- Muzikos padangėje esate jau daugiau nei šešerius metus. Kokia sėkmingo bendradarbiavimo paslaptis?
Leonas: Manau, mes tik įsibėgėjam ir geriausi dalykai dar laukia ateityje.
Justė: Abu esame savo sričių profesionalai, seni ir labai geri draugai, labai papildome vienas kitą. Viskas prasidejo vardan muzikos, niekad nesigviešėm šlovės, pinigų, nepataikavom publikai. Viskas taip ir liko – nieko neapgaudinėjam, kuriam iš didelio noro ir meilės muzikai.
- Esate originalus ir labai dinamiškas projektas, neturintis analogų Lietuvoje. Kas įkvepia?
Leonas: Domiuosi naujienomis, naujais įrašais, seku naujas tendencijas ir nebūtinai tai turi būti muzika. Kas daro įtaką iš Lietuvos kūrėjų, negalėčiau pasakyti, nes tikriausiai tokių dar nesutikau, bet visai neseniai sužinojau, jog Philipas Glassas turi lietuviškų šaknų. Dar labiau apsidžiaugiau, kai sužinojau, jog jis atvyksta koncertuoti į Lietuvą. Jis man visada buvo didelis autoritetas muzikoje.
Justė: Savo mėgstamiausius dainininkus ir grupes vadinu savo mokytojais. Augau su klasikine muzika, pati grojau pianinu, iš mėgstamiausių kompozitorių paminėčiau Chopiną ir Rachmaninovą. Nuo dvylikos metų pradejau mokytis džiazo, intensyviai dainuoti, tobulėjau su Ella Fitzgerald, Kurtu Ellingu, Rachelle Ferrel, Dianne Reeves… Galėčiau vardint ir vardint. Mylimų menininkų turiu nemažai - ir ne tik muzikoje.
- Koks yra jūsų klausytojas? Ar kurdami galvojate apie tikslinę auditoriją?
Leonas: Mūsų klausytojas yra labai įvairus, koncertuose matome nuo labai jauno klausytojo iki solidaus amžiaus. Tuo labai ir džiaugiuosi.
Justė: Niekada negalvojome, kad va, reikia parašyti dainą vaikams, šita labai patiks kam virš 50, o šita labai gerai „eis“ per Kalėdas. Kuriame, kas patinka mums patiems. O mus klausytojas susirado pats – ir mes labai džiaugiames savo klausytojais, kiekvienas jų yra panašus į mus pačius, jaučia panašiai, pasauli mato panašiai – muzika, kuri mus sieja, yra pakankamas to įrodymas.
Ir kitas džiugus dalykas – visi mūsų klausytojai labai skirtingo amžiaus. Man labai patinka šitas faktas. Sako, kai muzika patinka vaikams, viskas su ja yra gerai. Kartu labai džiaugiuosi, kad mūsų muzika vertinama brandžių, intelektualių žmonių, taip pat profesionalių muzikantų.
- Kūryba – tai ne tik meninė raiška, bet ir stiprus ginklas. Kokią žinutę stengiatės perduoti klausytojams?
Leonas: Aš asmeniškai tokio specialaus tikslo perduoti žinutės neturiu, tiesiog tai gaunasi natūraliai. Tai, ką norisi tuo metu išreikšti garsais ir ko negaliu pasakyt žodžiais. Kartais jaučiu, kad kiekviena minutė pabėga ir sensta, o taip norisi būti kartu su laiku, sustabdyti tą akimirką ir paleisti, atiduoti kūrinį gyventi pačiam. Tada stebėti, džiaugtis ir prisiminti.
Justė: Bet iš tikrųjų – muziką anksčiau naudodavo kaip tiesioginį ginklą! Tačiau mes ne fašistinėje Vokietijoje ir maršų, kurie nuteiktų karingai, nekursime. Bet tai tik dar kartą įrodo, kokia paveiki ir galinga muzika gali būti. Tegul muzika geriau būna tas gerasis ginklas, sujautrinantis žmogaus širdį, išvalantis sielą.
O šiaip išskirti kažkokią vieną tikslinę žinutę – sunku, kur prasideda muzika, žodžiai juk baigiasi (šypsosi). Man rodos, muzikantai turėtų vadovautis tokia taisykle: jei neturi ką sakyti – tylėk, jei turi – nemeluok.
- Abu turite gyvenimiškos patirties Londone, mieste, kuriame gyvena viena didžiausių lietuvių bendruomenių. Kokį įspūdį apie tautiečius pavyko susidaryti?
Leonas: Londonas savotiškai yra mūsų muzikos namai, ten viskas ir prasidėjo. Didžiausią įspūdį paliko patys pirmieji mūsų koncertai, kurie ir vyko Londone.
Justė: Aš sutikau labai įvairių žmonių. Vienais labai didžiuojuosi, pavyzdžiui, mūsų tautietis Martynas Levickis – didis talentas, nuostabi asmenybė. Kadangi sukausi menininkų tarpe, sutikau daug talentingų žmonių, nuosekliai siekiančių savo svajonių išsipildymo. Žinoma, teko pamatyti ir tą nelabai gražią pusę, o kartą buvo taip gėda, kad prieš tautiečius apsimečiau, kad aš ne lietuvė – tiesiog nenorėjau bendrauti.
- Ko lietuviai galėtų pasimokyti iš Anglijos sostinės gyventojų? Ko galėtų pamokyti patys?
Leonas: Aš per savo gyvenimą supratau, kad geriau nemokyti žmonių, kaip gyventi, žmogus pats gali pasirinkti.
Justė: Mūsų mentalitetas nuo britų tikrai labai skiriasi, todėl nemanau, kad viena tauta turėtų pradėti mokyti viena kitą. Be to, Londonas nėra tikra Anglija – ten visas pasaulis! Londone pasigedau tikrumo, nuoširdumo, vadinu tą miestą „pasiklydusių sielų buveine“. Manau, turėtumėme pradėti kiekvienas nuo savęs. Tiesiog stengtis visapusiškai tobulėti ir būti geri vieni kitiems.
- Migracija Lietuvoje - labai aštrus klausimas. Koks jūsų asmeninis požiūris į emigruojančius lietuvius? Ar būtina siekti susigrąžinti emigravusius?
Leonas: Naujas pasaulis, nauji atradimai, nauja patirtis, nauji įspūdžiai. Keliauti yra labai gerai, pagyventi kitoje šalyje taip pat. Ir nemanau, kad iš siekio susigrąžinti kažkas gali pavykti. Žmogus pasirenka būti ten, kur jam yra geriau. Jei jis nori emigruoti, tegu emigruoja, tegu ieško ir realizuoja.
Justė: Tegul keliauja tie žmonės, tegul siekia savo tikslų, tegul savo gyvenime pamato kuo daugiau pasaulio. Būkime pasauliečiai - tame nieko blogo. Aš iš esmės manau, kad visas pasaulis migruoja ir niekas nedaro dramų, kol viskas gerai pačioje šalies sistemoje.
Tada staiga viskas iškyla ir emigracija pasidaro opi tema. Mes skirtingi, norime skirtingų dalykų, jei žmogus savęs nemato Lietuvoje, jei turi perspektyvų save tobulinti kitur - pirmyn. Gana čia tų verkšlenimų ir „davatkų lojimo“, kaip čia jaunimas bėga iš šalies. Juk ne visi bėga, ir ne visi dėl to, kad „prie ruso geriau buvo“ (šypsosi).
- Kas jums yra namai plačiąja prasme?
Leonas: Man namai yra ten, kur yra mano šeima.
Justė: Namie turėtum jaustis ramus plačiąja prasme (šypsosi).
- Šių metų liepos mėnesį koncertuosite Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime. Kas jūsų nuomone yra pasaulio lietuvis?
Justė: Aš esu visiška pasaulio lietuvė! Lietuva yra šalis, kurioje gimiau - myliu savo namus. Tik nepamirškime, kad ta pati Lietuva yra pasaulio dalis, tai nereiktų išskirti - va čia pasaulis, o va čia Lietuva. Mes esame pasaulis. Mes patys esame pasauliai.
- Sakoma, kad kelios galvos – geriau nei viena. Kokią naudą žmonėms ir pačiai valstybei gali atnešti po pasaulį išssibarsčiusių tautiečių sutelkimas?
Leonas: Tiek daug skirtingų ir įdomių žmonių, tiek daug skirtingos patirties vienoje vietoje - labai įdomu. Aš manau, kad tai yra didelė nauda tokiam susitikimui. Juk įdomu sutikti savo tautiečius iš skirtingų pasaulio kraštų, tokie žmonės turi gerų istorijų (šypsosi).
Dalyvauk pljs2014.lt/"="">pljs2014.lt/"" target="_blank">Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime!
