Dėl savo unikalių improvizacijų, išgalvotų melodinių linijų ir grojimo manieros dažnai su legendiniu džiazo atlikėju Milesu Davesu lyginama bei „ponia Miles Davis“ tituluojama S.Laroo klaipėdiečius žada paskandinti skirtingų muzikos stilių kokteilio garsuose.
-Džiazas – muzikos stilius ar gyvenimo būdas?
-Muzikos stilius, bet man ir – gyvenimo būdas, skirtas visiems, kuriems patinka improvizuoti savo gyvenime.
Susidomėjau juo būdama šešiolikos metų. Vidurinėje mokykloje grojau džiazo grupėje, tačiau visada troškau būti didesnės grupės nare. Man pasisekė – savo miestelyje išgirdau puikiai grojančią grupę ir iškart paprašiau prisijungti prie jų. Kaip gerai, kad jie kaip tik turėjo laisvą vietą man. Grojimas didesnėje grupėje mane domino dėl to, kad ten galėjau groti trimitu, taip pat žavėjo solo partijos ir improvizacijos galimybė. Būtent ten aš pirmą kartą išmokau improvizuoti.
-Kaip sekėsi suburti visą komandą?
-Tai truko daugelį metų. Man patinka groti su tais muzikantais, su kuriais scenoje jaučiuosi patogiai, kurie mėgsta mano grojimo stilių ir patys gerai išmano savo sritį. Kadangi labai mėgstu improvizuoti ir kiekvieną kartą tas pats mano kūrinys skamba vis kitaip, komandos nariai turi gebėti groti drauge su manimi, klausyti mano nurodymų ir matyti sutartinius ženklus. Jei muzikantas to nesugebėtų, mano grupėje jam būtų labai sunku. Džiaugiuosi, jog dabar turiu puikią komandą, nuostabius žmones ir juos atsivešiu į Klaipėdą!
-Kaip sugalvojote džiazo muziką jungti su kitais muzikos stiliais?
-Pirmajam albumui įkvėpė žinomiausio džiazo trimitininko Miles Daviso prieš mirtį išleistas albumas „Doo-Bop“, kuriame buvo maišyti „hiphopo“ ir „beebopo“ muzikos stiliai. Aš taip pat labai domėjausi „hiphopo“ muzika ir norėjau sukurti kažką panašaus.
-Iš kur semiatės įkvėpimo?
-Jis gali ateiti bet kada. Kurti labai malonu! Anksčiau maniau, kad to nesugebu, tačiau vėliau išmokau. Mūsų smegenys yra begalinis idėjų šaltinis, tačiau visa tai savyje reikia rasti. Po daugybės metų savęs ieškojimo pagaliau galiu teigti, jog įkvėpimo ar idėjų man ilgai ieškoti nebereikia. Sutinku su teiginiu, kad sėkmę lemia 99 procentai darbo ir tik vienas – talento.
-Grojate daugybe instrumentų, kodėl trimitas traukia labiausiai?
-Man patinka, kad skirtingi instrumentai grupėse turi skirtingas roles. Jei esi akompanimentas, solo ar foninės muzikos atlikėjas, scenoje turi net sau skirtą vietą, kurioje turi groti. Nors trimitas labai sudėtingas instrumentas, labiausiai jį mėgstu dėl to, kad juo visiškai galiu išreikšti savo emocijas ir mintis. Trimitu išgaunu gausybę nuostabių melodijų, skirtingų garso spalvų: galiu groti labai garsias ar švelnias ir tylias natas, taip pat groti linksma arba pikta gaida, galiu atlikti solo partijas, kurti tam tikrą, norimą skambesio atmosferą.
-Koks koncertas ir jo vieta yra labiausiai įstrigęs į atmintį?
-Dažnai sakoma, kad labiausiai įsimintinas koncertas būna tas, kuriame grojai pastarąjį kartą. Paskutinis mano koncertas buvo Indijoje prieš keletą savaičių. Jis vyko tuščiame prekybos centre, kuri naudojama kaip koncertų salė. Nors lauke karštis siekė daugiau nei 40 laipsnių, ten nebuvo jokio oro kondicionieriaus, taip pat nebuvo ir jokių kėdžių, visi turėjo stovėti. Paprastai esant tokiam karščiui, turbūt daugelis tiesiog norėtų prigulti ir pailsėti, tačiau šiai publikai tai nerūpėjo. Įvairaus amžiaus žmonių auditorija buvo labai linksma ir draugiška, jiems labai patiko mano muzika. Drauge šokome, dainavome, šokinėjome, nors ir visus pylė prakaitas.
-Kokia juokingiausia situacija yra atsitikusi koncerto metu?
-Tai nutiko taip pat koncertuojant Indijoje. Aš nuėjau į publiką, norėjau, kad žmonės atsistotų nuo kėdžių ir šoktų drauge su manimi. Kai dauguma atsistojo ir pradėjo šokti, aš nusprendžiau grįžti atgal ant scenos. Grįžusi atsigręžiau ir pamačiau, jog visi ir vėl susėdo. Jie manė, kad aš privačiai šoksiu su kiekvienu ir nesuprato, kad tiesiog norėjau pakviesti juos visus šokti. Nepaisant to, mes tikrai gerai praleidome ten laiką. Šmaikščių situacijų buvo tikrai daug, tačiau pastaroji buvo tokia juokinga, kad ją prisimenu iki šiol.
-Ką manote apie Lietuvą ir apie Klaipėdos publiką?
-Lietuvoje koncertavau ne vieną kartą. Pirmąkar į Vilnių koncertuoti atvykau 1997-aisiais, tuomet dar grojau su didžėjumi, o ne su grupe. Lietuva – graži šalis, labai patiko skanus lietuviškas maistas.
Klaipėdoje prieš kelerius metus turėjome tik mums organizuotą koncertą. Klaipėdoje pati geriausia publika! Žmonės visiškai įsijautė į mūsų muziką, judėjome vienu ritmu. Nekantrauju, kada galėsiu vėl juos pamatyti!
-Kodėl Džiazo festivalio žiūrovams reikėtų ateiti jūsų pažiūrėti? Ką ketinate parodyti?
-Aš būčiau labai labai laiminga, jei žmonės įsijaustų į mano muziką, kuria nekantrauju su visais pasidalinti. Savo muzika aš noriu sujungti žmones. Grodama maišysiu skirtingus muzikos stilius: „old schoolą“, „hiphopą, džiazą, salsą, repą, funk, pop muziką, „reggae“, „modern house“, todėl noriu, kad tiek jauni, tiek vyresni žmonės ateitų manęs paklausyti, kad visiems būtų linksma. Su savo trimitu tikrai priversiu visus išjudinti kojas! -Ko palinkėtumėte visiems Klaipėdos pilies džiazo festivalio dalyviams ir žiūrovams?
-Puikaus džiazo tiek mano koncerte, tiek viso festivalio metu. Taip pat linkiu visiems pamiršti savo problemas, jaustis tarsi po geros meditacijos – atsinaujinusiems, įkvėptiems ir laimingiems. Tikiuosi, kad susipažinsime ir puikiai praleisime laiką su gera muzika. Linkiu tokios gražios patirties, kad ir vėliau prisiminus dar gniaužtų kvapą.
Plazdenančių burių prieskoniu pagardinta džiazo fiesta:
Daugiau nei dviejų dešimtmečių istoriją skaičiuojantis tarptautinis Klaipėdos pilies džiazo festivalis – tai išskirtinis, NEMOKAMAS, tūkstančius žiūrovų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio pritraukiantis uostamiesčio renginys, kasmet paskandinantis miestą nenuilstamame džiazo ritme. Šių metų festivalio programoje – „The Original Blues Brothers Band“, Nino Katamadze, Saskia Laroo, Frank McComb, Sharrie Williams, Klaipėdos džiazo orkestras, džiazo orkestrai „Loen“ ir „Big Band“ Almata.
XXI Klaipėdos pilies džiazo festivalio metu Lietuvos uostamiestis taps ir tarptautinės didžiųjų burlaivių regatos „Baltic Tall Ships Regatta 2015“ (birželio 5- 8 d.) starto uostu. Iš viso pirmąjį vasaros savaitgalį Klaipėdoje laukiama daugiau nei 20 įspūdingų laivų, pusė kurių – didieji, A ir B klasėms priskiriami burlaiviai. Tarp jų ir pats didžiausias Lenkijos burlaivis – 108 m. ilgio „Dar Młodzieży“. Lietuvą šių metų regatoje atstovaus trys laivai – jachta „Lietuva“, škuna „Brabander“, ir „Visagino buriuotojų klubą“ atstovaujanti jachta „Tineke“.
Klaipėdos pilies džiazo festivalis – gera muzika, geriems žmonėms, po plazdenančiomis burėmis – birželio 5-7 d. Kruizinių laivų terminale.
