„Noriu pristatyti pagrindinį kitų metų lietuviškos muzikos renginį. Spalį surengsiu keturis koncertus didžiosiose arenose. Spalio 5-ąją – Klaipėdoje, spalio 12-ąją – Kaune, spalio 19-ąją – Šiauliuose, spalio 26-ąją – Vilniuje.
Paminėsiu trisdešimt metų, kuriuos praleidau scenoje. Skambės visos geriausios per šį laiką mano sukurtos dainos. Tai bus kelionė laiku – nuo naujausių iki seniausių dainų.
Nors kažkodėl į jubiliejus pagroti paprastai kviečiami kiti atlikėjai, aš to nedarysiu. Noriu į sceną pakviesti visus muzikantus, su kuriais esu grojęs. Žinoma, kelių žmonių jau nebėra. Kiti išvykę ar nebemuzikuoja, nežinau, ar pavyks juos surasti.
Bet tikiu, kad didžiąją dalį muzikantų, su kuriais grojau solinės karjeros ir „Foje“ laikais, man pavyks į sceną pakviesti ir kartu pagroti.
Kviesiu ir techninius darbuotojus, visus, su kuriais teko vienaip ar kitaip dirbti per 30 metų“, - pranešė A. Mamontovas.
Iš esmės tai reiškia, kad keletui kūrinių atsikurs legendinė grupė „Foje“, tačiau pats Andrius tai vertina kitaip.
„Atsikūrimas būtų, jei vėl pradėtume kurti naujas dainas. To nebus“, - sakė dainininkas, lrytas.lt davęs išskirtinį interviu apie tai, kas kitų metų spalį laukia jo gerbėjų.
- Ar apie tai jau kalbėjotės su buvusiais „Foje“ nariais? - lrytas.lt paklausė A. Mamontovo.
- Su kai kuriais – taip. Kartais žmonės neteisingai įsivaizduoja grupę „Foje“ - tik paskutinę jos sudėtį. Bet šioje grupėje iš viso grojo maždaug 14 žmonių. Vienu metu grupėje grojo 7 žmonės.
Pirmoji grupės sudėtis buvo kitokia nei paskutinė. Pavyzdžiui, bosininkas buvo ne Darius Burokas, o Darius Tarasevičius.
Galbūt man pavyks padaryti taip, kad koncertuose pasirodys kelios „Foje“ sudėtys. Man pačiam knieti pagroti su žmonėmis, su kuriais negrojau dvidešimt metų.
- Kyla pagunda garsiai pasakyti, kad šiuose koncertuose trumpam atsikurs grupė „Foje“.
- Ne, ji neatsikurs. Tiesiog koncertuose dalyvaus buvę „Foje“ muzikantai. Svarbu tai pasakyti.
Tai nėra „Foje“ 30-metis, ši grupė tiek negyvavo. Tai mano veiklos 30-metis, tačiau, žinoma, šiame laikotarpyje „Foje“ vaidino labai svarbų vaidmenį.
„Foje“ atsikūrimas įvyktų tik tada, jei mes įrašytume naują albumą. To aš visiškai neįsivaizduoju, nemanau, kad tai gali nutikti.
- Rizikuoju suerzinti, bet...
- Gal vis dėlto išbėgsime porai minučių į aikštelę? (kikena).
- Žiūrint iš pramogų verslo logikos pusės, „Foje“ susibūrimo sukakties turas būtų labai gundanti idėja.
- Man tai ne kartą siūlė koncertų organizatoriai.
- Bet ne buvę grupės nariai?
- Ne, tikrai ne. Visi buvę „Foje“ nariai puikiai supranta, kad tai buvo tada, tas laikotarpis, kuris pasibaigė.
Grupės atkūrimas man nėra senų dainų sugrojimas. Tai būtų nauja kūryba, o ji nelabai įmanoma. Žmonės, kurie grojo „Foje“, dabar gyvena skirtingus gyvenimus, mes pakankamai nutolę vienas nuo kito.
Bet pakilti į sceną ir pagroti vieną kitą dainą – kodėl ne? Gal tai net nebus visa „Foje“ sudėtis, gal gros pusė dabartinės mano grupės ir du buvę „Foje“ muzikantai. Bet vienaip ar kitaip, didžiąją dalį buvusių „Foje“ narių šiuose koncertuose pamatysite.
- Kadaise sakėte, kad „Foje“ vienam koncertui atsikurtų už milijoną – jei bilietai būtų nemokami. Tai tebegalioja?
- Taip (juokiasi). Bet dabar tai gerokai nusikels į ateitį.
Manau, tai pernelyg sureikšminama. Pirmuosius keletą metų po „Foje“ iširimo publika ėjo į mano, kaip buvusio tos grupės lyderio, koncertus. Bet dabar publika jau priprato į mane žiūrėti kaip į atskirą atlikėją.
Mes juk netapatiname Philo Collinso su grupe „Genesis“. Praeina tam tikras laiko tarpas, nepamiršti, kad jis grojo toje grupėje, bet jis jau turi žiūrovų mėgstamą solinį repertuarą. Taip pat yra ir su manimi – pastaruosius penkerius šešerius metus labai aiškiai tai jaučiu, mano solinė kūryba nebėra lyginama su „Foje“.
„Foje“ buvo perėjimo nuo vienos santvarkos prie kitos laikotarpio grupė. Baigėsi laikotarpis – baigėsi ir grupė.
Dabar ji nebeskambėtų taip, kaip tada. Jei dabar išeitume ir grotume taip, kaip tais laikais, patikėkite, jums tektų nusivilti. Pasikeitė laikai, reikalavimai, požiūris. Svarbiausia – pasikeitė pats muzikinis, politinis, ekonominis kontekstas. Žmonių išprusimas, patirtis – viskas pasikeitė. Bet smagu, kad tos senos dainos vis randa ir naują klausytoją.
Su Arnoldu Lukošiumi vis stebimės – kodėl į koncertus vis ateina nauji penkiolikos, šešiolikos metų klausytojai? Nes Lietuvoje po „Foje“ neatsirado nė viena grupė, kuri lietuviškai dainuotų tematika, aktualia paaugliams. Kaip bebūtų keista. O jauni žmonės vis tiek ieško, kas atspindėtų jų nuotaiką. Jiems vis dar tinka dainos, kurias aš parašiau būdamas šešiolikos. Smagu.
- Tokia pati programa su svečiais scenoje numatoma visiems keturiems koncertams?
- Taip. Nemanau, kad tų koncertų bus daugiau. Pirmiausia dėl svečių – jie dirba savo darbus, gyvena skirtinguose miestuose, net ir keturiems koncertams juos surinkti nebus lengva. Dabar žiūriu tik į šiuos keturis koncertus.
- Manote, kad bus parduoti visi bilietai?
- Nežinau, bet trauktis neturiu kur. Juk su arenomis jau susitariau (šypsosi). Trauktis ir nenoriu.
- Per trisdešimt metų sukūrėte labai daug muzikos. Kaip parinksite programą?
- Jau sudariau šiokį tokį sąrašą, visos populiariausios dainos niekaip netelpa į dviejų valandų koncerto programą. Reikės kažką praleisti, gal sujungti keletą kūrinių į vieną.
Nežadu groti keturias ar penkias valandas. Manau, dvi valandos – optimali koncerto trukmė. Jau dabar vyksta pasirengimas, braižomi planai, kuriama scenos konfigūracija, apšvietimo variantai. Iki koncertų – dar beveik metai, bet nusprendžiau ruoštis iš anksto.
Kitas etapas bus repeticijos, jose išaiškės repertuaras. Bet tikrai galiu pasakyti, kad koncerte skambės visų žinomos dainos.
Beje, yra dainų, kurios mane intriguoja, nes dabar jos neskamba gerai, kad ir kaip bandyčiau jas pagroti. Pavyzdžiui, „Distancija“. Galbūt jos gerai skambėjo tik grojant tiems muzikantams, kurie jas įrašė. Dėl to mane irgi vilioja galimybė su jais vėl pagroti.
Pavyzdžiui, neįsivaizduoju, kad mano koncerte saksofonu grotų kažkas kitas, o ne Saulius Valikonis. Bet niekaip negaliu jo surasti – nepadeda „Facebook“ ir kiti būdai. Gal kažkas skaitys šį straipsnį ir galės man šiuo klausimu padėti?
- Daina „Laužo šviesa“ koncertuose skambės?
- Tegul tai lieka intriga (kvatojasi).
- Tai bus vieninteliai jūsų koncertai 2013-aisiais?
- Lietuvoje – taip, nuo metų pradžios iki šių pasirodymų koncertų nerengsiu. Užsienyje galbūt padainuosiu, esu pakviestas lietuvių bendruomenių. Sulaukiau labai įdomaus pasiūlymo koncertuoti lietuviams, gyvenantiems Kinijoje. Man atrodo, nė vienas Lietuvos roko ar popmuzikos atlikėjas nėra to daręs. Kovą planuojami pasirodymai Pekine ir Šanchajuje.
- Nuo kurios datos skaičiuojate 30 metų?
- Nuo pirmojo pasirodymo mokykloje. Bijau sumeluoti, bet jis įvyko 1983-iųjų spalio pabaigoje, revoliucijos minėjimo susirinkime. Reikėjo moksleivių pasirodymo, mes pasisiūlėme. Grojome trys – tai buvo pirmoji „Foje“ sudėtis. Aš grojau būgnais ir dainavau, bosine gitara grojo Darius Tarasevičius, klavišiniais – Arnoldas Lukošius. Tada vadinomės „Sunki muzika“, šis pavadinimas liko gerą pusmetį. Grojome dainą pagal Algimanto Baltakio eiles „Sunki muzika“. Ir kitą kūrinį „Švininiai sapnai“, kurį parašė Darius ir Arnoldas. Ar jos skambės šiuose jubiliejaus koncertuose? Šituo būčiau linkęs labai abejoti (juokiasi). Bet gal pabandysime.
- Vieni muzikantai sukaktis ignoruoja, kiti jas mini labai pompastiškai. Jums nekilo abejonių dėl koncertų turo idėjos?
- Ne. 30 metų – neblogas laiko „gabalas“, sukurta daug dainų, kurios įvairiais laikotarpiais žmonėms daug reiškė, išleista nemažai albumų, surengta koncertų. Manau, tai reikia paminėti.
Nesu iš tų atlikėjų, kurie giriasi, kad jų koncertuose bus daugiausia šviesos ir garso. Nors realiai to garso ir šviesos tiek pat, kiek kituose koncertuose (juokiasi). Bet manau, kad sugalvosime šį tą ypatingo, pajungtos geros kūrybinės pajėgos. Tarp buvusių „Foje“ narių yra gabių žmonių – pavyzdžiui, Algis Kriščiūnas, kuris visada kurdavo grupės vizualinius sprendimus.
Žinau, kad mielai prisidės kino režisierius Donatas Ulvydas, kuris yra nufilmavęs tris ar keturis mano klipus.
Nežinau, ar švęsiu 40-ies metų scenoje jubiliejų. Tikriausiai kitas toks šventinis koncertas bus tada, kai švęsiu 50 metų scenoje sukaktį – jei jos sulauksiu ir vis dar dainuosiu. Todėl norisi dabar šiuos koncertus padaryti kuo geresnius.
Jaučiu, kad tai – tam tikro etapo pabaiga, pasikeitimas. Beveik 15 metų grojau su grupe „Foje“. Tada - „Hamletas“ ir solinė karjera, kuri irgi trunka 15 metų. Norisi naujai pažiūrėti į savo veiklą.
Juolab pereinu į kitą amžiaus ir statuso kategoriją. Man nebereikia įrodinėti, kas aš esu, turiu savo klausytojų. Manau, šis 30-metis – tam tikras apibendrinimas, vykstantis tinkamu laiku.
30 metų – tai yra daug. Tai yra žiauriai daug (šypsosi). Viena vertus, vis dar jaučiuosi kaip tas žmogus, kuris prieš 30 metų tame koncerte mokykloje grojo būgnais ir dainavo.
Kita vertus, kai pagalvoji, tiek aš, tiek su manimi groję žmonės nuėjo didelę kelionę. Apkeliavome pusę pasaulio, gavome daug patirties, įvyko daug kūrybinių ir gyvenimiškų dalykų. Ir ta kelionė vis dar tęsiasi.
- Lietuvoje neįprasta apie savo koncertus skelbti beveik prieš metus. Kodėl tai daroma dabar?
- Noriu, kad visi susiplanuotų savo laisvalaikį kitų metų spaliui. Tiems, kurie planuoja organizuoti kokį nors renginį tuo metu, sakau - gerai pagalvokite ir planuokite kitaip.
Kaip arogantiškai tai beskambėtų, aš noriu pasakyti, kad pagrindinis muzikinis įvykis tą rudens mėnesį bus mano jubiliejaus koncertai (juokiasi).
