Susitarti su ja dėl pokalbio — ne tokia jau lengva misija. „Šiandien esu užkimusi, rytoj turiu lėkti į koncertą, poryt išskrendu į Stokholmą“, — į ragelį beria 25-erių dainininkė. Tačiau kai ją vis dėlto pagauni, skųstis nėra ko — Justė kalba daug ir emocingai, svaidydama citatas, kurios prašosi būti rašomos paryškintu šriftu.
Šią vasarą ji vieną dieną kuria naują albumą su ilgamečiu bendražygiu Leonu Somovu, kitą — Švedijos sostinėje braižo savo solinio projekto kontūrus, trečią — koncertuoja su pianistu Petru Geniušu ar dėlioja bendrų pasirodymų su „Happyendless“ vokalistu Sauliumi Prūsaičiu planus.
„Dirbu daug, taip tiesiog turi būti — tai mano pasirinkimas. Juk esu laisvo oro direktorė — jei noriu, galiu pasakyti, kad tą dieną nekoncertuosiu, nes noriu išskristi atostogų, ar kad šiandien nerašysiu teksto, nes nėra įkvėpimo. Man nereikia keltis aštuntą ryto ir dirbti iki išnaktų. Tačiau mano darbas yra sunkus“, — pripažįsta apie judesio ir iššūkių kupiną savo kasdienybę „TV antenai“ šiandien pasakojanti dainininkė.
Nuotraukos atspindi dainas
Prieš gerą pusmetį ji su Leonu pradėjo kurti naujų dainų idėjas. Tuo metu duetas gastroliavo Didžiojoje Britanijoje, vienas koncertų vyko Londone — ten gyvena daug Justės draugų menininkų. Viena mylimiausių jos draugių — fotografė Miglė Bačkovaitė, į kurią Justė ir Leonas nusprendė kreiptis dėl fotosesijos.
„Mums su Leonu labai patinka jos darbas. Subūrėme gerą komandą, taip atsirado nuotraukos, kurias šiandien matote žurnale. Albumą leisime jau greitai. Fotosesijos idėją galvojome visi — klausėmės naujų dainų, gilinomės į tekstus. Manau, fotosesija gerai atspindi kūrinių nuotaiką“, — pasakoja dainininkė.
Galima sakyti, kad šio „TV antenos“ numerio viršelis — simboliškas. Įžiūrėti Justės veidą jame — nelengva. Gal todėl, kad kūryboje dainininkė iš tiesų turi dešimtis veidų ir juos jau darosi nelengva suskaičiuoti.
Žavisi nuveiktu darbu
Lietuvoje netrūksta klausytojų, kurie nekantriai laukia naujo Leono ir Justės darbo. Savo nišoje — melodingos, kiek tamsios elektroninės muzikos su stipriu moterišku vokalu — šis duetas gimtinėje iš esmės neturi rimtų konkurentų.
Gerbėjams bus smagu išgirsti, kad jie jau sukūrė „apie 18-a“ dainų, iš kurių į albumą sudės tik pačias geriausias.
„Kai kurios parašytos prieš dvejus metus, o kai kurios — tik pastarosiomis dienomis. Mums einasi gerai, per tiek metų su Leonu išmokome dirbti kartu, operatyviai. Bus daug staigmenų — nauji sąskambiai, vienoje dainoje skambės kanklės.
Bus daina, skirta vienam filmo herojui, kurį įsivaizduoju įsimylėjusi, kita — mirusiam žmogui. Aš kartais klausydamasi sakau: eik tu sau, negali būti, kad mes tai sukūrėme. Tai bus kol kas geriausias mūsų su Leonu darbas“, — neabejoja Justė.
Kadaise ne tik kūrybos idėjų, bet ir romantiškų jausmų suvienyti kūrėjai dabar — geriausi draugai, bandantys jėgas ir su kitais muzikos atlikėjais. Leonas, pavyzdžiui, prodiusavo šį pavasarį išleistą Jurgos Šeduikytės albumą.
Justė sako jokio pavydo dėl to nejautusi, bet viso Jurgos albumo nėra išklausiusi. „Klausiausi tik to, ką man parodė Leonas. Aš jį palaikau visada — tegul tik jam patinka tai, ką daro. Reikia Jurgos paklausti, kodėl ji pasirinko Leoną, nes jis daugiausia muziką kuria su manimi ir tai daro gerai — kitų priežasčių nežinau“, — subtiliai situaciją paaiškina dainininkė.
Karjeros vartai — Švedijoje
Ji pati irgi toliau pratinasi prie naujų kūrybos partnerių. Jau trečią mėnesį dainininkė nuolat keliauja į Švediją. Dar prieš pusantrų metų prabilta apie jos sutartį su šios šalies vadybos kompanija „Mr.Radar“, turinčia pasirūpinti tarptautinės solinės Jazzu karjeros pradžia. Tačiau Justė neslepia tikėjusis, kad viskas bus paprasčiau.
Iki šiol ji manė, kad sunkiausias darbas — sukurti geras dainas. Pasirodo, kur kas sunkiau rasti prodiuserių, kurie Justei patiktų visais atžvilgiais ir padėtų rasti tinkamą skambesį.
„Esu pripratusi prie savo bazės, nuolatinės komandos Lietuvoje, o čia žmonės keičiasi. O kur dar visa strategija... Viskas juda reikiama linkme — šiuo metu baigiame tris dainas, kuriomis būsimas mano albumas bus pristatytas didžiausioms įrašų leidykloms, rengiame fotosesiją. Kai tik gausiu sutartį, išleisime tą muziką. Prieš tai dar pasirodys mano daina su viena mėgstamiausių grupių — švedais „Koop“. Žodžiu, man reikia dar šiek tiek kantrybės“, — nusijuokia Jazzu.
Kūryba — ir scenoje, ir kine
Tai toli gražu ne paskutinis kūrybinis Justės veidas. Metamorfozės ją lydi nuolat. Pavyzdžiui, neseniai ji filmavosi režisieriaus Romo Zabarausko juostoje „Streikas“ — ir tai jau antras kino filmas, kuriame ji gavo vaidmenį.
„Režisieriai sakė, kad sekasi gerai — kada nors norėčiau gauti pagrindinį vaidmenį. Manau, kai kurios meno šakos yra glaudžiai susijusios tarpusavy.
Norėčiau pasimokyti aktorinio meno ir kada nors išbandyti jėgas teatre, bet tik ne Lietuvoje. Tiesiog yra dalykų ir žmonių čia, kurių geriau privengti, jei nori ramiai gyventi ir nesijausti sužlugdytas. Be to, turiu literatūrinį talentą — rašau ne tik dainas, bet ir baltas eiles, apsakymus, gal kas nors iš to išeis“, — šypsosi Justė.
Negana to, šią vasarą keliuose koncertuose ir festivaliuose ji su S.Prūsaičiu pristatys spontaniškai suburtą duetą „Darlings“. Viskas prasidėjo nuo renginio, kuriam Saulius norėjo parengti žinomų užsienio atlikėjų kūrinių programą. Paskambino Justei ir pasiūlė padainuoti kartu — nes, anot jos, „neįsivaizdavo, su kuo dar galėtų tai padaryti“.
Anot Justės, toks pasirodymas turėjo būti tik vienas, bet abiem taip patiko, kad projektas juda į priekį ir jau turi atskirą pavadinimą.
„Mes ten atliekame visokias senas, žinomas dainas, kurios patinka mums patiems: nuo „Depeche Mode“ iki UB40, „Moloko“, „Blondie“ ir dar daug ko. Kitiems patinka mūsų tandemas. Esame skirtingi, bet mūsų požiūris į darbą, sceną sutampa. Sauliukas šiaip geras, šiltas, nuoširdus, talentingas žmogus. Pasitikiu juo. Su tokiais tik ir norisi bičiuliautis ir dirbti“, — dėsto Justė.
Erzina kvaili gandai
Taip šiltai ji kalba toli gražu ne apie visus ir ne visada. Kartais socialiniame tinkle „Facebook“ Justė prapliumpa žodžiais, kurių čia negalima spausdinti, — ją suerzinę žmonės gali nesitikėti diplomatijos.
„Taip, esu emocinga ir tai ne visada man padeda. Būna akimirkų, kai savęs tramdyti nei reikia, nei galima. Esu ne tik emocinga, bet ir spalvinga. Negaliu visada būti tik ta Justė, kuri šneka pozityviai, rašo dainas apie amžiną meilę ir taip toliau. Apsimetinėti nemėgstu“, — surimtėja Justė. Gal todėl vienas jai prilipusių stereotipų — neva dainininkė yra šiek tiek pasipūtusi. Justė sako jau pavargusi įrodinėti, kad taip nėra.
Kitas stereotipas — kad vyrai jai po kojomis krinta kaip musės: be žinomų meilės istorijų su muzikantais L. Somovu ir Marijumi Aleksa, dainininkei gandonešiai bandė pripiršti ne vieną garsų Lietuvos vyrą.
„Dar sako, kad aš esu truputį „priplaukusi“. Aš tokia ir esu, nors kartais jaučiuosi normalesnė už didžiąją dalį pasaulio. Vyrų dėmesio man tikrai nestinga. Ir man patinka dėmesys — svarbu, koks jis. Šiaip nesuprantu, kodėl manęs nepažįstantys, nesiklausantys žmonės išvis apie mane galvoja.
Vadinasi, gyvenu įdomiai, tik kartais gaila tų žmonių. Nesu tobula, tačiau apie save esu išgirdusi tikrai ne vieną klaidingą dalyką: kad laukiuosi, kad rezgu romaną su tuo ar anuo, kad svaiginuosi. Žmonėms patinka kurti. Ne visi juk gali rašyti dainas, bet ir jie turbūt nori būti kūrėjai“, — numoja ranka dainininkė.
Gandai apie ją, kaip iš klubų ir barų iki paryčių neišlendančią linksmybių mėgėją, jau irgi kiek pabodo.
„Kartais norisi pliurpti prie taurės vyno iki paryčių arba šokti iki išnaktų, kol visiškai išsitaškai. Esu jauna, netekėjusi, turiu daug nuostabių bičiulių ir didžiulį energijos užtaisą — tai kodėl nesilinksminti?
Bet aš jau pastebėjau, kad senstu — kuo toliau, tuo mažiau norisi eiti į klubus, kur pilna žmonių, daug labiau patinka artimų draugų ratelyje sėdėti, ragauti gerą vyną, šnekučiuotis ir juoktis“, — neslepia Jazzu.
Apgailėtini komentatoriai
Apie interneto komentatorius Justė gali kalbėti ilgai. Kartą, pasakoja, komentarai buvo tokie šlykštūs, jog jau ruošėsi rašyti pareiškimą policijai — kad susektų „tuos gyvulius“.
Skaudžiausia, anot Justės, suvokti, kad kartais kvailystes rašinėja jos pažįstami. „Stengiuosi skaityti komentarus apie savo naujas dainas, bet dar niekada nebuvo taip, kad jų būtų daugiau nei prie straipsnio apie asmeninį gyvenimą.
Konstruktyvios kritikos sulaukti šiais laikais sunku, tiems kvaileliams, kurie rašinėja nesąmones neklausę dainos, yra lengviau tiesiog parašyti „šūdas“. Tokie žmonės yra apgailėtini. O komentarus apie asmeninį gyvenimą esu skaičiusi vieną kartą. Paskaičiau pirmus keturis, to užteko. Sužinojau viską, ko iki tol apie save nežinojau. Su kuo miegu — irgi“, — kreivai šypteli Justė.
Justė sutinka su mintimi, kad žinomam žmogui Lietuvoje užmegzti meilės ryšį ir nebūti apkalbėtam dar iki pirmo bučinio tikriausiai neįmanoma.
Sočiai nenuoširdumo ir gandų skleidimo, anot jos, galima sutikti ir pramogų pasaulyje, iš kurio — didžioji dalis Justės draugų. Apsimetėlius, tvirtina, ji atpažįsta iš tolo, o į sielą bet ko neįsileidžia.
„Pramogų pasaulyje galima rasti ir blogo, ir gero. Ten nieko stebuklingo. Gėrį, tikiuosi, traukiu labiau. Blogio nematyti negalima, bet tiesiog reikia jį apeiti. Džiaugiuosi, kad turiu gebėjimą skenuoti žmones iš karto — tai gelbsti renkantis, su kuo bendrauti“, — ši filosofija leidžia Justei turėti „daug pažįstamų, bet mažai draugų“.
Svajoja apie „Grammy“
Dvejus metus iš eilės laimėti M.A.M.A. apdovanojimai, koncertai Vilniaus Operos ir baleto teatre ir Kongresų rūmuose, nuolatinės koncertinės išvykos į užsienį. Situacijos, kai savo balsą iš garso kolonėlių Justė išgirsta užsienio oro uostuose ir nurausta. Arba pokalbiai, kai užsieniečiai jai papasakoja apie tokią „įdomią dainininkę Jazzu“, nė nežinodami, kad šnekasi būtent su ja. Pripažinimo ženklų Justės gyvenime — daug. Iš šalies atrodo, kad norėti daugiau jau būtų nuodėmė. Pasirodo, yra ne visai taip. „Parodykite man nors vieną muzikantą, nenorintį laimėti „Grammy“. Na, čia dar anksti kalbėti, bet... Didžiausias apdovanojimas yra žmonių širdys, ausys, augantis populiarumas.
Kadaise mano svajonė buvo filharmonija ir „operhauzas“. Ir šias sales aš jau paėmiau. Norėčiau dar kartą Operos ir baleto teatre padainuoti. Ir, žinoma, sutraukti pilnutėles arenas. Tik nemanau, kad muzika, kurią atlieku, Lietuvoje tiek žmonių priviliotų, o gaila. Svajoju apie rimtas gastroles po Europą, apie naujus namus, kuriuos noriu įsigyti. Aš visą gyvenimą buvau svajoklė“, — susimąsto Justė.
Serga už bendražygius
Ji dažnai vadinama viena iš nedaugelio Lietuvos popmuzikos artisčių, galinčių rimtai išgarsinti mūsų šalies sceną pasaulyje, tačiau apie tai kalba atsargiai.
Nesiima ir, kaip mėgsta kai kurie jos „cecho bendražygiai“, kritikuoti kitų dainininkų, nors prisipažįsta nesanti nė vieno Lietuvos atlikėjo gerbėja.
„Na, nebent vaikystėje — dievinau „Bavariją“ ir Džordaną Butkutę. Lietuvoje yra gerų atlikėjų, bet negaliu išskirti vieno.
Visada buvau aktyvistė bet kurioje rūpimoje srityje — nuo muzikinės situacijos Lietuvoje iki kovos su homofobija. Bet kuo toliau, tuo labiau pavargstu loti. Mažai kas keičiasi. Man asmeniškai viskas gerai — pilna gerbėjų, gera komanda, daug koncertų. Bet mes turime tiek daug gerų artistų. Noriu, kad jiems sektųsi, jei galėčiau jiems kuo nors padėti, tikrai padėčiau.
Muzikiniai talentų šou? Gal tai galimybė, bet esu atsiribojusi nuo šito. Kita vertus, gal ir gerai, kad jie vyksta — gal kada iš jų išlįs tikras talentas, toks kaip Martynas Levickis. Bet kol kas ten nykoka“, — atvirauja Justė.
Priverčia prakaituoti Selą
Sulaukti komplimentų — jos kasdienybė. Justė tvirtina į juos dažnai žiūrinti su humoru: „Kai žmogus pasako ką nors originalaus, pažadu sau, kad visada prisiminsiu. Bet paskui užmirštu, nes priimu tai kaip tiesiog „ačiū už muziką, man patinka tavo balsas“ ar panašiai.
Neseniai Egidijus Dragūnas pasakė, kad kai aš dainuoju, jį išmuša prakaitas. Tai įsiminė.“
Šis pokalbis vis dėlto pasibaigs paslaptimi. Yra vienas komplimentas, kurio Justė niekada nepamirš. Bet jis nebus išspausdintas.
"Įsimintiniausią komplimentą, kurio tikrai niekada neišmesiu iš galvos, man pasakė vienas vyras. Bet tas komplimentas buvo toks intymus, kad negaliu niekam pasakyti", - nusijuokia Justė.
