„Nemylėjau tavęs“, - choru užtraukė keturios puošniai apsirengusios moterys, žingsniuodamos į areną.
Masinės šventės atmosfera, eilėje prie įėjimo verdantys pokalbiai apie iš pelenų prisikėlusios dainininkės istoriją – daugybė ženklų, kad šeštadienį Vilniuje vyko ne šiaip popmuzikos koncertas, o išskirtinis įvykis.
„Man labai įdomu tai pamatyti. Iš daugelio kolegų girdėjau, kad koncertui tikrai nepataupyta. Bet girdėjau ir kritikos dėl dainų parinkimo. Noriu pats pažiūrėti, kaip viskas čia yra“, - prisipažino šįmet pats didžiausioje Vilniaus arenoje koncertavęs „Naktinių personų“ narys Aras Vėberis.
Pasižiūrėti, ką sugalvojo Džordana, atėjo ir Andrius Mamontovas, "Anties" lyderis Algirdas Kaušpėdas, "Pinup Girls" narė Simona Nainė ir kiti žinomi Lietuvos atlikėjai.
Beveik visos vietos salėje – užimtos. Tiesa, pusė viršutinių arenos sektorių – uždengti, tad visiško anšlago Džordana Vilniuje nepasiekė.
Kita vertus, jei prieš ketverius metus kas būtų pasakęs, kad į jos koncertus arenose ateis tiek daug žmonių, niekas nebūtų patikėjęs.
Tai Džordanos triumfo žygis – prasidedantis labai teatrališkai.
Koncerto pradžioje sceną dengia balta užuolaida. Jai krentant, sprogsta ferjerverkai, atidengdami vaizdą, nuo kurio daugeliui Lietuvos artistų atvips žandikaulis.
Milžiniškas paveikslas, vaizduojantis miesto griuvėsius, apdaužyti automobiliai su juose liepsnojančia ugnimi, muzikantų grupė, ant pakylos įsitaisę du kostiumuoti violončelininkai, pritariančiosios vokalistės ir, žinoma, pati Džordana – ugnies raudonumo plaukais ir odine striuke.
Minios keliamas triukšmas – kurtinantis, bet jį greitai nustelbia kietas gitarų skambesys. Ir plojimų garsas vis mažėja.
Kai kas tai po koncerto Klaipėdoje jau net pavadino šių gastrolių pagrindine bėda. Šių metų pradžioje Džordana išleido naują albumą „Kryžkelės“, kuriame pabandė sugrįžti prie savo rokeriškų šaknų.
Tačiau panašu, kad didelei daliai jos gerbėjų tai visai nerūpi – labiausiai norisi senųjų Džordžos „popsinių hitų“, ir net kankinami elektra jie nepersigalvos.
Klaipėda jau apnuogino šią problemą – visą koncerto pirmąją dalį naujiems kūriniams skyrusi Džordana, pasakoja buvę „Švyturio“ arenoje tą vakarą, „nusodino“ žiūrovus, nuotaikos nepagerino ir tarp dainų įsižiebdavusi ryški šviesa.
Į pastabas, atrodo, įsiklausyta, klaidos – ištaisytos. Publikos žodis – įsakymas. „Gal kas ir nespėjo išgirsti albumo „Kryžkelės“. Bet aš jūsų tikrai nepaliksiu be senų dainų“, - po pirmų keleto kūrinių pažadėjo Džordana.
Prieš vėją nepapūsi – išgirdę seną gerą priedainį „tavyje tų žodžių gal per daug, tavyje tik meilės per mažai“, žiūrovai akimirksniu atkuto.
Kitą sykį tiek plojimų Džordana sulaukė tik po pusvalandžio – kai atliko dainą „Nežemiškos aistros“, kurią parašė būdama keturiolikos, o vėliau dainavo su grupe „Impulsas“.
Tad didysis klausimas išlieka. Pati Džordana jau neslepia, kad nebenori dainuoti jai pačiai atsibodusių senų dainų, bet publikai atrodo visiškai kitaip. Naujausias albumas klausytojams – toks eksperimentas, „pakvailiojom ir pakaks“ ekskursija, po kurio, būtų geriausia, Džordana galėtų grįžti prie „Vienas namuose“ ir „Nemylėjau tavęs“. Bent jau taip atrodė po pirmojo turo koncerto Klaipėdoje.
„Jei nebus „Nemylėjau tavęs“, bus šakės“, - arenos koridoriuje po pirmos koncerto valandos skundėsi porelė, prisijungusi prie dalies žiūrovų, kurie, neapsikentę naujų atlikėjos dainų, šią koncerto dalį iškeitė į alaus bokalą ir cigaretę.
Vidinis konfliktas, su kuriuo tvarkytis Džordanai gali būti sunku. Kita vertus, net ir žymiausi užsienio atlikėjai dažniausiai į savo koncertus įtraukia vos keletą naujų dainų, tad krimstis turbūt nereikėtų.
Nors sostinės publiką atlikėjai dažnai vadina išlepinta, šeštadienio vakarą atrodė visiškai kitaip – kiekvieną dainą lydėjo tokie plojimai, apie kokius net ir svajoti didžiajai daliai Lietuvos atlikėjų būtų neprotinga.
Didžioji publikos dalis – tie, kam per trisdešimt ar keturiasdešimt. Nemažai pasilinksminusių dar iki koncerto – apsaugininkams jau koncerto pradžioj teko šnektelėti su vyriškiais, su gėrimais lėkusiais prie scenos ir užstojusiems vaizdą kitiems.
Džordana? Panašu, kad jau pamažu prisipratinusi mintį, kad jos pasiklausyti renkasi dešimtys tūkstančių. Vis dar šiek tiek susikausčiusi scenoje, bet pasitikėjimas savimi atsiranda su kiekviena daina.
Vaizdui scenoje išleista tiek, kad pakaktų keliems labai padoriems koncertams. Po pirmų keleto dainų į sceną nusileido judančios apšvietimo platformos, salės erdvę perskrodusios lazeriais ir šviesos efektais.
Tačiau panašu, kad koncertui tiesiog trūksta gero režisieriaus rankos – dekoracijų ir dainų tekstų teikiamos galimybės neišnaudojamos. Žiūrėti į apdegusius automobilius įdomu dešimt minučių, bet paskui jų tiesiog pradedi nepastebėti.
Lieka Džordana ir jos muzika – kita vertus, tikriausiai pagrindinė priežastis, dėl kurios gerbėjai ir susirinko. Ir turbūt būtų susirinkę net įspėjus, jog bus „labai mažai šviesos ir garso“.
Įsitikinti tuo dainininkė galėjo koncertui įsibėgėjus – kai švelnią akustinę dainą klausytojai sutiko, darniai plodami į ritmą.
Vakarui persiritus į antrą pusę, reikalai visiškai pasikeitė.
„Dėl tavęs“, „Džordža“, „Man patinka taip gyventi“, „Tavęs ieškojo mama“, „Vienas namuose“ - tai, kas arenos parteryje ir tribūnose dėjosi, pasigirdus seniems Džordanos hitams, gniaužė kvapą (kad ir kaip banaliai tai skambėtų). Bene vienintelė naujo albumo daina, sulaukusi bent kiek panašios reakcijos - „Nebijok, aš su tavim“.
Sėdinčiųjų ant kėdžių nebeliko, rankos kilo į viršų, temperatūra salėje, atrodė, pakilo keliais laipsniais, kiekvieną priedainių žodį žiūrovai išrėkė kartu su Džordana. Dainininkės veide atsirado šypsena. Net jei tai – jos praeities karjeros reikalai, turėti tokį poveikį darančias dainas savo arsenale norėtų bet kuris atlikėjas.
Tūkstančiams tų, kurie atėjo dėl šių prisiminimų, tai buvo tikroji muzikos šventė – ir visai netrukdė „pasunkintas“ roko skambesys, dėl kurio vadybininkas Martynas Tyla juokais siūlė Džordanai dainuoti festivalyje „Velnio akmuo“.
Ypač kietai ir aršiai skambėjo „Nemylėjau tavęs“. Bet koks skirtumas – tai dainos, jau įaugusios į Džordanos gerbėjų armijos DNR ir keliančios jiems visišką ekstazę. Akimirkas, kai Džordana dainuoja TAI, publika jos nekeistų į jokią žvaigždę iš Lietuvos ar užsienio, net jei už tai būtų siūloma primokėti. Pasiekimas, kurio tikrai galima pavydėti.
„Jūs tikrai žinot, kad aš jus visus labai myliu“, - koncerto pabaigoje ištarė Džordana. Ir galėjo būti visiškai tikra – jausmai abipusiai.
Džordanos koncertu „Nesudeginta ant laužo“ iki metų pabaigos dar galės mėgautis trijų miestų publika – renginiai vyks Kauno, Šiaulių ir Panevėžio arenose.
