Nuo gruodžio pabaigos iš savo namų „Eurovizijos” dalyvius vertinę muzikos verslo atstovai iš Vokietijos, Švedijos ir Rusijos kitą šeštadienį sėdės LRT studijoje.
Į finalo transliaciją pakviesti užsieniečiai tiesioginiame eteryje skirs balus – kartu atlikėjus vertins Lietuvos komisija ir telefonu balsuojantys žiūrovai.
„Kas tie užsieniečiai?” – tokie klausimai skamba nuo pirmos atrankos dienos.
„TV antena” pakalbino vokietį (kuris iš tiesų yra gruzinas) Brandoną Stone’ą, rusą Valerijų Prosvirovą ir švedę Liselott Björk, kurių balsai šįmet daro svarią įtaką „Eurovizijos” atrankos rezultatams.
„Esu pasaulio pilietis”
33-ejų B.Stone’ui prieš šių metų „Euroviziją” teks spręsti dilemą. Kompozitorius, prodiuseris ir atlikėjas gimė Gruzijoje, turi daug reikalų Rusijoje, praėjusį savaitgalį koncertavo Latvijoje, gyvena Vokietijoje, o šįmet kaip dainos autorius dar dalyvauja Moldovos „Eurovizijos” atrankoje.
Jūrmaloje rengiamo festivalio „Novaja volna” muzikos prodiuseris, su daugeliu Rusijos žvaigždžių bendradarbiaujantis B.Stone’as pasivadinęs slapyvardžiu – tikrasis jo vardas yra Besikas Špetišvilis.
„Esu pasaulio pilietis. Kai man sukako dešimt, Gruzijoje prasidėjo neramumai. Tėvai nusprendė išvykti į Izraelį pas močiutę. Ten mums nepatiko, grįžome į Gruziją, paskui išvykome į Vokietiją, vėliau aš persikrausčiau į JAV.
Brandonu tapau, kai pasirašiau pirmąją sutartį su leidykla „Sony Music”. Jie pasakė, kad Besikas Špetišvilis – nelabai pramogų verslui tinkamas vardas.
Mano, kaip atlikėjo, didžiausias laimėjimas – pasirodymas prie Brandenburgo vartų 2000-aisiais, kurį stebėjo milijonai žmonių. Kaip kompozitoriaus – darbas festivalyje „Novaja volna”. Beveik visi atlikėjai, su kuriais dirbau, ten laimėjo pirmą vietą.
Pirmąją dainą parašiau, kai man buvo septyniolika. Kiek vėliau nusprendžiau pats aranžuoti ir prodiusuoti dainas.
Įkūriau savo studiją, dabar muzika rūpinuosi nuo pradžios iki pabaigos”, – pasakojo B.Stone’as.
Favoritė – jau iškritusi
2012-aisiais B.Stone’as dalyvavo TV šou „Balsas” vokiškoje versijoje – čia jį į savo komandą priėmė garsus šalies atlikėjas Xavieras Naidoo.
Brandonas įveikė kelis etapus, bet finalo nepasiekė – nors komisija buvo jam palanki, žiūrovai dvikovoje palaikė kitą atlikėją.
Tais pat metais jo vardas garsiai skambėjo Lietuvoje – kompozitorius parašė dainą „Love Is Blind”, su kuria Donatas Montvydas atstovavo Lietuvai „Eurovizijoje” Baku ir pateko į finalą.
„Galbūt ir šįmet būčiau pasiūlęs savo dainą Lietuvos atrankai – tuomet nebūčiau dirbęs komisijoje. Šių metų atrankos sistema man neparanki.
Atlikėjai dainuoja vis kitas dainas, keičiasi jomis. Aš moku rašyti dainas, skirtas konkrečiam artistui, balsui. Tiesiog ant stalo besimėtančių kūrinių, kuriuos galėtų atlikti bet kas, aš neturiu.
Todėl pateikiau dainą Moldovos atrankai, ją atlieka vienas vaikinukas, patekęs į finalą”, – pasakojo B.Stone’as.
Jo nuomone, Lietuvoje į finalą pateko geri vokalistai, tačiau geriausios atlikėjos lyderių trejetuke nėra.
„Mano favoritė buvo Monika Linkytė, nė nereikia to slėpti. Labai atidžiai klausiausi ir turiu pasakyti, kad jos pasirodymai vokalo prasme buvo stabiliausi.
Kiti trys darė klaidų. Žiūrėsime, kaip jiems seksis.
Pavyzdžiui, V.Baumila, Mia yra talentingi, tačiau turi laikytis labai konkretaus dainavimo stiliaus, kuris jiems tinka. Kai pabando eksperimentuoti, jiems sekasi sunkiau”, – pastebėjo B.Stone’as.
Žinojo Donatą Montvydą
Dainininkė, vokalo pedagogė, kompozitorė ir prodiuserė 50-metė L.Björk jau dešimt metų dirba Švedijos kompanijoje „Reliable”, organizuojančioje renginius ir TV transliacijas.
„Dainuoju nuo mažens, tačiau vokalistės karjera užleido vietą kitiems prioritetams – auginu keturis vaikus, turiu įdomų darbą, kuris atima daug laiko ir energijos.
Kuriu renginių scenarijus, dirbu su dainininkais, renginių vedėjais, organizuoju transliacijas.
Žodžiu, mano darbas kasdien susijęs su pramogų verslu”, – pasakojo Liselott.
Vienintelis atlikėjas iš Lietuvos, kurį iki šių metų atrankos buvo girdėjusi švedė, – D.Montvydas. Pernai vasarą dainininkas dalyvavo koncerte Stokholme, kurį teko prižiūrėti L.Björk.
„Jis – pirmas žmogus, apie kurį pagalvoju, kai išgirstu Lietuvos pavadinimą. Labai talentingas dainininkas”, – gyrė L.Björk.
Atrankoje išgirsti atlikėjai ją maloniai nustebino. Anot Liselott, bent kelių dainininkų balsai yra stiprūs ir jie galėtų išpopuliarėti užsienyje, jei palankiai susiklostytų aplinkybės.
Švedijoje irgi lūžta ietys
Ar Lietuvos atrankoje buvo dainų, kurios galėtų patekti į „Eurovizijos” finalo dešimtuką ar net užimti pirmą vietą?
„Sunku pasakyti. Jei geriausia daina būtų atliekama tinkamo dainininko ir su tinkama aranžuote, buvo dvi trys dainos, kurios galėtų nukeliauti toli.
„Eurovizija” – visiškai nenuspėjama. Švedijoje kasmet manome, kad parengėme tobulą „Eurovizijai” pasirodymą, o tada liekame šokiruoti, nes Europa to nesuprato.
Tiesiog turi iškristi tinkamos kortos, tą akimirką susijungti įvairūs svarbūs elementai. Melodija, tekstas, aranžuotė, atlikėjo asmeninis žavesys, choreografija – geriausia, kai pagalvota apie visus elementus.
Pagrindinė problema – daina turi būti laiku ir vietoje. Kūrinys, kuris vienais metais atrodo idealiai tinkantis „Eurovizijai”, kitais metais gali visiškai netikti.
Mano akimis, geriausias būdas yra rinktis artistą, kuris turi ką nors išskirtinio, unikalaus”, – svarstė L.Björk.
Netikėtumas kolegoms
Kai kolegos sužinojo, kad 39-erių V.Prosvirovas teisėjaus lietuviškoje „Eurovizijos” atrankoje, jie sunkiai tramdė šypseną.
Garsus muzikos verslo prodiuseris vadovauja kompanijai „Snegiri Music”, kuri kadaise Rusijos rinkoje išgarsino grupę „Biplan”, šiuo metu padeda Alinai Orlovai ir grupei „Sheep Got Waxed”, prižiūri žinomą Rusijos roko grupę „Megapolis”.
Įrašus leidžiančios ir koncertus rengiančios įmonės veikla susijusi su alternatyviąja muzika, su „Eurovizija” V.Prosvirovas iki šiol neturėjo nieko bendra.
Pernai festivalyje „Vilnius Music Week” viešėjęs rusas neslepia, kad „Eurovizijoje” skambančios dainos nėra jo mėgstamiausia muzika.
„Bendradarbiams buvo netikėta, bet smarkiai manęs per dantį netraukė. Vis dėlto tai ne Suomijos, o Lietuvos „Eurovizija”. Su Lietuva mus sieja ilgamečiai ryšiai, labai mylime šią šalį ir jos atlikėjus.
Pamaniau – kodėl ne? Man tai įdomu ir nauja”, – sakė „Eurovizijos” komisijos nariu tapęs Valerijus.
Kasmet konkursą žiūrintis prodiuseris mano, kad „Eurovizija” peikiama labiau iš inercijos.
„Kai ten laimėjo „Lordi”, į „Euroviziją” pradėjo keliauti visokie keisti personažai, tarp jų ir ukrainietis Verka Serdiučka. Tai šiek tiek išmušė iš vėžių.
O dabar viskas grįžta į savo vietas. Tai tradicinės estrados konkursas, kuriame vėl atsisukama į muziką. Šįmet, žinoma, sirgsiu už Lietuvą ir dar truputį – už Rusiją.
Tiesa, mano šalis kartą jau laimėjo konkursą ir susidomėjimas juo kiek nuslūgo, nors močiučių „Buranovskije babuški” siuntimas į „Euroviziją” kūrybine prasme buvo labai geras ėjimas”, – svarstė V.Prosvirovas.
Pasigedo lietuviškų dainų
Apie Lietuvoje į finalą patekusių atlikėjų trejetuką jis kalba diplomatiškai, tačiau prisipažįsta, kad tarp jų pasigenda vienos atlikėjos. Valerijui patiko Ieva Zasimauskaitė.
„Maniau, kad ji bus tarp lyderių. Bet tokios taisyklės – ji parengė vieną silpnesnį pasirodymą ir iškrito iš atrankos”, – sakė V.Prosvirovas.
Jo nuomone, atrankoje buvo bent keletas dainų, kurios galėtų sėkmingai pasirodyti „Eurovizijoje”.
Valerijaus įsitikinimu, reikia siųsti tiesiog melodingą populiariosios muzikos dainą – jei ji pernelyg sudėtinga, šiame renginyje siekti aukštų rezultatų bus sunku.
„Atlikėjai geri. Lietuviai juk yra muzikalūs žmonės. Pradžioje, žinoma, buvo tokių, kurie kėlė šypseną, kartais nesėkmingai bandė persikūnyti į tam tikrą įvaizdį. Kituose etapuose, kai jau rungėsi stipriausi, buvo gražu žiūrėti.
Mane tik nustebino vienas dalykas – pasigedau lietuviškų dainų. Nesitikėjau, kad visi dainuos angliškai. Lietuvių kalba – įdomi, „Eurovizijoje” tai galėtų suteikti tam tikro išskirtinumo.
Bet kuriuo atveju jūsų atrankos variantas yra smagus.
Tai kur kas geriau nei Rusijoje, kur jau ne pirmus metus atrankos išvis nėra – atlikėją tiesiog paskiria televizija”, – svarstė V.Prosvirovas.
