„Mašina vremeni“ su nepamainomuoju lyderiu Andrejumi Makarevičiumi priešakyje pastarąjį kartą Vilniuje koncertavo prieš pusantrų metų. Tai nesustabdė dar kartą juos pamatyti norinčių gerbėjų – ne vienas jų prieš koncertą sakė, kad atėjo ir į praėjusį, ir į šį renginį.
Prieš 44 metus debiutavusi grupė Rusijos scenoje užima ypatingą vietą, ir tai jaučiasi iš muzikantų elgesio. Jokių kvailų juokelių ar bandymo įsiteigti, tik nauja ir laiko patikrinta muzika – tokį pasirodymą pamatė apie du su puse tūkstančio į koncertą atėjusių žiūrovų.
Į Lietuvą „Mašina vremeni“ atvyko atsinaujinusi – pernai vasarą grupę paliko ne vieną dešimtmetį joje grojęs gitaristas Jevgenijus Margulis. Jo vietą užėmęs Igoris Chomičius – ne mažiau talentingas muzikantas, tačiau koncerto metu susidarė įspūdį, kad jis sąmoningai laikosi antrajame plane – visą dėmesį atiduodamas grupės senbuviams A. Makarevičiui ir Aleksandrui Kutikovui.
Koncertas prasidėjo klasikinės muzikos garsais ir ekrane rodomais vaizdais iš „Mašina vremeni“ narių vaikystės ir jaunystės.
Tokių vizualinių ekskursijų į praeitį, primenančių kelių dešimtmečių senumo laikus, netrūko visą vakarą – nors pirmąją koncerto valandą grupė daugiau grojo naujesnes dainas.
„Kai kurie žmonės ateina į koncertą ir nori, kad viskas būtų lyg prieš keturiasdešimt metų. Tai neįmanoma. Viskas aplink keičiasi“, - prieš koncertą sakė rusų roko intelektualu vadinamas dainininkas, knygų autorius ir dailininkas – grafikas A. Makarevičius.
Stebint publiką ir muzikantų elgesį, susidarė įspūdis, kad „Mašina vremeni“ šiuo metu yra lyg rusiškasis grupės „Rondo“ atitikmuo, nors Rusijoje kolektyvą mėgstama lyginti su „The Beatles“.
Ramus, solidžiai taupus grojimas, lengvas rokas su kantri priemaišomis, patogiai kėdėse įsitaisę daugiausia vyresnio amžiaus iūrovai, ne itin dažni, bet mandagūs dialogai su publika – tai buvo panašu į patyrusių džentelmenų flirtą su ne mažiau patyrusiomis moterimis.
Ekrane sklindo vaizdo projekcijos – jauni veidai, iš lošimo kauliukų statomi bokštai, abstrakčios figūros ir vis išnyrantis ryškus grupės pavadinimas.
Vieną kūrinių sudainuoti pakvietęs grupės klavišininką Andrejų Deržaviną, A. Makarevičius į rankas paėmė senutėlę geltoną gitarą, sukeldamas plojimų audrą. Žiūrovai jau žinojo, ko tikėtis.
„Keliausime į priešistorinius laikus. Šiam instrumentui – beveik tiek pat metų, kaip ir man“, - nusijuokė dainininkas.
Pasipylė senieji grupės hitai – nuo 1969-aisiais sukurto „Kogo ty chotel udivitj“ iki dainos, be kurios negali apsieiti nė vienas „Mašina vremeni“ koncertas - „Povorot“. Koncertui persiritus į antrąją pusę, atsirado ir šokančių, kai kurių dainų priedainius nuo pradžios iki pabaigos buvo patikėta dainuoti žiūrovams.
Nors Lietuvoje koncertą surengė kovo 8-ąją, „išmelžti“ šios šventės temos muzikantai nesistengė – apsiribojo keliais komplimentais Lietuvos moterims.
Į Lietuvą ketvirtadienio vakarą atvykę muzikantai šeštadienį į Taliną išvyks privačiu lėktuvu – apie jų reiklų požiūrį į patogumus Rusijos pramogų pasaulyje jau sklando legendos.
Tiesa, koncerto rengėjai teigė, kad Lietuvoje jokiais ypatingais įgeidžiais muzikantais nestebino ir buvo puikios nuotaikos – šiuo metu nerengia ilgų gastrolių, tad kelionė į Baltijos šalis yra lyg iškyla, suderinta su proga pasimatyti su savo gerbėjais.
Kadaise vienoje Maskvos mokyklų įkurta grupė ne vieną dešimtmetį yra viena populiariausių Rusijoje.
1978-aisiais paslapčia Maskvos Valstybinio teatro instituto studijoje įrašytas grupės albumas juostose pasklido po visą Sovietų Sąjunga, sutartį su grupe sudarė Valstybinė koncertų agentūra „Roskoncert“, 1980-aisiais Tbilisio roko festivalyje kovoje dėl pagrindinio prizo grupė nurungė bendražygius „Akvarium“. Nuo tada muzikantų karjeros kreivė vis kilo – pirmą kartą Vilniuje „Mašina vremeni“ pasirodė dar 1982-aisiais.
Grupės gastrolės nuolat vyksta užsienyje, vienas jos albumų įrašytas legendinėje Londono studijoje „Abbey Road“. Grupės lyderis Andrejus Makarevičius, pelnęs nusipelniusio Rusijos artisto vardą, tapo svarbia figūra – prieš du dešimtmečius aktyviai palaikydamas Borisą Jelciną, prisidėjo prie demokratinių permainų Rusijoje.
Jis iki šiol aktyviai dalyvauja Rusijos visuomeniniame gyvenime – per pastarąjį pusmetį du sykius atvirais laiškais kreipėsi į šalies prezidentą Vladimirą Putiną, ragindamas sutramdyti korupciją ir kritikuodamas draudimą JAV piliečiams įsivaikinti Rusijos vaikus.
