Tiesą sakant, JAV pramogų versle šis projektas jau tapo šiokiu tokiu anekdotu - tiek laiko ir lėšų į jį sukišta. Mariah dar prieš trejus metus buvo įrašiusi albumą, išleidusi vieną jo dainą, tačiau publikos reakcija į ją buvo tokia vangi, kad visą muziką ji išmetė į šiukšlių dėžę ir pradėjo iš naujo.
Žmonių, šįkart dirbusių prie albumo, sąraše yra per šimtą pavardžių - nuo prodiuserių iki muzikantų ir kompozitorių. Žodžiu, į savo karjerą 45-erių atlikėja žiūri labai rimtai - ir kartais persistengia, kaip su gundančia nuotrauka albumo viršelyje, kurioje Mariah kūnas itin smarkiai patobulintas kompiuteriu.
Bet tai - mažiausia bėda. Kiek blogiau yra tai, jog dainininkė taip stengiasi prisitaikyti prie šių dienų madų, jog pamiršta tai, kas jai sekasi geriausiai. Albumą pradedanti baladė „Cry“ ir švelni daina „You're Mine“ primena, kodėl šios dainininkės įrašai parduoti daugiau nei 200 milijonų egzempliorių tiražu - įsimenantis ir galingas balsas, kuris puikiai tinka lyrikai.
Dar jis gerai tinka retro ir soulo skambesiui - kaip dainoje „Beautiful“, kurią Mariah įrašė su dainininku Migueliu. Tačiau visiškai netinka elektronikos perkrautam ritmenbliuzui - pavyzdžiui, dainai „Thirsty“, kurioje Mariah atrodo panaši į prastą Rihannos kopiją. Arba dainai „Dedicated“, prie kurios repo žvaigždės Naso burnojimas atrodo priklijuotas dirbtinai.
Viena gražiausiai skambančių dainų čia yra „One More Try“ - kūrinys, dar 1987-aisiais parašytas britų atlikėjo George'o Michaelo. Tai daug ką pasako - Mariah puikiai tinka praėjusio šimtmečio pabaigos muzikinė estetika, ir tai visai nėra blogai. Bandydama konkuruoti su dvidešimtmetėmis, ši subrendusi atlikėja kartais atrodo juokingai - ir tokių akimirkų šiame albume yra per akis. Kita vertus, dėl tokio balso jai galima atleisti daug ką - ir kai ji išvyks koncertuoti, arenos vėl bus pilnos.
Įvertinimas - 7 iš 10.
Daina „You're Mine“:
