Startavę kaip dainininko ir prodiuserio Giedriaus Širkos solinis projektas, šiuo metu „Golden Parazyth“ - du veikėjai, apsiginklavę elektroniniais instrumentais, kompiuteriais ir kartais euforišku, kartais lyrišku Giedriaus balsu.
Prieš keletą metų išleistas antrasis projekto albumas tada sukėlė bangų – įsigrūsti į klubą, kuriame vyko jo pristatymas, nebuvo lengva, žinia apie „Golden Parazyth“ fenomeną pradėjo sklisti plačiau. Vasarą grupė jau koncertavo didžiausiuose Lietuvos festivaliuose, atstovavo Lietuvai festivalyje „Europavox“ Prancūzijoje ir dar „apšildė“ užsienio garsenybių Lanos Del Rey ir „Hurts“ koncertus (abiem atvejais – laimėję tam skirtą konkursą). Tai tikrai įdomus vaizdas – du prakaitu besitaškantys atlikėjai, palinkę prie kompiuterių – ir kuriantys tokią energiją, kad pralenkia roko grupes.
„Unfinished Stories“ - šešių dainų minialbumas, kuris atskleidžia, kad „Golden Parazyth“ toliau vystosi. Jei anksčiau buvo žaidžiama su nedidelėms nišoms priklausančia elektronine muzika, dabar vis labiau linkstama prie popmuzikos – bet tikrai kitokios, nei ją įsivaizduoja „Pop Ladies“.
Eksperimentai su garsais ir meditatyvios melodijos niekur nedingo – pakanka pasiklausyti dainos „Face To Face“. Tačiau nuo modernumo „Golden Parazyth“ suka prie devintojo dešimtmečio idėjų. Tai akivaizdu - „nurenkite“ nuo kūrinių „Sister“ ar „Ecclesia“ kai kuriuos šiuolaikiškus elektroninius sluoksnius, ir išeis kažkas labai panašaus į senuosius „Depeche Mode“ ar net „Human League“.
Tekstai, kaip ir anksčiau, blaškosi tarp primityvumo ir absurdo, tačiau tai – vizitinė „Golden Parazyth“ kortelė. Ji nesutrukdė Lietuvoje išsikovoti savo vietos, tad kam tai keisti? Ta išsikovota teritorija, atrodo, plėsis ir toliau – koncertų vis daugėja, grupė buvo minima ir M.A.M.A. nominantų sąraše. Ar „Golden Parazyth“ gali tapti tikromis Lietuvos popžvaigždėmis? Sprendžiant iš dabartinės grupės kūrybos, tai tikrai gali nutikti.
Įvertinimas – 8 iš 10.
„Golden Parazyth“ koncertas "LRT Opus Live":
