Visi (daugiau nei tūkstantis) sėdėti skirti bilietai, skelbė koncerto rengėjai, buvo parduoti dar prieš porą savaičių. Naujas porcijas papildomų stovimų bilietų į pardavimą teko išmesti net kelis kartus – gerbėjų alkį pasotinti nebuvo lengva, nors už bilietus teko mokėti nemažas sumas.
Kuo žiūrovus taip žavi grupės „Happyendless“ vokalistas? Mįslė, kurios atsakymo ieško ne vienas žmogus pramogų verslo užkulisiuose.
Jis du sezonus dažnai šmėžavo televizijoje – kaip populiaraus TV šou „X Faktorius“ teisėjas, bet vien to tikrai nepakaktų, kad būriai suaugusių žmonių veržtųsi pirkti bilietus. Tiesioginė užuomina į dabartinę Sauliaus auditoriją – ir koncerto pavadinimas „Muzika suaugusiems“.
Tikriausiai nemažai balų meniškos publikos akyse Sauliui pridėjo muziką, kurią jis sukūrė Oskaro Koršunovo režisuotam spektakliui „Išvarymas“ - dainų iš jo buvo ir ketvirtadienio vakaro koncerte. Papildomas masalas tiems, kuriems svarbus snobizmas, kurie eina į Alinos Orlovos koncertus, net jei nebūtinai ją mėgsta.
O gal Lietuvos publika pasiilgo nesimaivančio atlikėjo, su gyvai grojančia grupe atliekančio melodingas, bet nebanalias dainas apie vyro ir moters santykius. „Aš dažniausiai rašau būtent apie tai“, - sakė S.Prūsaitis, tačiau tai kiekvienam jo besiklausiančiam ir taip aišku.
Bet kuriuo atveju – turime reikalą su vis ryškėjančiu Sauliaus solinės karjeros fenomenu, jau pradedančiu nustelbti jo „motininės“ grupės „Happyendless“ veiklą (pastaruoju metu ši grupė visiškai nekoncertuoja).
Trakų pilis ir S.Prūsaičio muzika – kone tobulas derinys. Kūryba, padvelkianti tai amerikietišku kantri muzikos užeiga, tai lengvu psichodeliniu roku, dažniausiai – rami ir turinti labai mažai ką bendra su lietuviškais popso šablonais. Tokia, kurią išgirdus net sunku patikėti, kad tiek daug žmonių eina pasiklausyti būtent jos. Bet tuo pačiu – ir tokia, kuri gali patikti ir „Depeche Mode“, ir „Pink Floyd“ gerbėjams.
Pats Saulius scenoje – lyg nustebęs vaikas, paprastas ir nuoširdus, be pretenzijų į šou elementus (scenoje buvo pakabintas tik spindintis diskotekų rutulys), su kiek keistais judesiais ir muzika, kuri panardina į jaukų svaigulį.
Tai per patrankos šūvį nutolę nuo „Happyendless“ hito „Power Forever“, bet vargu ar kas ketvirtadienį jo pasigedo – susirinko visiškai kitokia auditorija nei didžiuosiuose Lietuvos festivaliuose. Pasigirdus greitesniems ritmams, publika nejaukiai muistėsi.
Koncerto pabaigai S.Prūsaitis pasiruošė tai, ką jau matė žiūrovai pavasarį – keturias dainas (tarp jų – savo didžiausius solinius hitus „Meile tu“ ir „No More Drama“), atliekamas kartu su „Ąžuoliuko“ choru.
Bet ir be keliasdešimties choristų ši muzika skambėtų tinkamai. Protingos popmuzikos pasiilgę klausytojai atrado savo numylėtinį – ir, panašu, ilgam.
