Britas Frankas Turneris – įdomus personažas. Buvęs gana piktos muzikos grupės „Million Dead“ narys prieš maždaug dešimtmetį pasuko į kiek lengvesnį skambesį – ir greitai prasimušė į populiariausiųjų gretas.
Ypač tada, kai prieš ketverius metus buvo pakviestas groti Londono olimpiados atidarymo renginiuose. Tiesa, jis savaip ir skandalingas – didelei daliai britų visuomenės nelabai patinka F.Turnerio išsakytos simpatijos kraštutiniams dešiniesiems, kurie mielai iš šalies išvarytų visus svetimtaučius.
Šiame, jau šeštajame dainininko albume užuominų į tai nėra, tačiau yra nemažai istorinių motyvų tekstuose – nuo šlovingos Anglijos praeities iki Napoleono ir net kosminio laivo „Challenger“ katastrofos. Bet į tekstus labiau gilinsis britai, o F.Turnerio muzika populiari ir už šalies ribų – „Positive Things For Negative People“ yra neblogas atsakymas, kodėl taip yra.
Pirmoji ir paskutinė šio albumo dainos („The Angel Islington“ ir „Song For Josh“, skirta nusižudžiusio Franko bičiulio atminimui) yra apgaulingos – ramesnės, išduodančios Franko susidomėjimą folko muzika.
Tačiau kone visos kitos dainos – maždaug tai, ką futbolo gerbėjai mėgsta dainuoti antrą valandą nakties po keturių pintų alaus. Tranki, energinga, kiek gaivališka muzika su priedainiais, tiesiog sutvertais užsimiršti ir visa gerkle plėšti kartu. Jei nekils toks noras, išgirdus kūrinį „Get Better“, bus mažų mažiausiai keista. Balsas niekuo neypatingas, bet į melodijas sudėta jėga ir talentas – neginčijami.
Nors apie politiką galėtų ir patylėti (sulaukęs daugybės pykčio kupinų laiškų, F.Turneris jau išsižadėjo savo simpatijų dešiniesiems radikalams), šis britas 2015-aisiais yra viena ryškiausių savo šalies roko asmenybių. „Positive Songs For Negative People“ nėra geriausias jo darbas – 2011-ųjų „England Keep My Bones“ buvo dar emocingesnis ir įdomesnis. Bet pirmajam įspūdžiui apie šio atlikėjo kūrybą tikrai tiks.
Įvertinimas – 8 iš 10. F.Turnerio vaizdo klipas „The Next Storm“:
