Lietuvos dainininkams – saldūs rusiškos televizijos pažadai

Rusiškas pramogų verslas į Baltijos šalis skverbiasi ne tik per tos valstybės žvaigždžių koncertus. Lietuvos atlikėjai sulaukė raginimų dalyvauti Rusijos televizijos šou.

A.Aleksandrovo ansamblio turas vyks po Europos šalių sostines, kurias „Raudonoji armija išlaisvino nuo užpuolikų vokiečių fašistų“.
A.Aleksandrovo ansamblio turas vyks po Europos šalių sostines, kurias „Raudonoji armija išlaisvino nuo užpuolikų vokiečių fašistų“.
A.Aleksandrovo ansamblio turas vyks po Europos šalių sostines, kurias „Raudonoji armija išlaisvino nuo užpuolikų vokiečių fašistų“.
A.Aleksandrovo ansamblio turas vyks po Europos šalių sostines, kurias „Raudonoji armija išlaisvino nuo užpuolikų vokiečių fašistų“.
Rusai užsimojo sukurti Baltijos šalių muzikinį projektą.
Rusai užsimojo sukurti Baltijos šalių muzikinį projektą.
Daugiau nuotraukų (3)

Ramūnas Zilnys („Lietuvos rytas“)

Oct 26, 2015, 3:03 PM, atnaujinta Oct 7, 2017, 5:55 PM

Tai matyti plika akimi – Rusijos popmuzikos atlikėjų į Lietuvos arenas jau atvyksta kone daugiau nei Vakarų.

Tiesa, ne visas užmačias pavyksta įgyvendinti. Aleksandrovo, arba Raudonosios Armijos ansambliui Lietuva parodė duris. Mūsų šalyje nė viena koncertų salė nepanoro išgirsti himno apie Krymo okupaciją ir „mandagiuosius žmones“ – Rusijos specialiąsias pajėgas, kurios dar buvo vadinamos „žaliaisiais žmogeliukais“. 

Nepaisant ansamblio nesėkmės, Lietuvos gyventojai galės apsilankyti kituose suplanuotuose koncertuose. 

Vera Brežneva, Stasas Michailovas, „Ruki vverch“, Dima Bilanas – šie atlikėjai į Vilnių atvyks per vieną savaitę. Tai bus kitų metų vasarį, koncertų datos išdėliotos aplink sovietinę kariuomenės šventę, minimą vasario 23-iąją. Ir tai tik maža apie gastroles Lietuvoje paskelbusių Rusijos garsenybių sąrašo dalis.

Dabar į Baltijos šalių muzikos verslo ežerą Rusija meta dar vieną meškerę – visų trijų šalių atlikėjai kviečiami dalyvauti muzikiniame TV projekte, kurį transliuos rusiškas Pirmasis Baltijos kanalas.

Atlikėjai kviečiami asmeniškai

Konkurso, kuris pavadintas „Golos Baltiji“ („Baltijos balsas“), užmojai yra dideli. Jo rengėjai tikisi suburti talentingus Lietuvos, Latvijos ir Estijos atlikėjus. Konkursą, kuriame jie rungsis, rusiškas kanalas transliuos visose Baltijos šalyse.

Konkurso laidos bus filmuojamos Rygoje. Pirmoji atranka į TV šou planuojama jau lapkričio pradžioje, o projekto filmavimas – lapkričio pabaigoje.

„Tai bus įspūdingas muzikinis mūšis, truksiantis dvidešimt savaičių“, – skelbia rengėjai, atskirame konkurse kviečiantys varžytis ir vaikus iki 16 metų.

Žadama, kad į TV eterį pateks po 20 dalyvių iš kiekvienos šalies, o laimėtojai pelnys vertingų prizų.

Pernai prodiuserė Olga Solovjova surengė įžangą į šį projektą – tik Latvijoje vykusį konkursą „Latvijos balsas“, kurio vertinimo komisijoje dirbo Linda Leen, Intaras Busulis ir kiti žinomi šalies atlikėjai. Projekto vedėja tapo buvusi Rygos mero Nilo Ušakovo žmona Jelena. Vaikų konkurso dalyvius vertino Rusijos kompozitorius ir prodiuseris Arkadijus Ukupnikas.

„Lietuvos rytas“ kreipėsi į penkis žinomus šalies atlikėjus – vienas jų, nenorėjęs minėti vardo, prisipažino jau sulaukęs projekto atstovų elektroninio laiško.

Juo esą siūloma dalyvauti projekte, net nepereinant pirmojo atrankos etapo. Galima suprasti, kad žinomiems atlikėjams vieta rusiško kanalo eteryje garantuota savaime, o mažiau patyrusiems reikėtų pasistengti.

„Ar dalyvausiu? Tikrai ne. Kitomis aplinkybėmis gal tai ir būtų įdomu – mažytė galimybė sudominti savimi, galbūt užsikabinti ir Rusijos rinkoje.

Bet šiuo metu į tokį dalyką gerbėjai Lietuvoje žiūrėtų keistai“, – sakė dainininkas.

Formulę išbandė ir lietuviai

Lietuva yra bandžiusi rengti visų trijų Baltijos šalių talentų TV varžytuves. Tai vyko praėjusio dešimtmečio pradžioje, kai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo rodomas šou „Fizz Superstar“.

Jame dalyvavo nemažai vėliau žvaigždėmis tapusių atlikėjų – Jurga Šeduikytė, Mantas Jankavičius, Daiva Starinskaitė, Mia, Rūta Ščiogolevaitė ir kiti. Konkursą laimėjusi estė Kerli Koiv šiuo metu sėkmingai daro kompozitorės karjerą Los Andžele.

Tačiau antrojo šou sezono nebuvo, o vėliau televizijos kanalai nusprendė apsiriboti savo šalių atlikėjų projektais.

Atrodo, kad idėją atgaivino Rusijos televizininkai. Tai skamba savotiškai – visų trijų Baltijos šalių talentams siekti karjeros padės „didžiosios kaimynės“ kanalas.

Rusų armijos ansamblis neatvyks

TV projektas kai kam suteiks dar vieną progą pabrėžti, kokį svarbų vaidmenį Baltijos pramogų versle atlieka Rusija.

Tai jau įrodė vienas po kito į Baltijos šalis traukiantys Rusijos atlikėjai, kartais – labai abejotinų pažiūrų.

Prieš porą savaičių Vilniuje vyko rusiškų kalėjimo dainų – „šansono“ festivalis, kuriame skambėjo ir Krymo okupaciją šlovinančios eilutės. Salė buvo pilnutėlė.

Gruodį į Lietuvą žadėjo atvykti ir Rusijos gynybos ministerijos finansuojamas Aleksandro Aleksandrovo akademinis Rusijos kariuomenės dainų ir šokių ansamblis.

Tačiau Lietuva šiam kolektyvui užtrenkė duris – ansamblis mūsų šalyje nekoncertuos.

A.Aleksandrovo ansamblis koncertinį turą po Europą rengia „Sovietų Sąjungos pergalės Didžiajame tėvynės kare 70-mečiui paminėti“.

Ansamblio atstovų naujienų agentūrai persiųstame komentare teigiama, kad „šiomis dienomis daug kas leidžia sau perrašyti istorijos puslapius, iškraipo istorijos faktus, prisiima svetimas pergales, nutyli Raudonosios armijos vaidmenį išlaisvinant Europos liaudį nuo fašizmo“.

Nurodoma, kad turas vyks po Europos šalių sostines, kurias „Raudonoji armija išlaisvino nuo užpuolikų vokiečių fašistų“.

Iš viso nuo šeštadienio prasidedančių gastrolių metu A.Aleksandrovo akademinis Rusijos kariuomenės dainų ir šokių ansamblis žada surengti apie keturiasdešimt koncertų.

Koncertai – tik verslas?

Net ir tokiame fone koncertus rengiančios agentūros ragina neieškoti politikos ir tvirtina, jog visa tai – tik verslas.

„Pagrindinė priežastis, kodėl atlikėjų iš Rusijos čia staiga taip padaugėjo, – paklausa.

Prieš dvejus metus Lietuvoje į jų koncertus apskritai beveik niekas nėjo, o šiemet bilietai išgraibstomi.

Sunku pasakyti, ar prie to prisidėjo padėtis Ukrainoje. Galbūt Lietuvos rusakalbiai tiesiog jaučia poreikį dažniau susirinkti kartu“, – svarstė „Lietuvos ryto“ kalbinti koncertų rengėjai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.