Neapsiverčia liežuvis prieš aštuonerius metus išgarsėjusio artisto vadinti šokdintoju – labiau tinka kompozitorius arba menininkas.
Jo kuriamos melodijos – nebanalios, tamsios, verčiančios įsijausti ir tiesiog gražios, rašo "Lietuvos rytas".
Trentemøllerio kūrybą giria ir muzikos žvaigždės „Depeche Mode“, ir kino režisieriai Oliveris Stone’as bei Pedro Almodovaras.
Spalio 5-ąją Vilniaus Teatro arenoje koncertuosiantis danas – itin kuklus, bet tai nesutrukdė jam išgarsėti abiejose Atlanto pusėse.
Apie kūrybą, liūdesį ir buvusį darbą vaikų darželyje muzikantas papasakojo interviu „Lietuvos rytui“.
– Kartais vis dar sunku suprasti, ką išgirsi elektroninės muzikos koncerte – tik kompiuterį ar ir šį tą daugiau. Kaip grojate jūs? – paklausiau Trentemøllerio.
– Su manimi Vilniuje bus gyvai grojanti grupė – bosinė gitara, dvi gitaros, būgnai. Dainuos vokalistė Marie Fisker, kurios balsas skamba naujausiame mano albume „Lost“.
Bus ir šou elementų, kuriuos net sunku nupasakoti. Tai ne ekranai, bet tokios įdomios konstrukcijos, mašinos, kurios sukuria įspūdingą vaizdą.
Bus visiškai naujų kūrinių, grosime muziką ir iš ankstesnių mano albumų „The Last Resort“ ir „Into The Great White Yonder“. Daugelis jų skambės kitaip nei įrašuose, koncertams kuriu specialias jų versijas, taip tiesiog įdomiau.
– Ar jūs esate labai liūdnas žmogus? Albumo „Lost“ nuotaika išties tamsi.
– Daug kas taip sako. Melancholija – mano „firminė“ nuotaika. Kaip ir šalti skaitmeniniai garsai. Man patinka „The Cure“, „Joy Division“ – tai nėra linksma muzika. Bet įdėjau ir šviesesnių sluoksnių, nes nesinori visai nuliūdinti. Be to, kontrastai – geras dalykas.
Bet tai nereiškia, kad kasdien prieš miegą verkiu. (Juokiasi.)
Esu laimingas vaikis. Gal muzikoje išlieju savo tamsius jausmus ir tada lengviau gyventi. Turbūt man tai kaip terapija.
– Pernai gastroliavote su savo dievukais „Depeche Mode“. Ko iš to išmokote?
– Pasisėmiau įkvėpimo, nes mačiau tuos žmones užkulisiuose ir buvo akivaizdu, kad jiems vis dar labai patinka groti.
Jie scenoje daugiau nei 30 metų, pinigų turi per akis, jau seniai kuria ne dėl uždarbio.
Grupės kompozitorius Martinas Gore’as gyrė mano muziką, o tai jau savaime yra beprotiška. Aš dar labiau nustebau, kai pradėjo vardyti visokius Kopenhagos pogrindžio kūrėjus, – pasirodo, vis dar aistringai domisi nauja muzika.
– Prieš ketverius metus vos nelaimėjote prestižinio „Grammy“ apdovanojimo. Buvo skaudu?
– Nė trupučio. Kad esu nominuotas, sužinojau kelios dienos iki ceremonijos.
Pretendavau į statulėlę už remiksą – aš jį sukūriau grupei „Franz Ferdinand“.
Kiti pretendentai buvo labai „popsiniai“, aš neturėjau galimybių laimėti. Man ir nesvarbu, nes muziką kuriu dėl aistros, o ne dėl prizų.
Kažkas perka mano albumus, Europoje groju pilnose salėse – tai jau yra labai daug.
– Praėjus savaitei po koncerto Vilniuje jums sukaks 42-eji. Kaip švęsite?
– Su tyla ir geru maistu. Kur nors ramiai su drauge pavakarieniausime. Kaip tik bus proga atsipūsti, nes buvo gana įtemptos gastrolės po Europą, o lapkritį pradėsiu maždaug 20 koncertų seriją JAV.
– Visada kukliai kalbate apie savo populiarumą, sakote, kad jums tiesiog pasisekė.
– Taip. Tiesiog daug metų sėdėjau studijoje, tobulinau garsus. Bet gal mano kūryba išpopuliarėjo, nes daugiausia dėmesio skiriu melodijoms, o ne žemų dažnių bumbsėjimui ar panašiai.
– Buvote atsisakęs minčių apie muzikanto karjerą ir dirbote auklėtoju vaikų darželyje.
Ar patiko šis darbas?
– Tai labai smagu. Dirbau, kad galėčiau pragyventi, tačiau buvau patenkintas. Su mažais vaikais nelengva – tai labai daug energijos atimantis darbas. Bet grąža – labai daug meilės ir nuoširdumo. Aš juos mokiau ir muzikos – tai buvo įdomu, nes jie supranta dalykus, kurių nepastebi suaugusieji.
Giria Lietuvos muzikantai
Paskelbus žinią apie Trentemollerio vizitą, į koncertą ateiti ragina ne vienas žinomas Lietuvos atlikėjas. Pateikiame keleto jų nuomonę iš socialinių tinklų.
„Sel“ lyderis Egidijus Dragūnas (nuotr.): „Spalio 5 dieną jis – pas mus. Nepraleiskit.“
Beissoul: „Vienas mano mėgstamiausių elektroninės muzikos kūrėjų ir neįtikėtinos atmosferos kūrėjų. Rekomenduoju visiems be išimties patirti šio muzikos virtuozo galią.“
Giedrius Širka („Golden Parazyth“): „Nespėsiu grįžti į Lietuvą ir pamatyti šio nuostabaus reiškinio, bet visiems, kurie niurzga, kad Lietuvoje nėra gerų koncertų ir nieko nevyksta, rekomenduoju spalio 5-osios vakarą atverti Teatro arenos duris.“
