Iki šiol vienu įsimintiniausių savo pasirodymų Vilija Matačiūnaitė laiko krikščionišką roko operą „Prisikėlęs“, kurioje dainavo kartu su Ovidijumi Vyšniausku ir Vaidu Vyšniausku: „Niekad nebuvau išgyvenusi tikėjimo kaip tada, tų koncertų metų. Viskas atrodė ypatinga, sakrališka, atrodė, kad mus supa kažkokia nematoma jėga. Visa tai prisiminus man ir dabar akyse tvenkiasi ašaros ir stipriau virpteli širdis krūtinėje.“
Tačiau „Auksinis balsas“ į atlikėjos gyvenimą įnešė dar stipresnių išgyvenimų: „Pirmą kartą savo gyvenime teko dainuoti akomponuojant šitokiam gausiam būriui profesionalių muzikantų ir orkestrantų. Man tai yra pirmas kartas ir jis tikrai yra nuostabus, gal net nuostabiausias mano šiuo metu išgyvenamas dalykas. Nekantriai laukiu kitų koncertų, kitų pasirodymų. Esu tikrai be galo ryžtingai ir darbingai nusiteikusi. Vytauto Lukočiaus vadovaujamas orkestras „Orkestras puikus, tad norisi tai išnaudoti ir pasirinkti tik pačius geriausius kūrinius, pačias stipriausias dainas. Manyje verda tiek emocijų! Aš visa tiesiog kunkuliuoju ir norisi tą turimą energiją atiduoti su kaupu!“
„Kaip ir visi dainininkai, aš – ne išimtis, mes visi visada norime koncertuoti ir pasirodyti scenoje su gyvo garso grupe, nes atlikėjui tiesiog tai yra didesnis malonumas, tai padeda energetiškai stipriau išpildyti muzikinius ir emocinius uždavinius, – pasakoja Vilija. – Tačiau finansiškai ne visi galime sau leisti nuolat į koncertus atsivežti dar bent kokius 4-5 muzikantus, o ir ne visos televizijos noriai imasi garsinti gyvus instrumentus.“
– Pastaraisiais metais žiūrovai jus buvo kiek primiršę. Ar tai ženklas jiems, kad gal sugrįšite į Lietuvos sceną? - LRT pasiteravo V. Matačiūnaitės. – Matyt, ne veltui iš jos buvau pasitraukusi... Gal kažkas spėjo ir pasiilgti, kas mane be galo džiugina. Tikrai nesitikėjau šitokio žiūrovų palaikymo. Mes laidą su draugių būreliu stebėjome internetu. Kiekvienas tarpinių rezultatų skelbimas buvo lyg maža šventė. Sėdėjom ir krykštavom!
– Kokį kūrinį atliksite roko vakarą šį šeštadienį?
– Atliksiu vieną iš Kelly Clarkson dainų. Pagal tekstą labai artima prieš tai mano pasirinktoms dainoms, tad jau vėlesnėms laidoms esu sau pasižadėjusi imtis kažko kito: romantikos ir švelnumo gal?
– Daugeliui intriga – ką pasiūlysite žiūrovams, kai vakaras bus skirtas operai?
– Ir mane tai be galo intriguoja, ir aš tą norėčiau sužinoti , nes iki šiol vis blaškomės, o kadangi šiuo metu sergu, tai negaliu nei vieno varianto pasibandyti, kad sužinotume, kaip skamba. Gali būti, kad rinksimės loterijos būdu ariją, o ruošiu ją tik prieš pat laidą. Nežinau, kaip ten seksis, bet kuriuo atveju, man mama liepė nepasiduoti, draugai palaiko, perka vaistus, rūpinasi, arbatą verda, tai man belieka paklusti ir morališkai pozityviai nusiteikti šiai avantiūrai.
– Kaip jaučiatės, kai tenka varžytis su tokiais Lietuvos pop scenos grandais kaip Violeta Tarasovienė ar Česlovas Gabalis? Kaip manai, koks yra Tavo pranašumas prieš juos?
– Žinokite, aš kol kas nesivaržau. Aš tai pavadinčiau tyrinėjimu: ir savęs pažinimu, ir aplinkos, kuri man lig tol buvo svetima. Aš tiesiog susikoncentravusi daugiau esu į savo pasirodymus. Nemanau, kad aš kažkuo esu pranašesnė, jei jau norite taip aštriai, už Violetą ar Česlovą. Na, nebent savo jaunyste ir vidiniu uraganu, nors jis kartais man ir koją pakiša.
– Kuo išskirtumėte dalyvavimą „Auksiniame balse“, kuo jis svarbus jūsų muzikiniame kelyje?
– Man tai yra neįkainojama patirtis. Kiek daug nervų suėda ruošimasis, bet mes visi neabejotinai daug iš to pasiimame. O pats pasirodymas yra tiesiog begalinis malonumas.
– Koks jausmas „Auksiniame balse“ dainuoti su gyvu orkestru?
– Vienodai daug streso, jaudulio ir nerimo. Aš jau turbūt kartosiuosi, nes tą patį ne pirmąkart miniu: man tai yra didelė garbė, bet tuo pačiu ir atsakomybė prieš kiekvieną orkestro narį. Bet, žinot, naudodamasi proga noriu nuoširdžiausiai padėkoti orkestrui: „Mieli orkestrantai, šaunieji muzikantai ir bendražygiai, gerb. Maestro, labai labai labai ačiū! Nesitikėjau šitokio palaikymo. Nei šitokio, nei jokio apskritai. O tokios geros energijos iš Jūsų gaunu, kad tiesiog nemoku žodžiais nusakyti kaip gera būti, dalyvauti ir kurti kartu su Jumis. Ačiū!“
– Teko girdėti, kad po „Auksinio balso“ įrašo pavėlavote į lėktuvą? Kaip viskas klojosi po to?
– Daugiau jaudinosi mano artimieji, bet viskas vyko paprastai: nusipirkau vėlesnį bilietą ir išskridau... Kaip klostosi Tavo gyvenimas Londone?
Aš be galo mėgstu scenoje būti su kitais žmonėmis, dalintis išgyvenimais ir kurti čia ir dabar, tad gyvendama Londone aš bent 2-3 kartus per savaitę lankausi vadinamuose jazz jam sessions, kur viskas yra nuolat gyva ir kur stengiuosi prisijungti pati, sudalyvauti ir padainuoti. Tokių gyvų sesijų pagalba aš susipažinau su nemažai puikių muzikantų, su kuriais po truputį pradedame ruošti mano autorinę programą.
– Komisijos nariai jus nuolat giria už energiją. Iš kur jos pasisiatės?
– Iš žiūrovų ir orkestro. Tai yra mainai. „Auksiniame balse“ pirmą kartą savo gyvenime teko dainuoti akomponuojant šitokiam gausiam būriui profesionalių muzikantų ir orkestrantų. Man tai yra pirmas kartas ir jis tikrai yra nuostabus, gal net nuostabiausias mano šiuo metu išgyvenamas dalykas. Nekantriai laukiu kitų koncertų, kitų pasirodymų. Esu tikrai be galo ryžtingai ir darbingai nusiteikusi. Orkestras puikus, tad norisi tai išnaudoti ir pasirinkti tik pačius geriausius kūrinius, pačias stipriausias dainas. Manyje verda tiek emocijų! Aš visa tiesiog kunkuliuoju ir norisi tą turimą energiją atiduoti su kaupu!“
– Su kokia pasaulinio lygio žvaigžde norėtumėte sudainuoti duetu?
–Yra tiek daug puikių atlikėjų, kad tikrai vieno neišsirinkčiau... Juolab, kad aš pati klausau labai įvairios muzikos ir turbūt kiekviename stiliuje būtų bent po porą atlikėjų, su kuriais norėčiau pasirodyti pasaulinio lygio scenoje.
– Ką norėtumėte pasakyti savo gerbėjams ir žiūrovams?
–Jei jau leidžiat, tai jiems sakau: kiekvienas Jūsų malonus žodis, šyptelėjimas, skambutis ar tiesiog pasiųsta gera, šviesi mintis man yra lyg mažos dovanėlės, tad Kalėdomis aš džiaugiuosi visus metus. Visų Jūsų palaikymas ir didžiulė meilė yra stiprus postūmis ir įkvėpimas ne tik man, bet ir mano tėvams, tad visų mūsų vardu noriu išreikšti didžiulę padėką už Jūsų pasitikėjimą...
