Gruodžio 9-ąją į Lietuvą grįžta šveicarų folkmetalo grupė „Eluveitie“. Aštuoniukė turi velniško parako ir keistų instrumentų, tarp jų – Bizantijos imperiją menantį „hurdy-gurdy“.
Jį įvaldžiusi tatuiruotoji juodaplaukė vokalistė Anna Murphy (26 m.) perduoda linkėjimus lietuviams, su kuriais pastarąjį kartą matėsi Zarasuose, festivalyje „Roko naktys 2014“.
– Ką prisimenate iš šio festivalio?
– Nuostabius dalykus! Pirma, paragavome tradicinio lietuvių maisto ir jis buvo puikus, paskui maudėmės ežere, šaudėme lazeriais ir daužėmės „bumper bikes“ atrakcione. Nepamenu, kada dar tiek pramogavome per vieną dieną, juolab, kad tai buvo ne poilsio, o mūsų koncerto diena. (Juokiasi).
– Bet buvo linksma?
– Velniškai! Labai mėgstame tokius dalykus!
– Publika irgi iki šiol pamena jūsų galingą energiją scenoje po mistiniu mėnuliu, supant Zaraso ežerui. Jautėte salos magiją?
– Dar ir kaip! Tai buvo tobula „Eluveitie“ šou aplinka.
– Šįkart savo kūrinius, parašytus senąja galų kalba, atliksite ten, kur kitados ūžė sovietinio fabriko agregatai. Nėra keista šokinėti istorijos laipteliais?
– Man žiauriai patinka ištuštėję industriniai pastatai, jie turi savo mistinę atmosferą. Fantastinės erdvės.
– Kai žmonėms patinka jūsų dainos, jie stengiasi dainuoti kartu, bandydami pakartoti galų kalbą. Suprantate, ką jie dainuoja?
– Nelabai, nes būnu pernelyg sutelkusi dėmesį į tai, ką pati darau. Bet esu tikra, kad jiems puikiai sekasi. – Esate didelė kompanija. Ar įmanoma „Eluveitie“ įsivaizduoti mažesne sudėtimi? Jei vieno iš aštuonių atsisakytumėte, grupė nebebūtų tokia, kokia yra?
– Faktas, kuris mums suteikia išskirtinumo – tai, kad mes aštuoniese sumaišome sumautai skirtingus instrumentus. Todėl manau, kad bandymas ką nors pakeisti būtų blogas sumanymas.
– Terorizmo aktas Paryžiuje, grupės „Eagles of Death Metal“ koncerte, kaip nors paveikė jūsų pasirodymus? Ar reikalaujate daugiau apsaugos, ko nors specifinio?
– Mes buvome stipriai šokiruoti. Juolab, kad toje salėje patys esame porą kartų groję. Žiauriai liūdna, kad panašios tragedijos vyksta tokioje neutralioje, laimingų žmonių susibūrimo vietoje kaip roko koncertas. Jautėmės gana keistai, lipdami ant scenos kitą dieną po tų įvykių.
Atlikome savo dainą „The Call of the Mountains“ prancūziškai, paskirdami ją tragedijos aukoms, jų šeimoms ir draugams. Mes tęsiame savo turą, stengdamiesi negalvoti apie tai. Baisūs dalykai gali nutikti bet kur, bet kada, bet kam… Tačiau mes tiesiog grojame muziką, o po to – dar daugiau muzikos.
– Ką jums reiškia būti muzikante?
– Ko gero, viską? Tai visas mano gyvenimas, pagrindinis variklis, palaikantis gyvastį. Tai nuskambėjo dramatiškai. (Šypsosi.)
Šveicarų grupės „Eluveitie“ koncertą Vilniaus menų fabrike „Loftas“ pristato festivalis „Roko naktys“, ką tik kilnojęs „Siemens“ arenos stogą su brazilais „Sepultura“. Folkmetalo meistrus „apšildys“ juos šiame ture lydintys islandai „Skálmöld“, kurių tekstai remiasi skandinavų mitologija, sagomis ir atitinka senosios poezijos formą. Be to, kartu su jais atvyksta „Ithilien“ vikingai iš Belgijos, jungiantys „black“ ir „death“ metalą.
„Eluveitie“ vaizdo klipas „Omnos“:
