Roko žvaigždės kelia legendinio festivalio „Lituanika“ vėliavą

Festivalis „Lituanika“ prieš tris dešimtmečius buvo vienas svarbiausių Lietuvos roko laisvės gurkšnių. Šįmet jo pavadinimas vėl skambės – ketvirtadienį žinomi Lietuvos atlikėjai Vilniaus restorane „Aula“ pristatė šių metų rugsėjį rengiamą įspūdingą „Lituanika“ trisdešimtmečio minėjimą.

„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
„Lituanika“ jubiliejaus pristatymo akimirka.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (19)

Ramūnas Zilnys

Jul 16, 2015, 12:11 PM, atnaujinta Oct 25, 2017, 9:53 PM

„Lituanika“ trisdešimtmetis rugsėjo 12-13 dienomis bus švenčiamas Vilniaus Kalnų parke – su žinomais vyresnės kartos Lietuvos (ir ne tik) roko muzikantais.

Prieš tris dešimtmečius „Lituanika“ buvo vienintelis tuometėje Sovietų Sąjungoje rengtas roko festivalis, vykęs keletą metų iš eilės. Ketvirtadienį susirinkę žinomi Lietuvos muzikantai dalijosi prisiminimais ir džiaugėsi artėjančia švente.

„1985-1988 metais surengti festivaliai „Lituanika“ Vilniuje buvo žymus įvykis, kuriame apsilankė apie 70 tūkstančių žmonių. Ta karta, kuriai dabar 40-60 metų, puikiai jį prisimena.

Ketvirtį amžiaus galvojau, kaip tai prisiminti ir įprasminti. Pagalvojau, kad verta surinkti senų draugų kompaniją ir paminėti šių dienų šviesoje“, – pasakojo „Lituanika“ jubiliejaus rengėjas Algimantas Miknevičius.

„Labai gerai prisimenu „Lituanica“ 1986 metų festivalį. Su draugais tris dienas sėdėjome išsižioję. Atrodė, kad esame Amerikoje. Grojo visos įdomiausios grupės iš tuomečių sovietinių respublikų.

Šiuolaikiniam žmogui, kuris negyveno toje keistoje santvarkoje, net sunku visa tai paaiškinti. Atėjęs iš gatvės, pilko sovietinio Žirmūnų rajono, patekdavai į pasaką, kur groja vaikinai odinėmis striukėmis. Jausmas buvo neįtikėtinas.

Būtent „Lituanika“ vyko vienas pirmųjų „Foje“ pasirodymų didesnei auditorijai. Mus rekomendavo tuo metu žymus garso režisierius Edmondas Babenskas, įkalbėjo mus priimti, nors dar buvome negrabiai grojantys jaunuoliai. Grojome ryte, festivalio programoje „Vilčių startai“. Atlikome keturias dainas.

Prisimenu, kad visos grupės stengėsi judėti, šokinėti, lipti vienas kitam ant pečių, rodyti visus įmanomus roko triukus. Galvojau, kaip mes galėtume išsiskirti. Nusprendėme groti visiškai nejudėdami. Vienas rengėjų Dovydas Bluvšteinas iš užkulisių mojavo, kad baigtume groti, nes daina „Laužo šviesa“ trunka aštuonias minutes.

Vėliau dar grojome 1988 metais, po mano tarnybos kariuomenėje, bet tada žmonės jau kalbėjo, kad „Foje“ mirė“, – pasakojo Andrius Mamontovas.

„Andriaus tuo metu niekas nežinojo, bet jam davėme kvietimą, o kitiems muzikantams liepėme pirkti bilietus“, – juokėsi A.Miknevičius.

„1986-aisiais „Antis“ buvo kitokia, grojome be dabartinių grupės narių Gintauto Rakausko, Lino Būdos, Vaclovo Augustino. Grojo beveik vien architektai. Dar nebuvo frako, grimo, bet scenoje pastatėme lovą, sėdėjau ant jos, buvo labai teatrališka.

Tai buvo nuostabios laisvės festivalis, nuo kurio prasidėjo daug rimtesni dalykai – Roko maršas ir net Sąjūdis. Festivalio nuopelnai Lietuvos kultūrai ir demokratijai – didžiuliai“, – neabejojo „Anties“ lyderis Algirdas Kaušpėdas.

„Bix“ vokalistas Saulius Urbonavičius-Samas nepamiršo savo grupės pasirodymo „Lituanika“ festivalyje 1988-aisiais.

„Neperdėsiu sakydamas – festivalis mums suteikė sparnus. Iškart gavome pasiūlymų keliauti į Vakarų Berlyną – tai buvo tas pats, kas nuskristi į Marsą.

Pamenu, kad festivalyje grojau su švarkeliu su trimis prisiūtomis musėmis, skirtomis žvejybai. Festivalis vyko Koncertų ir sporto rūmuose, publikos atrodė labai daug“, – po prisiminimus nardė S.Urbonavičius.

M.Mikutavičius „Lituanika“ laikais buvo paauglys – su šiuo festivaliu susijęs jo pirmasis susidūrimas su policija.

„Tas festivalis mums atrodė kažkas labai kieto, kova su sistema, nors ir nelabai supratome, kas ta kova ir kas ta sistema. Mokykloje visi ruošėmės eiti į festivalį. Tie, kurių neleido tėvai, buvo nekieti.

Mes su draugu nuėjome į medžioklės parduotuvę, nusipirkome šunių antkaklius, nes iš jų rokeriškos apyrankės neblogos išeidavo. Kažkodėl dar mamos karolius ant džinsų užsidėjau.

O per koncertą mane pirmą sykį suėmė policija, nes tas šuns antkaklis nepatiko. Buvo žiauriai baisu, bet kitą dieną turėjau ką pasakoti mokykloje“, – juokėsi M.Mikutavičius, dalyvausiantis finalinėje „Lituanika 30“ dalyje.

Festivalio jubiliejui specialią programą rengia grupės „Airija“, „Katedra“, „Bix“, „Rebelheart“, netikėtą pasirodymą žada grupės „Mašina vremeni“ lyderis, prieš karą Ukrainoje aštriai pasisakantis Andrejus Makarevičius, savo mėgstamiausių dainų rinkinį ruošia Borisas Grebenščikovas ir legendinė jo grupė „Akvarium“. Festivalyje taip pat pasirodys dvi jaunos Lietuvos roko grupės.

Jubiliejus vyks dvi dienas. Iš pradžių buvo ketinta jį rengti „Compensa“ salėje, taip pat – Koncertų ir sporto rūmuose, bet galiausiai pasirinktas Kalnų parkas.

„Ten yra vykę keletas „Lituanika“ renginių. Mes suprantame, kad negrįšime trisdešimt metų į praeitį. Bet norime prisiminti tuos, kurių nėra. Pavyzdžiui, vadybininką Marių Brasiūną, kuris žuvo, Vytautą Kernagį. Taip pat pagerbsime prie festivalio prisidėjusius žmones, kurie dabar jau yra garbaus amžiaus.

Festivalį pradės pianistas Kęstutis Lušas, kuris su muzikantu Audriumi Kulikausku, kompozitoriumi Kęstučiu Antanėliu ir režisieriumi Aidu Giniočiu ruošia Lietuvos roko pradininkų pristatymą. O festivalį baigs speciali džiazo kūrėjo Vladimiro Čekasino programa su „Akvarium“ lyderiu Borisu Grebenščikovu, „Mašina vremeni“ dainininku Andrejumi Makarevičiumi ir žymiais Lietuvos roko atlikėjais“, – pasakojo A.Miknevičius.

„Tai bus savotiškas „Lituanika“ skrydis – ir su muzika, ir su šokėjais“, – žadėjo V.Čekasinas.

Festivalį vesti patikėta S.Urbonavičiui-Samui ir TV laidų vedėjui Martynui Starkui.

Renginio pristatyme A.Mamontovas netikėtai pasiūlė „Lituanika 30“ skirti Ukrainos laisvės kovai.

„Buvo tokia mintis, bet nenorime labai tiesiogiai susieti šių dalykų. Tačiau renginyje dalyvaus A.Makarevičius, kuris labai atvirai rodo palaikymą Ukrainai, tad ši tema tikrai bus paminėta“, – sakė A.Miknevičius.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.