Vienas tokių – „NO DJ‘s“ projektas, pradėjęs gyvai atliekamų „mash-up‘ų“ tradiciją Lietuvos klubuose, jau šį penktadienį, balandžio 22 d. debiutuosi populiariausiame Lietuvoje gėjų klube „Soho“.
Pokalbis su Erica ir Viktoru – apie lietuviškosios muzikos industrijos tolerantiškumą, garsių asmenų vaidmenį LGBT bendruomenėje ir netikėtus muzikinius iššūkius.
– Pasirodysite 9-ojo „Soho“ klubo gimtadienio vakarėlyje, kurio šūkis – „9 years of Out & Proud“. Ką jums reiškia šie žodžiai?
Erica: „Out and proud“ (liet. viešumoje ir tuo besididžiuojantis) man reiškia pasitikėjimą savimi ir visomis savo savybėmis. Dažnai sakau, kad aš „raudona ir tuo didžiuojuosi“, turėdama omeny savo itin šviesią, strazdanotą odą ir ryškius ugninius plaukus. Žinau, kad mano pačios pasitikėjimas savimi įkvepia ir kitus, kurie galbūt lig šiol kompleksuoja dėl tų pačių ar kitų dalykų. Tik tada, kai patys priimsime tokius, kokie esame, galėsime įvertinti ir mylėti mus aplinkui supančius žmones.
– Ant gėjų klubo „Soho“ scenos lipsite pirmą kartą. Ar turite išankstinių lūkesčių?
Erica: Taip, tai bus pirmas kartas. Ir labai džiaugiuosi, kad pagaliau pavyks tą padaryti – tai legendinis klubas, daug davęs miestui ir visuomenei ne tik pramogine, kultūrine, bet ir socialine prasme.
– Erica, dalyvavote ankstesnėse „Baltic Pride“ eitynėse, garsiai reiškiate palaikymą LGBT bendruomenei viešojoje erdvėje.
Erica: Taip, buvau viena iš kelių pirmųjų atlikėjų, viešai išreiškusių savo palaikymą Lietuvos LGBT bendruomenei. Tais laikais tai nebuvo nei labai populiarus, nei „saugus“ žingsnis bet kuriam viešam asmeniui. Ne vienas tuo metu mane perspėjo, kad turėčiau „laikytis neutraliai“, nes mano viešai išsakoma pozicija gali pakenkti mano karjerai.
Tačiau aš net nesvarsčiau tokio varianto – jei būčiau nutylėjusi arba apsimetusi, kad „neturiu nuomonės“, mane paprasčiausiai būtų užgraužusi sąžinė. Mano nuomone, remti ir padėti LGBT bendruomenei yra tiek pat svarbu, kiek užtikrinti socialinę ir finansinę lyčių lygybę.
Absurdiška, kad tokios problemos ir tokia diskriminacija dar apskritai egzistuoja. Tikriausiai mes, žmonių rasė, dar nesame tokie protingi, kaip apie save galvojame (juokiasi).
– Dauguma įsivaizduoja, kad menininkai yra laisvesni ir tolerantiškesni. Ar iš tiesų lietuviškosios muzikos industrija yra laisva ir tolerantiška?
Erica: Sutikčiau, kad vertinant apskritai, menininkai yra platesnių pažiūrų nei statistinis pilietis, tačiau nemanau, kad žodį „tolerancija“ galime pritaikyti ir vartoti kiekvienu atveju.
Seksualinis vaikų išnaudojimas, smurtinė, psichologinė ir ar seksualinė prievarta neturėtų būti toleruojama ar įgalinama visuomenės abejingumu. Patyčios neturėtų būti toleruojamos. Aš žodyje „tolerancija“ matau galimybę leisti kitam būti tokiu, kokiu jis nori būti, tol, kol jis nepažeidžia kito asmens laisvių.
Lietuvos muzikos industrijai tolerancijos vis dar trūksta. Tai vis dar „mačistiniu“ požiūriu valdoma rinka, kurioje sprendžiamas balsas priklauso heteroseksualiems baltiesiems vyrams – socialinei grupei, kuri yra mažiausiai stigmatizuojama ir marginalizuojama. Tačiau palyginus su situacija, kuri čia buvo prieš 15 metų, matomi akivaizdūs pokyčiai ir džiaugiuosi, kad galiu būti liudininke to, kaip į gerą keičiasi mūsų bendruomenė.
– Viktorai, tavo projektas „NO DJ's“ atsirado 2007 m. ir pradėjo naują, gyvai atliekamų „mash-up‘ų“ tradiciją. Ką reiškia toks pavadinimas?
Viktoras: Pasirinkau šį pavadinimą, nes aš nesu didžėjus, save matau kaip gyvos muzikos atlikėją. Gerbiu didžėjus-profesionalus, tad būtų per daug drąsu priskirti save jiems. Tai, ką jie atlieka su patefonais, aš darau su kompiuteriu, mikrofonu, kontroleriais ir kitais efektais.
– Kaip pasirenkate kūrinius, kurie bus „suplakami“ kartu?
Viktoras: Mes puikiai pažįstame vienas kitą, tad atrasti dainas ir surasti kūrybinius sprendimus mus paprasta.
Erica: Nustebtumėte, kiek dainų galima „sulipdyti“ į vieną kūrinį. Neįtikėtina! Galima „plakti“ skirtingus stilius, žanrus, atlikėjus – kuo daugiau, tuo geriau. Tai, ką mes darome su „NO DJ‘s“, nėra dažna ir tai tikrai nėra taip lengva, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio (juokiasi).
– Erica, atrodo, tau tenka nemenkas vokalinis iššūkis atlikti tokius „suplaktus“ kūrinius?
Erica: Taip, nemenkas. Tačiau būtent projekto sudėtingumas ir yra viena iš priežasčių, kodėl man taip patinka dalyvauti šiame projekte. Visuomet mėgau labai įvairią muziką ir džiaugiuosi, kad galiu atlikti kuo įvairesnių stilių ir sudėtingumo kūrinius.
Viktoras: Savo „mash-up‘uose“ netikėtu kampu sujungiamos skirtingų muzikos stilių instrumentinės bei vokalinės linijos, kurios tarsi susilieja į vientisą muzikinę „odisėją“. Muzikiniai stiliai, tinkantys kiekvieno skoniui, nuolatinis vyksmas, gyvas pasirodymas scenoje – tai neatsiejama mūsų pasirodymų dalis.
