Šis lietuvių alternatyvios muzikos grupės „Candee Train Collective“ (arba tiesiog „Candee Train“) albumas turi itin įdomią istoriją. Jo įkvėpėjas ir prodiuseris – garsus prancūzų šiuolaikinio meno kūrėjas Saadane'as Afifas.
Skulptūras, įvairius objektus, plakatus savo parodose eksponuojantis artistas jau daugiau nei dešimtmetį kaupia pasaulio rašytojų ir kritikų tekstus, įkvėptus jo darbų. Užpernai jis Kauno bienalėje dalį jų įteikė „Candee Train Collective“ muzikantams, kurie įsirengė studiją ir pagal šias eiles sukūrė muziką.
Albumas – šio muzikinio nuotykio rezultatas. Tam tikra prasme, tai – kūriniai, kurių reikia ne tik klausytis, bet ir žiūrėti. Plokštelės voke išspausdinti ne tik kūrinių tekstai, bet ir nuotraukos – S.Afifo darbų, pagal kuriuos parašytos šios eilės.
Įdomus eksperimentas visiems jo dalyviams – taip pat ir jauniems lietuvių muzikantams, gavusiems galingą poezijos dozę apie išsiskyrimus, išverstas žarnas, geometrines figūras ir vienatvę. Tai pirmas dalykas, į kurį atkreipi dėmesį, nes pripažintų užsienio rašytojų sukurtoms eilėms neprilygsta devyni iš dešimties kitų Lietuvos grupių dainų tekstų, parašytų angliškai.
Garsai? „Candee Train Collective“ groja popmuziką, bet tokią, nuo kurios nekraujuoja ir džiazo ar psichodelinio roko gerbėjų ausys. Aštuoni čia skambantys kūriniai – subtili, įdomiai aranžuota, netikėtų potėpių kupina melancholijos šventė (išskyrus triukšmingesnį, kiek chuliganiško skambesio „Hours“ su mechaniškai kartojama fraze „tai – instrumentalas“).
Svajingai skambančios gitaros, gražus ir jausmingas dainininkės Agnės Daujotaitės balsas, įdomūs ritmo sprendimai – šios kiek daugiau nei trisdešimt minučių muzikos įtrauks, jei skirsite joms visą savo dėmesį.
Net jei tai – ne tokie kūriniai, kurių priedainius iškart galėsite paniūniuoti, išskyrus gal dainą „Vice Forme (Turned Out, Stitched In, Cast Off)“, esančią arčiausiai to, ką galima pavadinti radijui tinkama popdaina.
Muzikos skambesys ir nuotaika priverčia susimąstyti apie Skandinaviją – „Candee Train Collective“ išties turi kažką šiaurietiško. Kai kam tai gal net primins Jurgą Šeduikytę – ypač jos eksperimentus prieš keletą metų.
Puikus albumas žiemos vakarams ir kol kas bene rimčiausia priežastis, dėl kurios verta atrasti šią grupę. Beje, albumą galima turėti ir vos 500 egzempliorių tiražu išleistoje vinilo plokštelėje – ir tai tikrai yra darbas, vertas melomano investicijos.
Įvertinimas – 8 iš 10.
Kūrinys „Vice De Forme (A Touch Of Curare)“: