„Yra ne viena ir net ne dvi progos, kodėl mes čia. Pirmos dvi – mūsų ir „G & G Sindikato“ nauji albumai, o trečioji – žinoma, futbolas!“
Taip į publiką klube „Electric Brixton“ ketvirtadienio vakarą kreipėsi grupės „Biplan“ vokalistas Maksas Melmanas.
Tačiau tuo metu šių M.Melmano žodžių klausėsi vos apie šimtą žmonių.
Rodės, tik tiek gausios lietuvių diasporos atstovų atvyko į nuošalų Pietų Londoną, kad pasiklausytų dviejų grupių iš Vilniaus.
Aišku, vėliau žiūrovų padaugėjo – iki 400.
Tačiau „Electric Brixton“ apsaugininkas, bendraudamas su „Lietuvos rytu“, numojo ranka.
„Ar čia daug žmonių? Jūs juokaujate! Visiškai nyku čia šiandien, paprastai ateina 1,8–2 tūkst. lankytojų“, – aiškino akivaizdžiai nuobodžiaujantis apsaugos darbuotojas.
Salė atrodė gana nykiai
„Electric Brixton“ salė išties gana jauki, joje puiki akustika. Bet reikia ir žmonių – o pastarųjų ketvirtadienio vakarą pristigo.
Maždaug 400 lietuvių, Londone šiaip jau nesusitinkančių, – vieni dirba juodą darbą, kiti mirksta kontorose – energingai trypė pagal „Biplan“ ir „G & G Sindikato“ muziką.
„Kaip smagu! Einam šokt!“ – tokį sakinį ištarė bent jau kas antra lietuvių grupelė, vos įžengusi pro muzikos klubo duris.
Bet vaizdas nebuvo įspūdingas. Erdvėje, kur kiekvieną savaitgalį grūdasi pusantro tūkstančio žmonių, nerangiai mindžikavo vos keli šimtai.
Nauji albumai? Didžiajai daliai publikos naujovės nebuvo svarbios. Į sceną po „Biplan“ žengus „G & G Sindikato“ reperiams aikštelėje prie scenos žmonių iš karto padaugėjo, bet maždaug pusvalandžiui.
Dalis lankytojų ėmė skirstytis. Kam anksti ryte į darbą, kas skaičiavo pinigus – už skardinę paprasto alaus „Electric Brixton“ prašoma beveik 5 svarų sterlingų.
Emocinio nuostolio nepatyrė
Pinigus Londono lietuviai skaičiavo ne tik dėl alaus – bilietas į patį koncertą kainavo mažiausiai 25 svarus.
Londone už tokią kainą galima pasiklausyti ir pasaulinio garso atlikėjų, tačiau vienas koncerto organizatorių, „G & G Sindikato“ vadybininkas J.Čekuolis „Lietuvos rytui“ kalbėjo apie viltis, kad Londono lietuviai, kurių čia dešimtys tūkstančių, vis tiek susirinks į savotišką apšilimą prieš penktadienio futbolą.
„Vis dėlto galbūt nesitikėjome, neapskaičiavome, kad tiek pinigų pritrauks futbolas. Bilietai į rungtynes brangūs, tad bendra suma artėja prie 100 svarų“, – dar prieš šou svarstė J.Čekuolis.
Minioje buvo matyti žmonių su Lietuvos futbolo rinktinės marškinėliais, šalikais, bet toli gražu ne visiems, turintiems bilietą į rungtynes Vemblio stadione, magėjo būtinai atvykti į „Electric Brixton“.
Iš „Lietuvos ryto“ išgirdę apie koncertą, Londono centre sutikti lietuviai stebėjosi išgirdę apie bilietų kainas.
„Apie nuostolius negalvojame. Finansinis – galbūt, bet emocinis – tikrai ne“, – tikino J.Čekuolis, kitiems svarstant ir apie tai, kad nei „Biplan“, nei „G & G Sindikatas“ nėra „emigrantinės grupės“.
Energijos scenoje nestigo
Brangu, bet vis tiek verta – taip galima apibūdinti patį grupių pasirodymą.
Tas pats J.Čekuolis, pamiršęs rūpesčius dėl bilietų pardavimo, tarsi „Red Hot Chili Peppers“ bosininkas Flea šėlo scenoje šalia „G & G Sindikato“ vyrų.
Pastaroji grupė atliko ir naujų dainų, ir puikiai visiems žinomų hitų apie brolius šaunuolius.
Savo ruožtu „Biplan“ buvo svajingesni – dainavo apie jūrą, vasarą, per pauzes kalbėjo apie meilę, o galiausiai sugrįžo ir į praėjusį tūkstantmetį, sugroję buvusį hitą „Labas rytas“.
„Šiaip džiaugiamės. „G & G Sindikatas“ retai groja išplėsta sudėtimi, su gitaristais ir mušamaisiais, o ir aparatūrą iš Lietuvos atsigabenome. Esame profesionalai, – didžiavosi J.Čekuolis. – Su grupe Londone esame koncertavę jau nekart, o kad būtina sugroti futbolo proga, nusprendėme tada, kai tik buvo ištraukti burtai ir paaiškėjo, kad Lietuvos rinktinė rungtyniaus su anglais.“
Iš viso septyniolika koncertuoti į Londoną atvykusių lietuvių vakar visi kartu žygiavo į Vemblį.
