66-erių atlikėjas Kaune lankėsi pirmą kartą. Prieš tai jis du sykius yra koncertavęs Vilniuje – Vingio parke ir „Siemens“ arenoje.
Koncertu Kaune seras E.Johnas baigė savo žiemos gastroles, kurių metų atlieka populiariausių dainų programą.
Žiūrovai būriais į areną pradėjo traukti, iki koncerto likus porai valandų. Automobilį pasistatyti galima nebent už kilometro ir toliau nuo „Žalgirio“ arenos.
Pats E.Johnas į Kauną privačiu lėktuvu atvyko apie trečią valandą dienos. Iš oro uosto jis automobiliu vyko tiesiai į areną, kur iki vakaro ilsėjosi. „Mėgstu po kiekvieno koncerto ilsėtis savo lovoje“, - yra sakęs 66-erių E.Johnas, po kone kiekvieno pasirodymo keliaujantis į vienus iš keleto savo namų Europoje.
Taip jis ketino elgtis ir po trečiadienį vykusio koncerto Prahoje – keliauti namo į Didžiąją Britaniją, o šiandien iš jos vykti į Kauną. Tačiau popžvaigždė pakeitė planus – liko nakvoti Prahoje ir į Lietuvą atvyko iš Čekijos sostinės. Vis dėlto po koncerto Kaune jis nusprendė grįžti į Didžiąją Britaniją.
20 valandą koncertą pradėjo E.Johno bendražygiai – kroatų violončelininkų duetas „2 Cellos”, dainininką gastrolėse lydintis jau keletą metų.
Po keleto jų atliktų kūrinių vietą prie fortepijono užėmė pagrindinis vakaro kaltininkas, į sceną žengė jį lydintys muzikantai. Šį veiksmą lydėjo specialiai priderintas apšvietimo triukas – išsijungus šviesoms, E.Johnas prie fortepijono atsidūrė tarsi iš niekur.
Pasisveikinęs E.Johnas jau nuo pirmų koncerto minučių pasirodė nusiteikimą padovanoti publikai tai, ko ji nori – jau trečiuoju numeriu nuskambėjo garsioji baladė „Candle In The Wind“, kurią atlikėjas kadaise parašė aktorės Marilyn Monroe, o vėliau – žuvusios princesės Dianos atminimui.
Tiesa, per pirmuosius kelis kūrinius E.Johnas kelis kartus kosėjo, o pasisveikinęs su kauniečiais iškart atsiprašė.
„Esu siaubingai persišaldęs. Nežinau, ar sugebėsiu baigti koncertą. Bet pažadu – jei nepavyks, grįšiu ir jį pakartosiu“, - prisipažino dainininkas.
Žinia nustebino ir žiūrovus, ir koncerto rengėjus - į juos atlikėjo vadybininkai dėl medikų pagalbos nesikreipė.
Prie E.Johno muzikantų grupės prisijungus keturioms pritariančioms vokalistėms, šou tęsėsi toliau. Energingąjį „Levon“ iš albumo „Madman Across The Water“ keitė lyriškosios baladės „Tiny Dancer“ ir „Sorry Seems To Be The Hardest Word“.
E.Johno pirštai pašėlusiu greičiu lakstė klavišais, veide atsirado šypsena – nežinodamas nė nenujaustum, kad artistas jaučiasi blogai. Dainininkas juokdamasis atsistojo karžygio poza ir sugniaužė kumščius – suprask, „taip lengvai aš nepasiduosiu“. Balsas – kiek prikimęs, bet tikrai ne tiek, kad būtų nesmagu klausytis.
Publika, atrodė, jau nuo pirmų akimirkų E.Johnui plojo karščiau nei ankstesnių dviejų viešnagių Vilniuje metu. Galbūt tiesiog įvertino veterano pastangas nepalikti jų be ilgai lauktos pramogos prieš pat šventes.
E.Johnui pakilus ir pasitraukus nuo fortepijono, publika suošė – ar tai pabaiga? Bet dainininkas tiesiog ėjo nusilenkti žiūrovams – ir tai darė ne vieną kartą per vakarą, tikriausiai pats to nesuvokdamas žaidė su publikos nervais.
Atlikęs dainą „Believe“, E.Johnas ištiesė rankas į publiką, tarsi rodydamas: „Aš tikiu jumis“.
Pirmąją koncerto valandą dainininkas įveikė, po kiekvieno kūrinio gerdamas vandenį ir šnirpšdamas nosį.
Po ritmingojo "Philadelphia Freedom" atėjo eilė lyriškajai dainai "Goodbye Yellow Brick Road" - tituliniam kūriniui iš albumo, kurio 40-metį šįmet mini E.Johnas.
Koncertui persivertus į antrąją pusę, tapo aišku, kad E.Johnas vis dėlto įveiks Kaune jam tekusį iššūkį.
Du soliniai numeriai, kuriuos E.Johnas atliko be grupės, sulaukė triukšmingų ovacijų. Publika dėkojo ir už gerai žinomą baladę „The One“, ir už naujausio, šįmet išleisto albumo „The Diving Board“ kūrinį „Oceans Away“, kurį Eltonas skyrė kitais metais minimam Pirmojo pasaulinio karo šimtmečiui ir visų jo bei kitų karų aukų atminimui: „Mirti už tai, kad kiti turėtų ateitį, yra garbingiausias dalykas“.
Po energingų „Sad Songs“ ir „Alice“ atėjo metas naujo albumo dainai „Home Again“ („Vėl namie“), kuri, anot E.Johno komandos, yra neoficialus šio koncerto himnas. Mat po šio pasirodymo grupės laukia Kalėdų atostogos – visi iš tiesų nekantrauja grįžti namo.
Vieną po kitos mėtines pastiles čiulpiantis E.Johnas po šio kūrinio pristatė grupės muzikantus, tarp kurių yra du net kelis dešimtmečius su juo dirbantys veteranai – gitaristas Davey Johnstone'as ir būgnininkas Nigelis Olssonas. Pritariančiųjų vokalisčių komandoje - viena buvusi legendinės grupės "Sly & The Family Stone" narė.
„Turiu nuostabų gyvenimą, keliauju aplink pasaulį, groju tokiems žmonėms kaip jūs ir dievinu tai. Na, gal ne tokiais vakarais, kai blogai jaučiuosi, bet vis tiek“, - šypsojosi E.Johnas.
Koncertui artėjant prie pabaigos, seras ir visai įsismagino – skambant dainai „I'm Still Standing“, mostais pakvietė žiūrovus stotis ir lėkti prie scenos – pusė parterio taip ir padarė.Įsilinksminęs E.Johnas prieš dainą „The Bitch Is Back“ kaišiojo liežuvį ir užsiropštė ant fortepijono – lyg primindamas, kad vis dar moka šėlioti kaip jaunystėje.
Koncerto pabaigai E.Johnas dar paruošė linksmąjį rokenrolą „Saturday Night's Alright For Fighting“, o tada atsisveikino. Vakaras baigtas?
Žinoma, ne. Netrukus į sceną sugrįžęs dainininkas pradžiugino prie scenos susigrūdusius gerbėjus – išdalijo daugybę autografų.
Grįžęs prie fortepijono, jis dar kartą atsiprašė už savo balsą: „Bet jūs buvote nuostabūs. Taikos, meilės, sveikatos ir linksmų Kalėdų“.Baladę „Your Song“ kauniečiams paskyręs ir mobiliųjų telefonų švieselių jūrą išvydęs atlikėjas dar kartą padėkojo ir atsisveikino rokenrolu iš „auksinių septyniasdešimtųjų“ - „Crocodile Rock“ priedainį kartu plėšė visa arena.
Įsijungė šviesos, iš garsiakalbių pasigirdo kalėdinių giesmių įrašai. Trečioji E.Johno viešnagė Lietuvoje baigta. Įrodžiusi, kad nugalėtoju šis scenos profesionalas moka išeiti ir iš sunkių situacijų.
