Per 97 tūkstančius TV žiūrovų balsų ir 47 komisijos balai – geriausiai 29 metų J.Milių muzikos projekto finale įvertino ir komisija, ir publika.
Neatsiliko ir šio konkurso projekto partnerio – naujienų portalo lrytas.lt – skaitytojai. Jie išrinko roko ir miuziklų dainininką savo favoritu.
Liudą Mikalauską, Girmantę Vaitkutę, Jokūbą Bareikį ir Šoreną nurungęs atlikėjas džiaugėsi pergale, bet ir kuklinosi: „Kiekvienas buvo vertas tapti laimėtoju.“
– Jūsų balsas nuo šiol oficialiai yra auksinis. Kaip jaučiatės?
– Prisipažinsiu, man juokingai tie pavadinimai skamba. (Kvatojasi.) Vunderkindai, burtininkai, auksiniai, platininiai, geriausi balsai. Nepasiduodu tai pompastikai.
Jei rimtai – man smagiausia, kad pavyko laimėti tokį konkursą. Nors visi čia buvo skirtingi ir talentingi, neįmanoma pasakyti, kuris geriausias.
Česlovas Gabalis, kuris dalyvavo pirmajame „Auksinio balso“ sezone, buvo teisus. Klausiau jo patarimo, ar verta dalyvauti. Jis užtikrino, kad čia viskas labai kokybiška, bet įdomiausia – išbandyti neįprastą vaidmenį. Taip ir buvo.
– Teko išbandyti įvairius žanrus. Kas jums buvo sunkiausia?
– Jau po pirmų laidų supratau, kad čia teks atlikti nedideles aktorines užduotis.
Kuo labiau pasistengi įsijausti į tam tikro žanro personažą, tuo pačiam smagiau.
Sudėtingiausia buvo dainuoti Lotynų Amerikos muziką. Nejaučiu to stiliaus, tai ne vokalistų, o smagios, seksualios muzikos, šokių sfera. Niekada nebuvau klubų raitytojas, nesiklausau tos muzikos, vokalo prasme ji man nėra stebuklinga.
Operos man patinka klausytis, kai ją atlieka profesionalai, o pats atlikdamas arijas buvau įsitempęs. Žinau, kaip jos turėtų skambėti. Mano atlikimas dar labai toli nuo tos tiesos.
– Kitaip nei kai kurie kiti, nesistengėte internete agituoti savo gerbėjų, neraginote balsuoti už jus.
– Tai – mano principas. Aš moku palaikyti kolegas, jei jų darbai man patinka.
Taip, kaip Tadą Juodsnukį ir Ramintą Naujanytę-Bjelle projekte „Romeo ir Džiuljeta“.
Už save agituoti tiesiog nemoku. Sunku per save perlipti. Esu linkęs manyti – jei žmonėms patiks mano dainavimas, jie ir be raginimo balsuos.
– Laimėjote 10 tūkstančių litų kelionės čekį. Kur keliausite?
– Dar nėra kada galvoti. Ir nebus laiko iki kovo – iki tol suplanuota daugybė pasirodymų. Su drauge kur nors nukeliausime – gal kur toliau, kur kitaip neprisiruoščiau.
– Finale dainavote roką – „Deep Purple“ ir „Queen“ gitaristo Briano May dainas. Ši muzika jums išlieka artimiausia?
– Per „Auksinį balsą“ neblogai sekėsi dainuoti ir kitų stilių kūrinius. Buvo tokia mintis – gal finalui rinktis tai, už ką žiūrovai daugiausia balsavo?
Bet supratau, kad nemoku pataikauti publikai. Turiu savo tiesą, nusprendžiau grįžti prie šaknų. Buvo nustebusių – „Deep Purple“ daina „Mistreated“ nėra didelis hitas. Bet ji žiauriai patinka ir man, ir mano tėvui. Tai nereiškia, kad ieškojau saugumo. Abi pasirinktos dainos sudėtingos vokalistams.
Visada stengiuosi scenoje daryti tai, kas man patinka.
Ir man sekasi – esu užimtas, šiuo metu apskritai esu pasiekęs savo rekordą: dainuoju septyniuose miuzikluose ir viename dramos spektaklyje. Gerai leidžiu laiką ir dar iš to gyvenu.
– Kaip atšventėte?
– Buvo trumpas vakarėlis po transliacijos, bet kitą rytą jau laukė filmavimas su Sigute Stonyte, o sekmadienį vakare – spektaklis „Svynis Todas: demonas kirpėjas“. Antradienį premjera, kurios labai laukiu – roko opera „Romeo ir Džiuljeta“ „Žalgirio“ arenoje Kaune, ten vaidinsiu Merkucijų. Visas gruodis pilnas koncertų. Atšvęsiu sausį.
– Esate laimėjęs du TV konkursus – „Eurovizijos“ atranką ir „Auksinį balsą“. Kas smagiau?
– Šis buvo smagesnis. „Eurovizijoje“ viskas buvo spontaniška, greita, netikėta. Čia buvo galima pasitikrinti, kiek esu patobulėjęs, konkuruoti su stipriais kolegomis, praplėsti savo repertuarą. Bet viskas sujungta grandine – be „Eurovizijos“ gal nebūčiau taip judėjęs į priekį.
– Jūs sulaukėte daugiau negu 97 tūkstančių žiūrovų balsų.
– Tai įspūdinga. Net jei kiekvienas balsavo po 10 kartų, vis tiek didelis skaičius išeina.
– Už jus gausiausiai balsavo ir portalo lrytas.lt skaitytojai. Dovanų gavote „Lietuvos ryto“ metinę prenumeratą ir Antonio Meschino knygą „Dievų maistas“.
– Šauni dovana. Nusprendžiau ją įteikti savo tėvams. Jiems tikrai bus smagu paskaityti laikraštį. Šeštadienio rytais aš ilgai miegu, todėl iš mano pašto dėžutės dar koks kaimynas išims. (Juokiasi.)
