Po to, kai 2004-aisiais Ezopas, visuotiniu sutarimu, pasitraukė iš ŽAS, jis ieškojo savęs blaškydamasis po Indiją, domėjosi žmogaus dvasiniu tobulėjimu ir visiškai atsisakė svaigalų.
2008-aisiais išrinktas į Seimą, jau 2010 metais po apkaltos turėjo jį palikti, nes be pateisinamos priežasties praleidinėjo posėdžius.
M. Berenis - Tru, L. Zareckas - Choras ir G. Šapiro - Bilas pastaruosius septynerius metus koncertuoja gyvai ir toliau leidžia albumus.
Tačiau grupėje vėl kvepia permainoms: kalbama, kad senoji ŽAS su Ezopu ketina atsikurti M.A.M.A. muzikos apdovanojimų ceremonijai 2013-iųjų sausį, o šiam pasirodymui vėl susibūręs ketvertas galbūt pasirodys su naujais projektais.
Grojo naujais instrumentais
„Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti“, - lyg susitarę aiškino ir L. Karalius - Ezopas, ir ŽAS būgnininkas L. Zareckas - Choras.
39 metų L.Karalius - Ezopas, pasitraukęs iš ŽAS, su muzika turėjo mažai ką bendra. Tiesa, 2007 m. su dabartine gyvenimo drauge Gintare Gurevičiūte jis prodiusavo projektą „Die2kai.lt“, per kurį trys pagyvenę vyriškiai nutarė padaryti perversmą Lietuvos muzikos pasaulyje.
Muzikanto karjerą pradėjęs kaip sunkiojo metalo grupės „Regredior“ būgnininkas, ŽAS L. Karalius - Ezopas buvo vienas vokalistų ir jokiu instrumentu negrojo.
Pasitraukęs iš ŽAS jis mokėsi groti Australijos aborigenų pučiamuoju instrumentu didžeridū, Šiaurės Sibiro tautų mėgstamu dambreliu ir Šiaurės Amerikos indėnų fleita, nors į sceną L. Karalius pastaraisiais metais nelipo.
Tačiau Ezopas tvirtina, kad viena ausimi vis nugirsdavo ir pasiklausydavo, ką veikia ŽAS.
Santykiai tampa šiltesni
„ŽAS visais laikais buvo tokia grupė, kur viskas daroma be įtampos. Be to, ji nuolat keičia stilių - groja tai šokių muziką, tai imasi regio, tai roko, nors visi jie metalistai iki kaulų čiulpų“, - juokėsi pastaruoju metu iš verslo gyvenantis L. Karalius - Ezopas.
Jis neslėpė, kad anksčiau kiek suskilinėję santykiai su kitais ŽAS nariais pastaruoju metu vėl tapo šiltesni.
„Tuo labai džiaugiuosi, nes draugaujame labai seniai. Su M. Bereniu esame pažįstami nuo ketverių metų, mokykloje viename suole sėdėjome ir nesinori, kad tokia draugystė nutrūktų“, - tvirtino L. Karalius.
2010 metų gegužę Ezopas jau buvo pasiryžęs su ŽAS vėl lipti ant scenos, tačiau tuomet, dar būdamas Seimo narys, šios minties galiausiai atsisakė.
Nutarė koncertuoti gyvai
„Mūsų santykiai su Ezopu visą laiką buvo draugiški, nors drauge ir nekoncertavome“, - patikino ŽAS būgnininkas L. Zareckas - Choras.
Likę be Ezopo, kuris buvo vienas ryškiausių grupės veidų, „žasai“ sugebėjo išlikti tarp populiariausių Lietuvos grupių.
Po auksiniu tapusio albumo „Mandarinai“ 2004-aisiais jau 2005 m. rudenį jie pradėjo groti gyvai su kviestiniais instrumentininkais - iš pradžių boso ir dviem solo gitaromis, o vėliau įsileido ir smuiką, violončelę, net moterišką vokalą - tiesa, tik vienai dainai „Diena po karo“, kurią įrašė su Aiste Striogaite.
ŽAS kelerius pastaraisiais metas muzikavimą supranta ne kaip verslą, kuris anksčiau nešdavo nemenką uždarbį, o kaip pomėgį.
„Skaičiuoti pinigus mums pasidarė nebeįdomu, kaip ir nebeįdomu pasidarė koncertuoti taip, kaip koncertavome anksčiau. Norisi daryti taip, kaip iš tiesų norisi, o muzika nė vienam mūsų niekada nebuvo darbas, iš kurio gyvename.
Grojant gyvai yra daugiau nuoširdumo ir mažiau komercinio požiūrio“, - grupės filosofiją aiškino Choras.
