Grupės „Pinup Girls“ narė V.Sutkutė niekada nenorėjo būti aktorė. Iš Šiaulių kilusi mergina svajoja tapti interjero dizainere. Ji piešia portretus, tapo ir beveik neabejoja, kad ateityje savo svajonę įgyvendins.
Tačiau šiuo metu ji su kita grupės „Pinup Girls“ nare S.Naine šturmuoja pajūrio scenas.
Su kelioms dienoms į Vilnių grįžusia V.Sutkute susėdome pakalbėti apie profesijas, vyrus, vaikus ir apie pirmąją patirtį filmuojantis vaizdo klipe.
– Tai pirmasis jūsų grupės vaizdo klipas. Kokie įspūdžiai iš filmavimo?, – „Lietuvos ryto“ žurnalas „TV antena“ pasiteiravo V.Sutkutės.
– Filmuojant buvo svarbi kiekviena detalė. Kompanijos „Cousins Company“ prodiuseris Kęstutis Jorūdas buvo suplanavęs kiekvieną sekundę.
Tris dienas filmavome Kauno naktiniame klube „Macao“, studijoje, po to kėlėmės į Vilnių. Vis dėlto labiausiai išvargino ne filmavimas, bet pasiruošimai jam.
– Gal dieną prieš filmavimą nieko nevalgėte, kad geriau atrodytumėte ekrane?
– Svarbiausia, kad turėjome būti pailsėjusios. Tad filmavimo išvakarėse iki išnaktų nesėdėjome.
Mums buvo pasakyta, kad į filmavimo aikštelę galime šiek tiek pavėluoti. Todėl gal valandą ir pavėlavome.
O nevalgiusios juk turėtume mažiau jėgų, todėl per pertrauką prisikirtome picų.
– Kai kurie atlikėjai nemėgsta matyti savęs ekrane. O jūs?
– Kai per televiziją rodo mus kalbančias, kartais taip pat negalime žiūrėti. Vis galvojame – galėjome pasakyti protingiau.
O klipe viskas surežisuota. Tiesa, vaidinti seksualią merginą man buvo nelengva. Nejauku, kai žiūri penki vyrai, reguliuojantys muziką ir apšvietimą.
– Tačiau scenoje esate tikra viliokė.
– Ten lengviau. Scenoje nereikia vartytis lovoje ir drabužių ant savęs turime daugiau.
Gal ir keista, tačiau aš labai bijau kalbėti ir prieš filmavimo kameras, ir nuo scenos. Gal iš šalies to ir nematyti, tačiau kai reikia ką nors pasakyti, turiu kovoti su savimi.
Dainuoti – kas kita. Man tai didelis malonumas. O kai pasiklausau mūsų dainų įrašų, prie savęs negaliu prikibti.
– Turbūt apie aktorės karjerą vaikystėje nesvajojote.
– Tikrai ne. Kaip ir dauguma mano draugių, norėjau būti veterinarė. Svajojau padėti gyvūnams. Tačiau nuo 10–11 klasės ėmiau mąstyti apie interjero dizainą.
Šia svajone tebegyvenu. Manau, kad ją ateityje įgyvendinsiu. Man patinka piešti, tapyti.
Kaip tik šiuo metu savo piešiniais gražinu vienos parduotuvės sienas. Kai gaunu progą, tai ir teplioju. (Juokiasi.) O studijuoti niekada nevėlu.
– Kokius darbus iki šiol teko dirbti?
– Buvau pardavėja, picų kepėja, biuro administratorė. Ne prie širdies man buvo tie darbai.
Administratorės pareigos iš pradžių lyg ir patiko. Bet netrukus supratau, kad monotoniškumas – ne man. Gal dėl to, kad jau pripratau prie nesuvaržyto gyvenimo būdo.
– Ar šiuo metu dar kur nors dirbate?
– Mums labai gerai sekasi koncertuoti. Tad imtis kito darbo nebūtina. Mūsų grupei vasara – pats darbymetis. Kaip ir kasmet tokiu metu, koncertuojame pajūryje.
– Prieš dvejus metus dalyvavote grožio konkurse „Mis Lietuva“. Ką ši patirtis jums davė?
– Kitos merginos sakytų – pabuvau scenoje, išmokau grakščių judesių. To ten ir mokoma. Tačiau aš visa tai jau mokėjau.
Susipažinau su būriu merginų, pamačiau grožio konkurso užkulisius – kaip griežtai dalyvės laikosi dietos, vargsta sportuodamos. Panašiai kaip atlikėjos Beyonce dainoje „Pretty Hurts“.
– Kitos grupės narės Ieva Ambrazaitė-Mackevičienė ir S.Nainė jau ištekėjusios. Jūs vienintelė esate nesusituokusi. Kolegės netraukia jūsų per dantį dėl to?
– Žinoma, traukia. Bet pati už savęs juk netekėsiu. (Juokiasi.)
– Dalis vienišų merginų sako, kad sunku rasti tinkamą porą, nes esą šiuolaikiniai vyrai trokšta išlikti nepriklausomi. Jūs esate tai pastebėjusi?
– Šiuolaikiniai vaikinai yra labai išpuikę. Dabar ant bangos yra dirbtinės merginos – priklijuotais nagais, pripūstomis lūpomis, padidinta krūtine.
Tokių merginų jiems reikia ne gyventi kartu, o tik pasirodyti viešai, pasipuikuoti prieš draugus.
Aš esu paprasta. Tokia ir norėčiau išlikti. Tikrai niekada dėl vyro nesikeisiu ir neapsimesiu esanti pupytė.
Paprastomis dienomis aukštakulnių neaviu. O jei eidama į naktinį klubą jais ir apsiaunu, rankinėje visuomet turiu ir paprastus žemakulnius batelius. Be to, aš ir taip esu aukšta – 174,5 cm.
– Kokios vyrų savybės jus labiausiai nervina?
– Man nepatinka pasipūtėliai, kurie mano, jog yra patys nuostabiausi. Taip pat tokie, kurie kabinėjasi prie smulkmenų. O šiaip svarbiausia, kad vyras būtų tvarkingas ir kvepėtų.
– Koncertuojate įvairiuose miestuose. Kuriame vyrai simpatiškiausi?
– Kai dirbu, tikrai nesidairau, kuris gražesnis. Žinoma, pasitaiko, kad užkliūva akis už ko nors. Bet sunku pasakyti, kur jų daugiausia. Gal Palangoje, nes ten jie susirenka iš visos Lietuvos, būna pailsėję, įdegę.
– Vaikštote į pasimatymus?
– Esu buvusi keliuose. Bet nemėgstu. Gal todėl ir neturiu vaikino. (Juokiasi.) Tiesą sakant, mane reikia ilgai įkalbinėti, kad eičiau su kuo nors susitikti.
– Ar norėtumėte sukurti šeimą ir susilaukti vaikų?
– Žinoma. Apie tai dažnai pagalvoju. Man jau 25-eri. Nenorėčiau būti senutė, kai vesiu vaiką į pirmąją klasę. Manau, kad jauna mama būti daug smagiau.
– Mylite vaikus?
– Ir aš juos myliu, ir vaikai mane mėgsta. Kai kurie prieina ir duoda man savo žaislus, kiti negali atitraukti žvilgsnio.
Kai svečiuojuosi pas savo draugę, kuri turi du vaikus, užsiimu su dvejų metų jos dukra.
Ir pamaitinu ją, ir užmigdau. Todėl draugė vis prašo užsukti dažniau.
– Esate gimusi po Dvynių ženklu. Ar kas nors sakė, kad esate dvilypis žmogus?
– Gyvenu du gyvenimus. Scenoje esu vienokia, realiame gyvenime – kitokia.
Kartais einu gatve ir galvoju – ačiū Dievui, kad į mane niekas neatsisuka ir niekas nekviečia ir neprašo parašų. Gal todėl, kad vaikštau paprastai apsirengusi, nemėgtu išsiskirti. Man užtenka dėmesio scenoje.
– Jūsų spintoje daugiau kelnių ar suknelių?
– Kadangi labai mėgstu patogumą, spintoje turiu daugiau kelnių. Vyrauja žemiškos spalvos – juoda, ruda, rusva. Taip pat mėlyna, kreminė. Retai kada apsivelku ryškesnį drabužį.
– Kokio įpročio ar savybės norėtumėte atsikratyti?
– Bambėjimo. Jeigu man kas nors nepatinka, būtinai įsidėmėsiu, ilgai prisiminsiu ir kitiems priminsiu.
Taip pat norėčiau būti ne tokia plepi. Tačiau kai pavargstu kalbėti, esu puiki klausytoja.
Kai pavargusios po koncertų su merginomis važiuojame iš Klaipėdos namo, kartais visą kelionę pratylime.
