Prieš finalo transliaciją šį savaitgalį kanalo žiūrovai pamatys antrąją dviejų valandų filmo, kuriame įamžinta Julios kelionė po Europą, dalį. 45 metų laidų vedėja važiavo per Vokietiją, Lenkiją, Ukrainą, Lietuvą, Latviją, Estiją, Suomiją ir Švediją ir visose šalyse kalbino „Eurovizijos“ gerbėjus, ankstesniais metais konkurse dalyvavusius dainininkus.
„Šio dokumentinio filmo idėja – parodyti, kaip pasikeitė „Eurovizija“, kai prie jos prisidėjo „naujosios" Europos šalys – Rytų Europa, buvusios Sovietų Sąjungos respublikos. Tai į šį renginį tikrai įliejo energijos ir naujų idėjų. Mąstėme, kaip tai parodyti. Tad pradėjome kelionę prie buvusios Berlyno sienos, o tada važiavome per visas šias šalis, kurias minėjau. Finišas – Malmėje, kur ir vyksta „Eurovizijos“ konkursas“, - pasakojo filmo prodiuseris Paulas Clarke'as.
Jis neabejoja, kad filmas sulauks puikaus reitingo. Pernai panašų su „Eurovizija“ susijusį dokumentinį filmą žiūrėjo keli milijonai žiūrovų.
„SBS – įvairių kultūrų atstovams daug dėmesio skiriantis kanalas. Australijoje gyvena daug išeivių iš įvairių šalių. Tarp jų – daug lietuvių, kuriuos retai rodo australų televizijos kanalai. Norėjome būtinai parodyti jūsų šalį savo filme. Ir nesuklydome – jūsų „Eurovizijos“ istorija labai įdomi, bet dar labiau suintrigavo pasakojimai apie dainuojančią revoliuciją, gyvą lietuviškos muzikos dvasią, Baltijos kelią. Tai labai sužavėjo visą mūsų komandą“, - pasakojo P. Clarke'as.
Filmavimo komanda Vilniuje patyrė kuriozą. Kai tik mikroautobusas, kuriuo australai keliavo su operatoriumi pajudėjo Rygos link, Vilniaus viešbučio fojė jie pamatė A. Pojavį.
„Neplanavome jo kalbinti, nes manėme, kad jis bus labai užsiėmęs. Pasirodo, galėjome tai padaryti. Koks sutapimas. Bet nieko, nufilmuosime interviu su juo Malmėje“, - juokėsi prodiuseris.
Jiems tai pavyko Malmėje pirmadienį. Gerai nusiteikęs A. Pojavis jų prašymu į kamerą lietuviškai siuntė linkėjimus Australijoje gyvenantiems tautiečiams ir prisipažino, kad mėgsta prieš pasirodymus "prasidainuoti", plėšdamas grupės AC/DC dainą "Highway To Hell".
"Gal turite kokį ypatingą pomėgį?" - bandė iškvosti J. Zemiro. "Turiu. Gerti alų ir rūkyti cigaretes", - kvatojosi Andrius. "Ar tai jums padeda?" - neatstojo australė. "Kartais taip, kartais ne", - atšovė A. Pojavis.
Nudėvėtas mikroautobusas, kuriuo keliavo australai, net turi vardą – Karlas. Juo kanalo komanda keliauja jau antrus metus.
„Jis senas ir keistas, bet mums jis labai patinka. Jis vis dar turi stilių ir energiją – mums regis, Karlas gerai atspindi „Eurovizijos“ dvasią“, - šypsojosi Paulas.
Australai nufilmavo interviu su Viktoru Diawara, kuris „Eurovizijoje“ dainavo kaip grupių „Skamp“ ir „LT United“ narys, su grupės „4Fun” lydere Julija Ritčik.
Viktoras ir „Euroviziją“ laimėjusi latvė Marija Naumova kanalo žiūrovams žinią pasiuntė kone vienodais žodžiais – jų patarimai „Eurovizijos“ dalyviams irgi buvo labai panašūs.
„Jie sakė, kad reikia tiesiog džiaugtis. Šiame konkurse dalyviams tenka patirti didelį spaudimą. Visi taip nori laimėti, kad pamiršta gerai leisti laiką. Svarbiausias receptas, norint laimėti: dainoje ir pasirodyme turi būti širdis. Be to niekaip nelaimėsi“, - „eurovizininkų“ mintis persakė P. Clarke'as.
„Eurovizijos“ gerbėjai jau žino, kad Australijoje šis konkursas – fenomenaliai populiarus. Net yra įsteigta iniciatyvinė grupė, kuri kasmet ragina Europos transliuotojų sąjungą leisti dalyvauti Australijai. Kol kas šie pasiūlymai nuleidžiami juokais.
„Populiarumo Australijoje priežastys – kelios. Pirmiausia daugelis australų yra kilę iš Europos, tad lengvai pasirenka šalis, už kurias serga. Be to, australai mėgsta varžybas. Manau, dalis australų mano, kad šis konkursas gana juokingas, ir žiūri dėl to. Kiti žavisi aukšta transliacijos ir pasirodymų kokybe. O kai kurie žiūri tik dėl to, kad mūsų komentatorė J. Zemiro turi puikų humoro jausmą, jos tikrai labai smagu klausytis“, - pasakojo P. Clarke'as.
Australai tvirtino, kad Vilnius jiems paliko nuostabų įspūdį.
„Vakare prisėdome ir pasikalbėjome, kad visi norėtume čia pagyventi. Nuostabi miesto atmosfera, daug kultūros objektų, žmonės, kuriuos sutikome, buvo draugiški ir nepasipūtę. Šiame mieste galėtų vykti puiki „Eurovizija“. To jums ir linkime, ir tai vieną dieną tikrai įvyks“, - tikino P. Clarke'as.
