Šią vasarą kanadiečių dainininko Justino Bieberio vadybininkas Scooteris Braunas išsižiojęs stebėjo, kaip iki šiol negirdėto Pietų Korėjos reperio vaizdo klipas populiarumo lenktynėse triuškina jo globotinį.
Praėjus mėnesiui jis raitė parašą ant sutarties su atlikėju, išradusiu iki ašarų juokingą jojimo judesį vaizdo klipui.
„Noriu būti istorijos dalis”, – paaiškino patyręs pramogų verslo vilkas. Ir buvo teisus.
2012-ieji popmuzikos pasaulyje įsimins kaip „Gangnam Style” metai. Daugiau nei 730 milijonų vaizdo klipo peržiūrų portale „YouTube” – skaičius, kuris verčia susigūžti.
Rašant šį straipsnį PSY trūko tik 70 milijonų žiūrovų, kad būtų pralenktas J.Bieberio klipo „Baby” rekordas. Sako, PSY tikslas – milijardas peržiūrų. Niekas nedrįstų lažintis, kad ši svajonė neišsipildys.
Tie, kurie niekada nesilankė Pietų Korėjos sostinėje Seule, iki šios vasaros tikriausiai neturėjo žalio supratimo apie Gangnamo rajoną, kuriame gyvena prabangą mėgstantys žmonės.
„Gangnam Style” – ironiška pašaipa iš tuštybės, demonstruojamo pomėgio brangiems daiktams ir drabužiams. PSY pasakoja, kad tai miesto dalis, kurioje kiekvienas jaučiasi nežemiškai svarbus. Tikriausiai jis žino, ką kalba, – pats gimė ir augo šiame rajone.
Tema, kuri tikriausiai sulauktų populiarumo bet kurioje šalyje. Tačiau naivu tikėtis, kad bent vienas procentas iš milijonų klipą žiūrėjusių užsieniečių bandė išsiversti dainos tekstą ir gilinosi į jį.
Kvailoka, bet įkyriai įsimenanti melodija, trankus šokių muzikos ritmas ir, žinoma, ryškiausias naujas metų šokis – to pakako, kad nesuskaičiuojama daugybė žmonių pradėtu nuoroda į vaizdo klipą dalintis socialiniuose tinkluose.
Trisdešimt vakarų – tiek užtruko PSY kurdamas ir tobulindamas klipui skirtus judesius.
„Gerbėjai iš jo visada tikisi ko nors išskirtinio. Kartu su choreografu išbandė daugybę variantų – nuo pandos iki kengūros judesių. Nugalėjo tragikomiška šokio kompozicija, kurioje reperis imituoja jojimą šuoliuojančiu žirgu.
Kas nutiko pasirodžius klipui, tikriausiai jau žinote. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas, popmuzikos žvaigždė Britney Spears, Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas. Tai tik keletas garsenybių, kurios viešai bandė pakartoti PSY judesius.
Šoka nesuskaičiuojamų TV laidų dalyviai ir kaliniai, grožio konkursų dalyvės ir krepšininkas Donatas Motiejūnas. Miestų merai, parlamentų nariai, Afganistane tarnaujantys kariškiai. Vaikai ir senoliai, filmuojantys savo „Gangnam Style” versijas ir įkeliantys jas į internetą.
Tiesą sakant, turbūt lengviau išvardyti tuos, kurie nešoka.
Už tokį populiarumą PSY labiausiai turėtų būti dėkingas internetui, kuris dar kartą įrodė savo milžinišką įtaką. Pakako, kad nuoroda į prajuokinusį vaizdo klipą pasidalintų dainininkas Robbie Williamsas, aktorius Tomas Cruise’as ir dar keletas žvaigždžių.
„Gangnam Style” akimirksniu pasigavo jų gerbėjai ir žiniasklaida. Po savaitės PSY jau sulaukė kvietimų pasirodyti populiariausiose JAV ir Europos TV laidose.
JAV populiariausių kūrinių sąraše daina pasiekė antrąją, geru muzikos skoniu kadaise garsėjusioje Didžiojoje Britanijoje – pirmąją vietą.
„Tai absurdas. „Gangnam Style” – tas pats, kas kadaise buvo „Macarena”. PSY tikrai nebeturės nė vienos kitos dainos, kuri pasiektų tokias aukštumas”, – išsiblaivyti pataria įtakingas JAV muzikos verslo tinklaraštininkas Bobas Lefsetzas.
Tikriausiai jis teisus, tačiau neatrodo, kad PSY dėl to skaudėtų galvą. Atlikėjas jau dešimtmetį džiaugiasi sėkminga karjera Pietų Korėjoje, o užgriuvęs pasaulinis populiarumas – visiška staigmena.
Turtingo puslaidininkių gamyklos vadovo šeimoje 1977-aisiais gimęs Park Jaesang’as (toks tikrasis PSY vardas) pagal tėvo planą turėjo tapti verslininku.
Baigęs vidurinę mokyklą vaikinas buvo išsiųstas į JAV studijuoti verslo administravimo.
Tačiau maištingą charakterį nuo mažens rodanti būsimoji žvaigždė tėvo skirtus pinigus iššvaistė muzikos instrumentams ir įstojo į prestižinį Berklio muzikos koledžą. Šį faktą PSY gerbėjai mini kaip argumentą tiems, kurie mano, kad juokingo hito autorius neturi muzikinio talento.
Daugybę įvairių žanrų muzikos garsenybių išugdžiusios mokyklos korėjietis taip ir nebaigė – sugrįžo į gimtinę ir pasiryžo siekti muzikanto karjeros.
Savo lėšomis muzikos albumus leisti pradėjęs jaunuolis greitai pelnė dėmesį – tik nebūtinai tokį, kokio norėtų.
Hiphopas apskritai nebuvo pati populiariausia muzikos rūšis Pietų Korėjoje, o čia – keistai judantis, labai jau atviras seksualines užuominas į dainas įpynęs reperis. Keistas šlovės receptas.
Vieną pirmųjų PSY albumų būtent dėl tekstų buvo uždrausta parduoti jaunesniems nei 19 metų asmenims. Ironiška, bet būtent tai padėjo atlikėjui prasiskinti kelią – į skandalą dėmesį atkreipė žiniasklaida, ir netrukus atlikėjas jau šmėžavo muzikos apdovanojimų ceremonijose bei madinguose vakarėliuose.
Istorijos, kai net valstybinės institucijos bandė stabdyti PSY polėkį, kartojosi ne kartą. Dar prieš dvejus metus jo dainą „Right Now” transliuoti uždraudė Pietų Korėjos šeimos ir lyčių lygybės ministerija – už kūrinio tekste skambančias nešvankybes.
Tuo metu PSY jau buvo pagarsėjęs kaip chuliganas. Buvę jo mokytojai prisiminė, kad paauglystėje neklusnus vaikis mėgo klasėje laidyti nešvankius juokelius.
Ir suaugęs problemų „per valdiškus namus” atlikėjas turėjo ne sykį. Dvi ryškiausios istorijos – sulaikymas dėl „žolytės” pakelio kišenėje ir paini kova su šalies karinėmis struktūromis.
2003-iaisiais jau išgarsėjęs muzikantas pagal šalies įstatymus buvo pašauktas atlikti privalomosios karinės tarnybos. PSY pasirinko alternatyvią tarnybą – buvo paskirtas dvejus metus dirbti programinės įrangos įmonėje. Tačiau reperiui tai pasirodė nuobodu, jis dažnai „nusiplaudavo” iš darbo ir daugiau dėmesio skirdavo muzikai bei koncertams.
2007-aisiais kažkas Karo ministerijoje apsižiūrėjo, kad nedrausmingas artistas neatliko pareigos tėvynei. PSY vis dėlto teko dvejiems metams vilktis kareivio uniformą – bandymas šį sprendimą užginčyti teisme buvo nesėkmingas.
Praėjus penkeriems metams Pietų Korėjos valdžia norėtų pamiršti visus nesutarimus su pasaulinį populiarumą pelniusiu savo piliečiu.
Prieš tris savaites jam net buvo įteiktas ordinas už nuopelnus Pietų Korėjos kultūrai. Sprendimas sukėlė daug diskusijų visuomenėje – susižavėję PSY įtaka valdininkai tikrai perlenkė lazdą, teikdami valstybinį apdovanojimą už juokingą dainą.
Susileido ir Jungtinių Tautų labdaros fondo UNICEF vadovai, paskyrę PSY Geros valios ambasadoriumi, ir net Oksfordo debatų draugija, pakvietusi reperį skaityti „įkvepiančios kalbos”. Teigiama, kad susidomėjimas šiuo renginiu buvo gerokai didesnis nei tada, kai kalbėjo Motina Teresė ar Dalai Lama.
Kas šovė į galvą Ban Ki-moonui, pakvietusiam PSY į oficialų susitikimą, sunku suvokti. Tačiau pats Jungtinių Tautų Organizacijos vadovas aiškino, kad jojimo judesio jį pamokęs PSY gali pasauliniu mastu paskatinti toleranciją.
Prieš savaitę Rihanna, Katy Perry ir Lady Gaga – artistės, kurias savo koncertuose mėgsta parodijuoti pats PSY, televizijos ekranuose žiūrėjo, kaip tarsi iš niekur pasaulinėje scenoje prieš kelis mėnesius atsiradęs artistas atsiima MTV Europos apdovanojimą už geriausią vaizdo klipą. Tą, į kurį pagrindinėmis pretendentėmis dar neseniai buvo laikomos jos.
Padėkos kalboje PSY dėkojo savo šeimai. Su violončelininke Yoo Hye-yeon jis gyvena devynerius metus, susituokė prieš šešerius. Pora augina dvynukes.
„Gangnam Style” didžiausiu savo karjeros laimėjimu vadinantis atlikėjas prieš savaitę surengė ir įspūdingiausią pasirodymą – bent jau pats taip sako. Augdamas Pietų Korėjoje ir per televizorių matydamas Madonnos vaizdo klipus jis niekada nesvajojo, kad kada nors su ja kils į sceną.
Tačiau prestižinėje Niujorko „Madison Square Garden” amerikiečių dainininkė ne tik pakvietė 35-erių korėjietį į sceną, bet ir ėmėsi „go-go” šokėjos vaidmens jam repuojant „Gangnam Style”.
Akimirkos, kurių iš atminties neištrinsi. PSY pažįstantys žmonės sako, kad jis neprarado puikaus humoro jausmo, tačiau nėra toks įžū- lus kaip anksčiau.
Anksčiau atvirai chuliganu vadintas kūrėjas dabar elgiasi daug kultūringiau. Smokingą vilkintis atlikėjas greitai įsijautė į nuolat besišypsančios, sklandžiai interviu dalijančios popžvaigždės įvaizdį. Vienas dalykas, kuris tikrai pasikeitė, – jo piniginės turinys.
Daina „Gangnam Style” turėjo jos atlikėjui atnešti didžiules pajamas. Jau nekalbant apie honorarus už pasirodymus ir reklamos sutartį su įmone „Samsung”.
Kadaise pasaulis ėjo iš proto dėl brazilų grupės „Kaoma” dainos „Lambada”, vėliau – ispanų dueto „Los Del Rio” hito „Macarena”. Šie metai priklauso „Gangnam Style”, bet sunku tikėtis, kad PSY sugebės išspausti dar vieną tokio ryškumo hitą – tai beveik neįmanoma.
Visai gali būti, kad po dešimties metų šį artistą pamatysime kurio nors Lietuvos prekybos centro salėje ar nedidelio miesto šventėje. Tačiau šiandien įtakingiausi pasaulio žmonės nori būti PSY draugai. Net jei korėjietis juos domina tik kaip juokdarys – PSY jau įrodė, kad dėmesį pritraukti sugeba puikiai.
