Šis ruduo – svarbus tiems, kurie mėgsta Andriaus kūrybą. Spalio 1-ąją bus išleistas naujas jo albumas „Degančios akys“. Kiek neįprasta, bet pirmą galimybę jas išgirsti gerbėjai gavo ne iš įrašo, o šešiolikoje koncertų, kuriuos Andrius šią vasarą surengė Lietuvos miestų stadionuose ir aikštėse.
Pasirodymas Trakuose – šio koncertų turo finalas. Pilies kiemas – sausakimšas, daugiai nei trys tūkstančiai žiūrovų rinkosi iš Vilniaus, Kauno ir kitų miestų, kuriuose A.Mamontovas šią vasarą neapsilankė.
Beje, Lietuvos ir užsienio žvaigždžių jau pamėgtoje pilyje Andrius koncertavo pirmą sykį. „Anksčiau neteko, bet pradėjau apie tai galvoti ir svajoti gal prieš šešerius metus. Šiandien ta svajonė išsipildė“, – pasakojo dainininkas.
Susirinkusius žiūrovus pasitiko dvi jaunos grupės, kurios šią vasarą Andriui talkino ir kituose mietuose. Agresyviai poetiška grupė „ba.“ – vienas didžiausių pastarųjų poros metų Lietuvos muzikos atradimų. Daug kas ją net lygina su pačiu A.Mamontovu, o šis vasarą feisbuke paskelbė savo nuotrauką su „ba.“ lyderiu Benu Aleksandravičiumi, po kuria parašė: „tėvas ir sūnus“.
Tačiau atrodė, kad kiek vyresnė Andriaus publika ją apskritai girdėjo pirmą sykį. Net ir populiariausi „ba.“ kūriniai sulaukė ne tokios reakcijos, kokia juos beveik be išlygų lydi muzikos festivaliuose.
Po „ba.“ koncertavusios grupės „Jama & W“ pasirodymo metu lietus įsismarkavo – dalis žiūrovų traukė slėptis po pilies kiemo laiptais. Hiphopą, džiazą, vietoje kuriamą improvizuotą poeziją atliekančios grupės tai nesutrikdė – M.A.M.A. laureatų vokalistas žiūrovus užvedinėjo taip, lyg tai būtų jo solinis koncertas, o žiūrovų būtų 20 tūkstančių.
Pagrindinis vakaro kaltininkas į sceną žengė apie pusę dešimtos vakaro – su grupe, kurioje šiuo metu groja ir buvęs „Foje“ gitaristas Romas Rainys.
Pasirodymą pradėjo trankus būgnininko Meinardo Brazaičio solo, o pats A.Mamontovas koncerto pradžiai pasirinko tamsios nuotaikos dainą „Geležinė širdis“ iš albumo „Šiaurės naktis. Pusė penkių“ – galbūt vieną depresyviausių savo kūrinių.
Tačiau lietus jau buvo pasibaigęs, o koncerto nuotaika irgi greitai pasikeitė. „Šitoj pily jūs visi atrodot kaip kunigaikščiai. Šiandien bus senos dainos – tai, dėl ko jūs atėjot. Ir naujos dainos. O, matau, ne visi tuo džiaugiasi“, – juokėsi Andrius.
Dar anksčiau jis yra sakęs, kad naujame albume sugrįš prie romantikos. Jau koncerto pradžioje nuskambėjusios kelios naujos dainos parodė, kad jis nemelavo.
Titulinė daina „Degančios akys“ – melodingas, nostalgiškos nuotaikos kūrinys. Panaši ir „Išganymas“ – ramaus ritmo, su priedainio žodžiais apie mirtį ir viltį. „Ar prisimeni mane“, anot Andriaus, daina apie „vasarą, kurios nebėra“, yra kur kas linksmesnė – ir net dvelkianti meilės nuotykio tema. Pirmas įspūdis – naujas albumas nepateiks didelių skambesio staigmenų, bus labai „mamontoviškas“ ir gana įsimenantis.
Scenoje – ekranai ir puikiai atrodantis apšvietimas, pilies kiemo kampe – ekranas tiems, kuriems iš jų vietos ne itin gerai matosi scena. Tačiau pagrindinė žvaigždė – ne efektai, o muzika, ką pasakysi ne apie visus ryškiausius atlikėjus.
Tiesa, groti dainas, kurių publika dar nežino, yra iššūkis net ir jiems. Andriui prabilus, kad tuoj bus naujas kūrinys, iš prie scenos susigrūdusių žiūrovų būrio girdėjosi juokeliai.
„Gal jūs teisūs, gal ir iš tiesų neverta jų groti“, – juokėsi ir A.Mamontovas, pasistengęs tarp naujų kūrinių vis įterpti puikiai žinomų. Tokių, kaip energingosios „Dabar ir čia“ ar „Ar tai būtum tu“, per kurias žiūrovai būtų mielai pašokę. Tik šokti nebuvo kur – kiemas užpildytas taip, kad ir apsisukti nėra lengva.
Koncertui įpusėjus, į sceną Andrius pakvietė „Jama & W“ reperį Roką Grajauską. Repo intarpais jis paįvairino „Foje“ dainą „Ir nieko panašaus“. Žiūrovams pageidaujant, reperis sugrįžo ir pademonstravo gebėjimus čia pat, vietoje, sukurti eiliuotą tekstą apie bet ką. Su Andriumi ir muzikantais jis „suimprovizavo“ dainą apie kelis prie scenos stovinčius aktyvius klausytojus, A.Mamontovo „pakrikštytus“ grupe „Pavaryk“.
Vėliau buvo ir ilgesnė duoklė grupės „Foje“ laikams – dainos „Aš numirsiu vis tiek“, “Mėlyni plaukai“, „Paskutinis traukinys“, „Kitoks pasaulis“. Tačiau kuo toliau, tuo labiau aiškėja įdomus dalykas. Panašu, kad Andrius jau ir apskritai galėtų koncertuose nebedainuoti „Foje“ kūrinių – koncerto pabaigoje skambėjusios jo solinės dainos „Marso kanjonai“ ir „Tavo svajonė“ sulaukė kone daugiau plojimų, nei tiek daug širdžių kadaise užkariavę kūriniai, įrašyti senosios Andriaus grupės.
Koncerto pradžioje kreipdamasis į žiūrovus, Andrius juos vadino „bičiuliais“.Taiklu, nes būtent tokia, ne „žvaigždės ir gerbėjų“, o gerų draugų susitikimo atmosfera jau daug metų karaliauja jo koncertuose.
Ryšys, kokio lengvai neužmegsi. Išsaugoti jį daugiau nei tris dešimtmečius – dar sudėtingiau. Šeštadienio vakarą Andrius priminė – žmonių, kuriems jo muzika yra geriausias savaitgalio receptas, vis dar yra gausybė. Sprendžiant iš šio koncerto, nėra priežasčių, dėl kurių tai turėtų keistis.
