Vėlyvą ketvirtadienio vakarą Malmėje vyko antrasis „Eurovizijos“ pusfinalis, kuriame susirungė septyniolika entuziastingai nusiteikusių atlikėjų ir grupių atstovaujančių skirtingoms valstybėms. Dar anksčiau nacionalinio dainų konkurso specialistai teigė, kad šiame pusfinalyje varžovai gerokai stipresni nei pirmajame, kuriame su daina „Something“ Europą sužavėti bandė ir Lietuvos atstovas Andrius Pojavis.
Po įtemptos kovos paaiškėjo, kurių dešimties šalių atstovai pasirodys šeštadienį vyksiančioje didžiojoje kovoje. Laimingą bilietą į finalą iškovojo: Vengrija, Azerbaidžanas, Gruzija, Rumunija, Norvegija, Islandija, Armėnija, Suomija, Malta, Graikija. Jos prisijungė prie antradienį atranką praėjusių Lietuvos, Moldovos, Airijos, Estijos, Baltarusijos, Danijos, Rusijos, Ukrainos, Belgijos ir Nyderlandų.
Šį vakarą lietuviai balsuoti negalėjo, kadangi antradienį nurungęs savo varžovus A. Pojavis jau iškovojo bilietą į finalą.
Po antro pusfinalio sudėliota ir dalyvių pasirodymų seka finale. Finalą pradės Prancūzija, o po jos iš karto dainuos Lietuvos atstovas A. Pojavis. Po lietuvio pasirodymo seks Moldovos, Suomijos ir Ispanijos dainos.
Paskutinė finale pasirodys Airija.
„Eurovizijos“ dalyviai nekenčia scenoje pasirodyti pirmi – manoma, kad balsuojantys žiūrovai iki transliacijos pabaigos juos tiesiog pamiršta. Tačiau prieš pusfinalį buvo spėliojama, kad latviams „PeR“ tai nepakenks. Ir Lietuvoje ne kartą koncertavusi grupė pasidabino blizgančiais kostiumais, puikiai žaidė su kameromis, o jų energinga skanduotė „Here We Go“ atrodė tiesiog sutverta gerai koncerto pradžiai.
San Marino atstovė Valentina Monetta pernai nepateko į finalą, tačiau savo viltis šalis antrus metus iš eilės patikėjo jai ir patyrusiam kompozitoriui iš Vokietijos Ralphui Siegeliui – gal todėl, kad 32 tūkstančius gyventojų turinčioje valstybėje nelabai yra, iš ko rinktis. Daina „Crisalide (Vola)“ prasideda kaip rauda, dainininkė su gobtuvu klūpėjo scenoje, rankose laikydama šviečiantį rutulį – tarp kitų „eurovizinių“ šou šis neatrodė itin įspūdingas.
Makedonų duetas „Esma & Lozano” reklamai pasitelkė faktą, kad šio dueto narė Esma Redzepova vadinama žymiausia pasaulyje čigonų dainininke ir buvo pretendentė į Nobelio taikos premiją. „Eurovizija“ - kitoks konkursas, todėl net šios šalies delegacijos nariai juokavo, kad yra užsisakę bilietus namo penktadieniui. Makedonijoje su JAV popžvaigžde Bruno Marsu lyginamas jos partneris Lozano demonstravo gražų balso tembrą, tačiau derinys su 69-erių Esmos folkloriniu dainavimu ir moderniais ritmais skambėjo keistai.
Azerbaidžanietis Faridas Mamedovas per dvi savaites Malmėje surengė bene profesionaliausią reklamos kampaniją – prieš kameras sportavo, glėbesčiavosi su brite Bonnie Tyler ir pagarsėjo kaip itin padorus, nerūkantis, negeriantis vaikinas, kurio į žentus norėtų kiekviena motina. Užsienio kompozitorių sukurtą dramatišką baladę „Hold Me“ jis praturtino šou, kurį sukūrė su ryškiausiomis „Eurovizijos“ žvaigždėmis dirbęs graikas Fokas Evangelinosas – dainavo ant ir šalia stiklo dėžės, kurioje raitėsi Farido širdyje siautėjančius jausmus simbolizuojantis šokėjas.
Vis dėlto labiausiai aptarinėjamos pusfinalio dalyvės karūną iš jo išplėšė suomė Krista Siegfrids. Ironišką dainą „Marry Me“ ji atliko, vilkėdama vestuvinę suknelę. Aplink siautėjantys kostiumuoti „šokėjai“ antroje pasirodymo dalyje nusiplėšė rūbus – paaiškėjo, kad tai moterys. Su viena jų pasirodymo finale Krista suglaudė lūpas aistringam bučiniui. Per repeticijas tai dariusi suomė neva sulaukė konkurso rengėjų pagrūmojimų, bet jie tikriausiai buvo tik „dėl vaizdo“ - būtent bučinio akimirka buvo pasirinkta trumpam dainos pakartojimui šou pabaigoje. „Aš tik noriu ištekėti“, - kvatojosi Krista, pelniusi visos Europos seksualinių mažumų simpatijas.
Maltietis Gianluca dainavo kūrinį „Tomorrow“ - apie ramų ir nuobodų kompiuterių specialistą, kurio gyvenimą pakeitė pažintis su aistringa mergina. Scenoje jis labiau priminė būtent dainos herojų – tik be jokių teigiamų pokyčių. Spalvingai aprengta muzikantų komanda nenuslopino įspūdžio, kad atlikėjo charizmos koeficientas artimas nuliui.
Bulgarai Elitsa ir Stoyanas prieš šešerius metus iškovojo penktąją vietą, atlikdami banalaus ritmo dainą ir mušdami būgnus. Šįmet jie surengė kone identišką pasirodymą – tik būgnų buvo dvigubai daugiau, rankose geltonai švietė lazdos, o drabužius papuošė tautiniai ornamentai. „Visiškai kvaila daina, tačiau labai įlenda į galvą“, - taip apie šį pasirodymą buvo kalbama „Eurovizijos“ užkulisiuose.
Prieš savaitę „Eurovizijos“ vakarėlyje su Andriumi Pojaviu susipažinęs islandas Eythoras Ingi priminė vikingą, persikėlusį į devynioliktą amžių ir tapusį Reikjaviko meru – ilgi plaukai, barzda, solidus senamadiškas kostiumas. Daina „Eg A Lif“ - lėto tempo, bet su pakiliu priedainiu ir sukelianti prisiminimus apie 2009-uosius, kai panašią formulę pasirinkusi islandų atlikėja Yohanna finale liko antra.
Graikai „Koza Mostra“ su folkloro scenos veteranu Agathonu Iakovidžiu įrodinėjo, kad šioje vasltybėje net ir per krizę visai linksma – dainą „Alcohol Is Free“ sijonuotų muzikantų komanda atliko taip, kad kojos prie televizorių turėjo pačios kilnotis. Kūrinio ir pasirodymo nuotaiką buvo galima apibūdinti kaip smagų chaosą.
Izraelietė Moran Mazor užkulisiuose sulaukė kritikos dėl įvaizdžio. „Jai 21-eri, bet atrodo, lyg būtų dvidešimčia metų vyresnė. Kas ją taip aprengė?“, - rūkydamos stebėjosi renginio grimuotojos, kalbėdamos apie dainininkės suknelę. Tačiau galingo žydės balso ir baladės „Rak Bishvilo“ pakako, kad arenos sienos drebėtų nuo plojimų.
Džinsuoti armėnai „Dorians“ didžiuojasi balade, kurią jiems atidavė garsiosios britų grupės „Black Sabbath“ gitaristas Tony Iommi. Daina „Lonely Planet“ apie žmonių susvetimėjimą ir nusisukimą nuo gamtos – gražią filosofinę prasmę turintis kūrinys, vokalistas Goras Sudžianas turi gražų balsą. Vienintelis klausimas – ar graži melodija nepasiklys tarp ryškių „eurovizinių“ blizgučių.
Panašiu tempu konkursą tęsė Panašiu tempu konkursą tęsė vengras ByeAlex – žinomas šalies pramogų verslo ir televizijos veikėjas, kurio išrinkimas į „Euroviziją“, kaip ir lietuvio A. Pojavio, gimtinėje sukėlė daug diskusijų. Nenuostabu, kad A. Pojaviui patiko vengro daina – rami, paprasta ir melodinga, atliekama paprasta odine striuke pasidabinusio artisto. Vengras – akivaizdus lietuvio atitikmuo antrajame pusfinalyje.
Su geriausiais Norvegijos elektroninės muzikos atlikėjais dirbanti dainininkė Margaret Berger žadėjo žiūrovus „pamaitinti savo meile“. Tiesa, įvaizdis nekvepėjo šokių aikštelių mada – dainą „I Feed You My Love“ norvegė dainavo, vilkėdama aptemptą blizgančią šviesią suknelę ir daug kam užminė mįslę, kodėl gana standartinio skambesio kūrinys vadinamas vienu pusfinalio favoritų.
Jei „Borato“ vaidmens autorius Sacha Baronas Cohenas kurtų filmą apie neskoningą Pietų Europos muziką, jam labai patiktų albanų pasirodymas. Rokeriai Adrianas Lulgjurajas ir Bledaras Sejko dainos „Identitet“ šou, regis, išleido visą savo šalies nacionalinio transliuotojo biudžetą – rūko dūmai, šaudė fejerverkai, žiežirbos lėkė iš gitaros.
Po ugningo roko – vėl ramybė. Gruzinų duetas „Nodi & Sophie” scenoje atrodė lyg jaunavedžių pora, kažkodėl apie savo tuoktuves dainuojanti su liūdesiu. Pernai laimėjusios dainos „Euphoria“ autorius švedas Thomas Gsonas jiems parašė baladę „Waterfall“, kuri turėjo suvirpinti jautrias sielas – jei tikėtume „Eurovizijos“ specialistais, šiai dainai iš anksto buvo nutiestas raudonas kilimas į finalą. Kad įspūdis būtų stipresnis, buvo panaudotas žiežirbų lietus, prieš porą metų padėjęs pergalę išplėšti Azerbaidžanui.
Šveicarai „Takasa“ - dviprasmiški „Eurovizijos“ dalyviai, dėl konkurso turėję susigalvoti naują pavadinimą. Originaliojo - „Išganymo armija“ - jiems neleido naudoti konkurso rengėjai. Priežastis – nors tai tarptautinė labdaringa krikščioniška organizacija, kurios nariai yra visi grupės nariai, tai neva galėtų žeisti kai kurių žiūrovų religinius jausmus. Kvepia absurdu, tačiau šveicarai numojo ranka ir linksmą dainą „You And Me“ atliko su šypsena – pagrindiniu pasirodymo akcentu, žinoma, tapo įnirtingai kontrabosą maigęs seniausias šių metų „Eurovizijos“ dalyvis, 95-erių Emilis Ramsaueris.
Paskutinis į sceną kilo fantastiškai aukštu balsu spiegiantis operos atlikėjas iš Rumunijos Cezaris, parodęs vieną įspūdingiausių (arba juokingiausių, priklauso nuo požiūrio) šou. Blizgančiais juodais rūbais pasipuošęs rumunas energingą dainą „It's My Life“ atliko ant pakylos, triko apsitempusiems šokėjais, kurie po jo kojomis judino didžiulį audeklo gabalą. Vieniems Cezaris buvo panašus į grafą Drakulą, kitiems – į cirko artistą.
