Šiauliuose, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje M.Mikutavičiaus šou šių metų pabaigoje pamatė per 23 tūkstančius žiūrovų. Per 8 tūkstančius jų pasiklausyti senų ir naujų Marijaus kūrinių susirinko sostinėje.
Planą šturmuoti didžiausias šalies sales Marijus paskelbė dar vasarą – kartu su pažadu iki žiemos išleisti naują albumą. Pastarasis liko netesėtas, bet „Siemens“ arenoje susirinkusiai miniai tai tikrai mažai rūpėjo.
Per porą karjeros pramogų pasaulyje dešimtmečių Marijus pasiekė tašką, kai yra neatsiejama daugelio lietuvių kasdienybės dalis – nuo per radiją keliolika metų transliuojamų „Trijų milijonų“ iki dešimčių vestų televizijos laidų.
Visą tą laiką savo koncertuose jis – vis dar tas pats padūkęs, žodžio kišenėje neieškantis, kiek netvarkingas plevėsa su džinsais, kurio tuziną dainų gerbėjai be klaidų sudainuotų pažadinti trečią nakties.
Toks jis ir „Siemens“ arenoje – scenoje įrengtas ekranas, šaudo fejerverkų pliūpsniai, bet žiūrovams labiausiai reikia ne to.
Su muzikantų grupe ir keturiais pritariančiais vokalistais M.Mikutavičius scenoje kūrė magiją, kurią gal ir sunku suprasti sielos jo kūrybai nepardavusiems.
Pakako kelių Lietuvoje surengto Europos krepšinio čempionato himno eilučių, kad pusė parterio atsistotų, o iš tribūnų prie scenos bėgte pasileistų žiūrovai. Vaizdas ir garsas, kai aštuoni tūkstančiai choru užtraukė „Nebetyli sirgaliai“, vertė šiurpti odą.
Apsaugininkai kurį laiką dar bandė stumti juos atgal, saugodami vaizdą sėdintiems pirmoje eilėje, bet buvo sudrausti paties dainininko, pažadėjusio visiems šokusiems nemokamą įėjimą į kitą koncertą, o sėdinčius paraginusio pasistengti ir ne sykį priminusio: „Kėdės šiandien trukdo“.
„Tai – viskas, ką jums paruošėme“, - po antros dainos žiūrovus paerzino Marijus. Niekas, žinoma, nepatikėjo - „Pakeliui namo“, „Ar prisimeni tu mus“, „Aš miręs“ ir kiti iki skausmo žinomi hitai žiūrovų dėmesio nepaleido iš gniaužtų nė vienai sekundei.
„Nežinau, ko šiandien dar bus, bet vieną gražiausių savo gyvenimo akimirkų aš jau pasiėmiau. Ačiū“, - publikai dėkojo Marijus, per vieną savo baladžių išvydęs tūkstančius žiebtuvėlių ir mobiliųjų telefonų švieselių.
Vienam kūriniui į sceną jis iškvietė Mykolo Romerio universiteto akademinį chorą, kurio nariams tai tikriausiai buvo įspūdingiausias pasirodymas gyvenime. Žiūrovai choristus sutiko kaip roko žvaigždes – arba, anot Marijaus, „kaip Lietuvos futbolo rinktinę, paskutinę akimirką įmušusią fantastišką įvartį“.
Žiūrovai į kartu atliktą dainą reagavo taip, kad nesusilaikęs vakaro kaltininkas nušoko nuo scenos ir geras dvi minutes lakstydamas spaudė publikai rankas.
Atmosferą dar labiau įkaitino „Ant kalno mūrai“, kurią visa salė irgi draugiškai plėšė kartu.
Palikęs žiūrovus dainuoti, Marijus trumpam dingo, o tada išniro tribūnoje ir pro minią graibstančių žiūrovų ėjo prie scenos - traukdamas naujųjų laikų patriotinį himną „Ar mylit ją jūs”. Atmosfera priminė kažką per vidurį tarp religinių fanatikų šventės ir čempiono garbės rato stadione.
Netrukus paaiškėjo, kam skirta antroji nedidelė scena, įrengta pačiame arenos gale, prie tribūnų.
Į ją su muzikantais žengęs dainininkas pakartojo Bono, Robbie Williamso ir kitų scenos meistrų ėjimą - iš publikos išsikvietė merginą ir jai sudainavo naujausią savo hitą „Balintos sienos”. Laimingąją, kurios vardas - Deimantė, Marijus apdovanojo bučiniu į kaktą. Po poros minučių ant atlikėjų galvų pasipylė sniegas, o žiūrovai gavo tai, ko norisi ir po svarbiausios žiemos šventės - bene populiariausią lietuvišką Kalėdų dainą „Velnias, man patinka Kalėdos”.
Į pagrindinę sceną sugrįžęs Marijus įsisiautėjęs išsirengė iki pusės, o tada prajuokino salę Džordanos Butkutės dainos „Nemylėjau tavęs” fragmentu, sudainuotu pritariančiųjų vokalisčių.
Ugnies pliūpsniams lydint Bryano Adamso hito perdirbinį „Geriausi mūsų vakarai”, sėdinčiųjų arenoje nebeliko - o Marijus nerodė jokio noro stabdyti tempą.
„Jei būsim tyliai, mus čia paliks visą naktį”, - žiūrovus švelniai erzino dainininkas.
Netrukus vis dėlto atsisveikino, tačiau tuoj pat grįžo bisui: „Prisižiūrėjom užsienio grupių, bet tai pavojinga, nes grįžęs nežinai, ar ką rasi”.
Pabaigai liko tai, ko ir derėjo laukti. „Pasveikinkit vieni kitus” ir„Trys milijonai” visą salę dar kartą pavertė vieninga ir stipria kaip kumštis.
„Aš dar turiu jėgų”, - viename šeštadienio vakarą pristatytų naujų kūrinių dainavo M.Mikutavičius.
Koncerte jis patvirtino kiekvieną šių žodžių skiemenį - ir taip garsiai, kad pažadas pasimatyti kitą kartą atrodė pranašingas. Tie, kurie su Marijumi šėlo šeštadienį, tikrai norės tai pakartoti. Kai po keleto metų vėl pamatysite jo vardą didžiųjų arenų afišose, nesistebėkite - per 100 litų kainuojančius bilietus pirkę gerbėjai po tokio koncerto tikrai pinigų nepagailės ir kitą sykį.
