„Visi vieną dieną užaugame ir pradedame vaikytis vaikystėje sukauptų svajonių. Kai atvyksti į didelį miestą, visiškai vienas, be šeimos, be kiemo draugų, susirandi laikiną prieglobstį, pradedi lipti į nepamatuoto dydžio kalną.
Mokaisi, daug dirbi, meti viską ir vėl bandai iš naujo, nepasiduodi. Kad prisijaukintum naują gyvenimą, atiduodi visas jėgas ir laiką. Galiausiai tu turi viską, dėl ko taip ilgai stengeisi, ko troškai, bet į jaukius namus sugrįžti vis vienas ir vienas, juose tavęs niekas nelaukia, tu niekam nerūpi. Dešimt prabėgusių metų atrodo tokie sėkmingi, bet iš galvos negali išmesti minties, o kas dabar? Kam visa tai? Vis dažniau pradedi ilgėtis to, ką kažkada iškeitei į ambicijas, siekius, svajones būti kažkuo.
Akimirkos su ja atrodo gražiausia ką gyvenime turėjai, ko nebėra. Bet tu daugiau nenori nieko, mintis užvaldo tik vienas nenugalimas troškimas - aš noriu sugrįžt", - kūrinio idėją jausmingai pristato UNO.
Vaizdo klipo pirmoji dalis - lrytas.lt skaitytojų dėmesiui:
