus nemažas – pirmąją renginio dieną jau vakarop buvo pritrūkta specialių, palapinių miestelyje leidžiančių apsistoti, apyrankių. „Nesitikėjome, kad atvyks tiek žmonių. Dar tik dabar iš visų Lietuvos kampelių plūsta žmonės, o mes jau pritrūkome apyrankių“, – užsiminė prie kasos bilietus tikrinančios merginos.
Ramiame laukinės gamtos kurorte formavosi automobilių spūstys, specialiose aikštelėse vietos sustoti neužteko net per daug nesivėlinantiems, todėl dalis mašinų buvo paliktos tiesiog pagrindinės Karklės gatvės šalikelėje. Kur slypi šiemet pavykusio festivalio sėkmė – sunku pasakyti, tačiau į penkias scenas pasidalinusi „Karklė 2012“ kiekvienojoje jų galėjo rasti savo klausytoją. Gyvos muzikos koncertai buvo skirti įvairiems skoniams – čia turėjo patikti ir ištikimiems roko muzikos fanams, ir klubinės muzikos gerbėjams, savo atlikėjus rado ir tie, kuriems patinka lyriško vokalo skambesys. Abejingų nepaliko prie pat vandens pastatyta speciali „Latino Beach Bar“ palapinė – joje skambėjo pietietiški latino muzikos ritmai, o vėliau – populiariausios radijo eteryje skambančios dainos ir šokiai įbridus į jūrą kol pradėjo švisti.
Poilsiautojai įsikūrė ilgus metus čia veikiančioje vaikų stovyklos teritorijoje. Akivaizdu, kad Karklė – geografiškai puiki vieta festivaliams rengti. Gamta – pasakiška, erdvės – daug, jūra šalia, o ir apgyvendintos teritorijos ne itin jau ir daug, todėl vietiniai gyventojai vargu ar skundėsi varginančiu triukšmu.
Vos spėję suktis festivalio savanoriai stengėsi, kad susirinkusiems nieko netrūktų – prireikus pagalbos visuomet galėjai surasti tą, kuris išties ranką.
Tuo tarpu nors gausus apsauginių ir policijos būrys užtikrino poilsiautojų saugumą, daugelis piktinosi keistomis taisyklėmis – iš palapinių miestelio jie griežtai neleido išsinešti jokio maisto ir gėrimų net einant į paplūdimį. Negalima nei mineralinio, nei sumuštinio – nieko.
Festivalio organizatoriai dar anksčiau teigė, kad savaitgalis Karklėje paliks tik teigiamus įspūdžius. Šalia Olandų kepurės įsikūrusiame viename seniausių žvejų ir gintarų gaudytojų kaimelyje nuolat tvyrojo pozityvi muzika. Demokratiškame festivalyje buvo galima įsitikinti, kad amžius – ne riba linksmybėms. Čia po pievą lakstė ir maži vaikai, ir studentiškai dienas leidžiantis jaunimas, dainas kartu traukė ir solidžius kostiumus namie palikę vyresnio amžiaus verslininkai bei tarnautojai.
Pirmąjį vakarą scenoje pasirodė Martas Palubenka, lietuvių pamėgtos grupės „Lemon Joy“ ir „Žalvarinis“. Savo pasirodymus surengė ir Aistė Smilgevičiūtė su grupe „Skylė“ bei Alina Orlova. Be atlikėjų iš Lietuvos, čia buvo galima išgirsti sėkmingai pasirodžiusius danus „Carpark North“ bei beatbox‘o virtuozus iš Latvijos „PeR“.
Kone labiausiai laukta vakaro staigmena tapo žaismingas iš Rusijos atvykusių „Mumiy Troll“ pasirodymas. Didelio dėmesio sulaukė ir svajonių jaunikio pravardę nešiojantis Marijonas Mikutavičius. Scenoje sugrojęs daugelį savo mėgstamų dainų jis kaip reikiat pašokdino publiką.
Tuo tarpu dvejose elektroninės muzikos erdvėse griaudėjo didžėjų pasirodymai, tarp kurių populiariausiais tapo prie pulto stojęs Jonas Nainys-Jovani bei iš naujo atgimęs kolektyvas „Partyzanai“.
Vangiai prasidėjęs šeštadienis baigėsi su trenksmu. Ant scenų vieni po kitų lipo geriausi Lietuvos atlikėjai.
Savo programą pristatė suomiai „Deep Isight“, vėliau pasirodė filme „Tadas Blinda“ išgarsėjusi Ieva Narkutė, grupė „Atika“, charizmatiškieji „Skamp“ bei daugelio laukti Leonas Somovas su Juste Arlauskaite-Jazzu.
Bene daugiausiai dėmesio šeštadienio vakarą sulaukė įspūdingas Andriaus Mamontovo pasirodymas, į kurį, rodos, sugužėjo visi tie apšnekėtieji 15 tūkst. dalyvių. Visi kaip vienas drauge traukiantys žinomų dainų žodžius ir linguojantys tuo pačiu ritmu. „Jūs esate nuostabūs“, – besišypsodamas nuolat kartojo A. Mamontovas.
Pasirodymą simboliškai užbaigė kone vizitine „Foje“ daina „Laužo šviesa“, kurios metu grupės smuikininkas Eimantas Belickas atbėgo su degančiu deglu ir tiesiogine to žodžio prasme įsiplieskė ugnį ant scenos. Tai buvo taip netikėtas siurprizas ne vienam grupės gerbėjui.
Link jūros į „Kopų“ sceną vieni po kitų pradėjo rinktis ir „Keistuolių“ muzikos gerbėjai. Tačiau dar prieš pasirodymą atvykusiems jiems teko luktelėti kol didžioje scenoje nutilo A. Mamontovo balsas – programoje besidubliuojantis laikas vis dėlto buvo pakeistas ir atsižvelgta į festivalio dalyvių poreikius, kad būtų galima išgirsti abi grupes. Belaukdami į sceną žengiančių „Keistuolių“ jų gerbėjai entuziastingai skandavo daugeliui gerai pažįstamos dainos „Būk mano varpeliu“ žodžius „rodyk, ką moki, šalalala“.
Karklėje „Keistuoliai“ pasirodė su „Bremeno muzikantų“ programa. Larisos vaidmenį įkūnijus Ilona Balsytė gausiai susirinkusius klausytojus privertė pajudėti užvesdama vadinamąjį „ančiukų šokį“, o dainuodama „Kalnų erelį“: pati įsijautė į erelio vaidmenį i, rodos, beveik pakilo nuo žemės.
Maždaug valandą nuoširdžiai koncertavęs kolektyvas buvo paprašytas pagroti dar vieną dainą – tuomet suskambę žodžiai „žemyn upe“ dar ilgai buvo atkartojami palapinių miestelyje.
Iškart po to visa masė žmonių traukė atgal į didžiąją sceną, kur savo pasirodymą surengė skandalingasis Egidijus Dragūnas-Selas.
Staigmenų savo pasirodymuose nestokojantis Egidijus Dragūnas pasveikino visus susirinkusius ir dviprasmiškai šoko apsikabinęs mikrofoną, įkaitusią publiką vėsino aplaistydamas ją mineraliniu vandeniu, o galiausiai privertė nusišypsoti prieš tai toje pačioje scenoje koncertavusius A. Mamontovo gerbėjus paprašydamas minios garsiai skanduoti grupės „Foje“ vardą.
Koncertui įsibėgėjus, E. Dragūnas įsiaudrinusiai publikai staiga griežtu balsu sušuko: „O dabar visi klaupiatės! Klaupiatės“. Po antro paliepimo pirmoje eilėje stovintys „Sel“ gerbėjai jau bandė sulenkti kelius, tačiau jau po kelių dainos akordų staiga visi iš naujo paliepti šoktelėjo į viršų. Ši scena priminė gegužės mėnesį Lietuvoje viešėjusių britų „The Prodigy“ pasirodymą, kuomet skambant jų kultiniam hitui „Smack my bitch up“ pilnutėlė Kauno „Žalgirio“ arena akimirkai buvo kone suguldyta ant žemės. Tačiau šįkart tokio triuko pakartoti nepavyko.
Pats E. Dragūnas po koncerto visiems pasiūlė lėkti pašokti į „Jager Club“ palapinę, kurioje – Rolandas Mackevičius, Manfredas, Mario Bassanov su Vidžiu bei vakaro programą šioje scenoje užbaigęs Ignas.
Tuo tarpu sekmadienį niekas neskubėjo keltis. Dalis žmonių jau kiek anksčiau pradėjo pakuotis daiktus, tačiau taip tingiai, kad skaičiai apsivertė.
Sekmadienį „Kopų“ scena buvo nugulta – daugelis laukė iš Islandijos atvykusio lietuvių kilmės Ryano Karazijos, kitaip dar žinomas Low Roar vardu. Lengvos muzikos dozę paskutiniam rytmečiui siūlantis atlikėjas išliko kuklus – lietuviškai pasisveikino, o pagrojęs kelias dainas prisipažino, kad pametė kažkokią gitaros detalę, dėl kurios dabar negali groti.
Karklėje, kaip ir visuose festivaliuose, veikė įvairios meno dirbtuvės, buvo galima pačiam savo kailiu išmėginti įvairias atrakcijas, pasidaryti papuošalą, tatuiruotę, pamiklinti galvą galvosūkių žaidimais. Teritorijoje veikė krepšinio aikštelė ir kitų ekstremalių pramogų zona. Norintys galėjo dalyvauti įvairiuose žaidimuose, kurių kone kiekvieno laukė tam tikras motyvacinis prizas.
Didžiulės eilės nusidriekė prie kavos – kai kuriems savo mėgstamo gėrimo eilėje teko laukti beveik valandą. Panašioje situacijoje atsidūrė ir tie, kurie ryte bandė pasinaudoti dušu. Nedideliuose, šaltą vandenį pumpuojančiose, dušuose netrūko norinčių apsiprausti net ir tada, kai lauke nebuvo itin vasariškas oras.
„Festivalis – vykęs ir net labai!“ - dar kartą patikino organizatoriai. Jie juokavo, kad šiemet žmonių susirinko dukart daugiau nei jie planavo dar iki prasidedant renginiui, todėl kitąmet jie žada išsikelti sau dar didesnį iššūkį ir pasižadėti pritraukti dar bent dalį lankytojų.
