Azerbaidžano dainininkė D.Kazimova, nusifilmavusi laidose „Chorų karai”, „Dvi žvaigždės”, „Labas rytas”, nesiveržė eiti turistiniais Vilniaus takais. Visus juos dainininkė jau yra išmaišiusi. Vilniuje gyvena gera jos draugė, pas kurią Dilara vieši kiekvieną vasarą. Be to, Lietuvoje azerbaidžaniečių atlikėja net yra nufilmavusi vieną vaizdo klipą.
Gegužę „Eurovizijos” pirmajame pusfinalyje D.Kazimova atliks dainą „Start A Fire” („Užkurk ugnį”). Azerbaidžanas dažnai vadinamas ugnies šalimi, todėl kūrinio pavadinimas – simboliškas.
Kaip ir daugelio kitų šalių atstovai, ji stengiasi iš anksto pritraukti dėmesio savo pasirodymui – tam buvo skirta ir kelionė į Vilnių. Kita vertus, dauguma konkurentų jau nesiblaško ir nekeliauja per visas valstybes, siekdami sudominti žiniasklaidą. Ekonomikos krizė, prieš šešerius metus sudrebinusi Europą, apkarpė dalyvių galimybes.
Azerbaidžanas žiniai apie savo atstovę skleisti pastangų negaili. Prieš metus, sklido kalbos, negailėjo ir dar kai kam.
„Eurovizijos” organizatoriai šįmet ištyrė pernykštį incidentą, kai Lietuvoje buvo mėginama už pinigus verbuoti balsuotojus, kurie skambučiais padėtų Azerbaidžanui pelnyti daugiau taškų.
Europos transliuotojų sąjungos atliktas tyrimas paliko klaustukų. Išvadoje sakoma, jog yra požymių, kad balsavimą tikrai bandyta organizuoti. Tačiau nenustatyta, kad prie to būtų kaip nors prisidėję patys Azerbaidžano „eurovizininkai” ar su jais susiję asmenys.
Šie kaltinimai paskatino „Eurovizijos” rengėjus sugriežtinti balsavimo kontrolę ir įvesti naujų taisyklių. Pavyzdžiui, nuo šiol panašiais klastojimais įtariamos šalies atstovai gali būti šalinami iš konkurso, net jei patys tiesiogiai ir nebus atsakingi už balsavimo organizavimą.
Dilara puikiai žino, kad jos pasirodymas ir pelnyti balsai Kopenhagoje gegužę atsidurs po didinamuoju stiklu.
„Manęs apie tai klausinėja. Ir žinau, kad dar klausinės, – atsiduso dainininkė. – Žinau apie šį skandalą. Žinau ir tai, kad nenustatyta Azerbaidžano delegacijos kaltė.
Aš tiesiog stengiuosi į tai nesigilinti, tai viskas, ką apie tai galiu pasakyti.”
Lietuvos atstovė Vilija Matačiūnaitė dalyvaus antrajame „Eurovizijos” pusfinalyje. Abiejų moterų sėkmės atveju ji ir Dilara gali susitikti finale. Azerbaidžanietė sako norinti, kad taip ir nutiktų.
Vilniaus centre viešbučio fojė prieš interviu ji gurkšnoja arbatą ir vis žaidžia mobiliuoju telefonu, įkištu į masyvų juokingą animacinį personažą vaizduojantį dėklą.
Jai ant kaklo švyti masyvus papuošalas – angliškas žodis „happy” („laiminga”). Laimės šios dainininkės gyvenime tikrai netrūksta – bent jau kol kas.
– Ką jums reiškia galimybė dainuoti „Eurovizijos” konkurse? – paklausiau D.Kazimovos.
– Azerbaidžaniečiai – išdidūs ir savo šalį mylintys žmonės. Jiems didelė garbė atstovauti savo valstybei.
Turime turtingą kultūrą – nuo operos iki džiazo ir baleto. Norisi ja pasidalyti. Tai mano pagrindinis tikslas.
– Azerbaidžaniečiai serga „Eurovizijos” virusu?
– Taip. Šiuo konkursu labai domimasi. Atlikėjas, kuris išrenkamas atstovauti šaliai, pajunta didžiulę dėmesio bangą. Tada visa žiniasklaida diskutuoja, kokia daina bus sukurta, kokios mums reikėtų.
– Jūsų šalies atstovai konkurse dalyvauja tik nuo 2008-ųjų ir dar nė karto neužėmė žemos vietos. O vieną sykį net ir laimėjo. Ar tai sukuria spaudimą vėl patekti į geriausiųjų dešimtuką ar penketuką?
– Nežinau, kaip bus. Juk galiu tik gerai padainuoti, gerai suprasti savo dainą ir numerį – tai viskas, ko iš manęs reikia. Kas bus pabaigoje, jau negaliu nuspėti.
– Dalyvavimas „Eurovizijoje” rizikingas atlikėjo karjerai. Juk pasiekus prastą rezultatą visuomenė gali pasmerkti, ar ne?
– Nebijau to. Jau esu patyrusi antausių. Prieš keletą metų kaip dueto „Milk & Kisses” narė dainavau konkurse „Naujoji banga” Jūrmaloje. Iš 17 dalyvių užėmėme 16-ą vietą. Nepasisekė.
Vis dėlto grįžusi sulaukiau komplimentų. Mes buvome pirmosios savo šalies atstovės tame konkurse, pakėlėme Azerbaidžano vėliavą, atlikome liaudies dainą.
Mano tautiečiams pasirodymas patiko, salėje buvo ašarojančių iš jaudulio žmonių. Tai svarbiausia. Niekas mūsų nepeikė.
– Koks buvo jūsų kelias į muzikos pasaulį ir į „Euroviziją”?
– Baigiau meno mokyklą, dailės skyrių. Tada įstojau į konservatoriją, baigiau operinį vokalą.
Tuo pat metu dalyvavau įvairiuose projektuose, konkursuose. Nuolat koncertuoju su savo grupe – grojame ir užsienio hitus, ir savo kūrinius. Albumo dar neišleidau, bet po truputį jį rengiu. Nuotykiai su „Eurovizija” prasidėjo 2008-aisiais, kai Azerbaidžanas pirmą kartą dalyvavo konkurse. Atrankoje su grupe „Unformal” užėmiau antrą vietą. 2010-aisiais patekti į „Euroviziją” bandžiau kaip dueto „Milk & Kisses” narė – ir vėl atrankoje likome antros.
Šįmet – trečias kartas. Dievas myli trejybę. Pasakiau sau: viskas, paskutinis kartas, jei nepavyks, daugiau nebandysiu.
– Kartais esate pristatoma ir kaip aktorė.
– Taip, esu vaidinusi keliuose filmuose, vienas jų konkurse Italijoje užėmė pirmą vietą. Tai trumpametražiai filmai, bet ateityje turėsiu ir didesnių vaidmenų.
– Šiuo metu esate ir TV projekto „Ukrainos balsas” (Lietuvoje kuriamo projekto „Lietuvos balsas” ukrainietiškas variantas. – Red.) dalyvė.
– Taip, mane ten moko žymios ukrainiečių grupės „Okean Elzy” lyderis Sviatoslavas Vakarčiukas. Kol kas spėju filmuotis, bet projektas nesibaigs iki „Eurovizijos”. Paprastai kalbant, teks iškristi. Juk „Ukrainos balso” finalas – gegužės 11-ąją, o „Eurovizijos” – gegužės 10-ąją.
Šou prodiuseriai nepyksta – jie labai džiaugiasi dėl man tekusios galimybės.
– Opera, kinas – kam su tokia biografija veržtis į „Euroviziją”?
– Tai gera proga pasirodyti daug žiūrovų. Azerbaidžane yra skeptikų, kurie rimtai nevertina šio konkurso. Dažnai tai atlikėjai, kurie nepatenka į atrankos finalą. Kiekvienam savo. Aš nesu snobė.
– Kaip atrodys jūsų pasirodymas „Eurovizijoje”?
– Bus vienas stiprus, įdomus šou elementas. Dainos tekstas rimtas, todėl vaizdo efektai bus su tuo susiję. Šiaip pasirodymas bus be ugnies ar fejerverkų, švarus ir minimalistinis.
Kartais kuriami mitai apie Azerbaidžano pasirodymo biudžetą, bet jis nėra didžiulis. Pernai scenoje buvo stiklo kubas, žiedlapių ir 15 metrų audinio. Tai nekainuoja milijonų.
– Suknelę kurs Azerbaidžano dizaineriai?
– Tikriausiai ne. (Juokiasi.) Tai dar nenuspręsta. Dar yra laiko.
– Turite širdies draugą?
– Taip. (Juokiasi.)
– Ką jis mano apie jūsų žygį į „Euroviziją”?
– Jis manęs beveik nemato jau tris ar keturis mėnesius. Juk nuolat keliauju, pasirengimas konkursui – labai intensyvus. Laimė, jis mane palaiko ir supranta, kaip man tai svarbu.
Jis nesusijęs su pramogų verslu, tačiau jo darbas vis tiek susijęs su kūryba – jis architektas.
– Ar jis atvyks jūsų palaikyti į „Euroviziją”?
– Taip. Dar atvažiuos sesuo iš Baku ir pusseserė iš Kanados.
Mamą nusprendžiau palikti Baku, nes ji labai jaudinsis. Tegul geriau žiūri per televizorių.
Bus ir Eldaras Gasimovas (dueto „Ell & Nikki”, 2011-aisiais Azerbaidžanui pelniusio pergalę „Eurovizijoje”, narys. – Red.). Jis – labai geras mano draugas, be to, jam smalsu pažiūrėti, kaip atrodo šių metų „Eurovizija”.
– Kokie jūsų pomėgiai, be muzikos?
– Labai myliu gyvūnus. Baku dabar statoma benamių gyvūnų prieglauda – prisidedu prie šio projekto. Dar mėgstu vaikščioti į kiną. Ir šiaip leisti laiką su artimais žmonėmis.
– Turite talismanų, kurie padės „Eurovizijoje”?
– Ne, bet mano komanda vis bando jų įpiršti. Kijeve nusipirkau gražius batelius, tad dabar pagrindinis pokštas – kad turėsiu juos visą laiką avėti Kopenhagoje.
– Kodėl žiūrovai turėtų balsuoti už jus?
– Dėl dainos. Ji turi gilią prasmę. Melodija – labai graži, joje skamba ir azerbaidžaniečių tradiciniai instrumentai. Ši daina pajėgi sujaudinti – ir mane pačią ne kartą jau sujaudino. Į ją reikia įsiklausyti, suprasti tekstą. Tikiu, kad jei žmonės tai padarys, neliks abejingi.
– „Eurovizija” – vieta, kur susitinka ir nesutariančių šalių atstovai. Rusijos delegacijai šįmet turbūt bus nelengva bendrauti su ukrainiečiais. Azerbaidžanas ir Armėnija – daug metų priešiškai viena į kitą žiūrinčios valstybės. Kaip elgsitės, kai sutiksite armėnų dainininką?
– Paspausiu ranką. Manau, „Eurovizijos” nereikia painioti su politika.
Manau, rankos paspaudimas nereiškia didelės draugystės, tai mandagumo ir inteligencijos ženklas. Nusisukti ir nueiti būtų nekorektiška.
– Ką manote apie Viliją Matačiūnaitę ir jos dainą?
– Ji man įsiminė Amsterdame, susitikome „Eurovizijos” dalyvių koncerte, iškart krito į akis. Man atrodo, jos stiprybė – kad pati atlieka savo sukurtą dainą. Tai tikrai jaučiama.
„Eurovizinė" D.Kazimovos daina „Start A Fire":
