Šešioliktą kartą rengiamas festivalis užima unikalią nišą Lietuvos muzikinių renginių žemėlapyje.
Pagrindinės jo žvaigždės - muzikantai, kurių vardai dažnai mažai ką sako roko ir popmuzikos mėgėjams, tačiau tai nesutrukdo į Zarasus susirinkti daugiau nei keturiems tūkstančiams klausytojų.
Šiuolaikinės baltų kultūros ir alternatyvios įvairių šalių muzikos derinys - tokį kelią pasirinkę festivalio rengėjai be didelių problemų žengia į priekį ir neturi baimintis kitų renginių konkurencijos.
„Mėnuo Juodaragis“, į kurį daugelis žiūrovų atvažiuoja šeimomis - daugiau nei šiaip muzikos festivalis.
Daugybė paskaitų, įvairūs su baltų tradicijomis supažindinantys žaidimai ir dirbtuvės - tai tik dalis įvairių pramogų, kurios visada laukia festivalio publikos.
Šeštadienį popiet gausiai susirinkusią įvairaus amžiaus publiką džiugino poezijos skaitymai, sutartinių pamokos, Lietuvos kariuomenės ginkluotės ekspozicija, senųjų amatų pamokos.
„Šių metų programa - tikrai labai išsipūtusi. Jau atrodo, lyg viename festivalyje vyktų keli mažesni festivaliukai. Pavyzdžiui, panorėjęs gali visą dieną praleisti mūsų Amatų kieme - ir tikrai nebus nuobodu“, - džiaugėsi festivalio rengėjas Ugnius Liogė.
Dešimtis grupių ir atlikėjų bei kitą festivalio programos dalį šįmet pristatė plakatai, iš kurių žvelgia it dvyniai panašūs žili barzdoti vyrai - išeivijos menininkai latvis Alfredas Stinkulis ir lietuvis Vladas Rukša. „Vienam jų net pirkome bilietą, kad galėtų atskristi iš Los Andželo, ten jie abu gyvena. Ir vienas, ir kitas į JAV emigravo devintojo dešimtmečio pabaigoje, prieš pat Atgimimą.
Jie abu buvo hipiai, Amerikoje susipažino, kartu domėjosi etnine kultūra. Vladas vis atvyksta į Lietuvą, užeina į mūsų parduotuvę „Ragainė“, ten ir susipažinome.
Kažkas užsiminė, kad jis turi bičiulį iš Latvijos, į kurį yra panašus kaip dvynys. Supratau, kad mūsų festivalio temai geriau nė nesugalvosi“, - juokėsi U.Liogė.
Idėją po festivalio stogu sujungti latvių ir lietuvių kultūros apraiškas jis nešiojosi jau keletą metų - šįmet pagaliau prisiruošė ją įgyvendinti.
Sumanymas sulaukė latvių dėmesio - iš šios šalies į festivalį atvyks apie pusę tūkstančio žiūrovų.
Kas ketverius metus festivalis nusprendžia „pristabdyti arklius“ - surengti mažesnės apimties festivalį kitoje vietoje, į kurį parduodamas ribotas skaičius bilietų.
Taip bus kitais metais. „Bus tik viena ar dvi scenos, mažesnė, bet vis tiek įdomi programa, kurią galvoje jau esu susidėliojęs. Tiesa, dar tiksliai nežinau vietos, po šių metų festivalio reikės tuo užsiimti“, - pasakojo Ugnius.
Pernai daugiau nei bet kada žiūrovų sulaukusiam renginiui, jo nuomone, negresia jokios krizės - tiesiog yra pernelyg daug publikos, kuri ištikimai renkasi šiame festivalyje ir kasmet ragina pasistengti dėl kitų metų. „Yra daug žmonių, kuriems „Mėnuo Juodaragis“ - lyg namai. Jie visus metus spaudžia, neleidžia apsiraminti, užkrečia tokiu entuziazmu, kad nesinori jiems sakyti „ne“.
Dėl bilietų pardavimų net nebesijaudiname, nors gal ir nereikėtų to sakyti. Svarbiausia - suburti gerą atlikėjų sąrašą, parengti kokybišką programą - ir tikrai atsiras žmonių, kurie tai įvertins.
Aš nemanau, kad mes užkopėme į kokias aukštumas, tiesiog esame bene vienintelis tokio pobūdžio festivalis Lietuvoje.
Kita vertus, dar yra kur stiebtis. Turiu sudaręs atlikėjų, kuriuos norėčiau pakviesti į festivalį, sąrašą. Jame - tiek pavadinimų, kad tam nepakaktų 50-ies metų. Tai kažkiek liūdna, bet ir smagu. Niekada nepritrūksta idėjų dėl renginio programos“, - sakė U.Liogė.
Priremtas prie sienos, jis išrinko tris festivalio pasirodymus, dėl kurių ypač džiaugėsi.
„Pirmieji sąraše - latviai „Auli“. Tai labai energingas būgnų ir dūdmaišių mišinys. Tikrai savitas kolektyvas, turintis savo koncepciją, visada uždega publiką.
Liuksemburgo grupė „Rome“ - muzikinis projektas, kurį „Mėnuo Juodaragis“ bandė prisivilioti ketverius metus. Kad jau atvyksta, reikia pažiūrėti, kaip tas stebuklas atrodo.
O grupė „Spanxti“ paruošė koncertą, kuris labiausiai atspindi festivalio sumanymą – su latvių ir lietuvių muzikantais“, - sakė U.Liogė.
