Prieš porą savaičių pasklido žinia, kad kitą mėnesį Merūnas vyksta į Japoniją. Skamba intriguojamai, juolab kad dainininkas ten turi net tris užduotis.
Pirmoji – perklausa Tokijo nacionaliniame operos teatre. Ten Merūnas vyks parodyti savo galimybių Giacomo Puccini operos „Madam Baterflai“, kurioje jau dainavo Austrijoje ir kitose užsienio šalyse, statytojams.
„Yra ir dar vienas reikalas – tuo pat metu būsiu budintis dainininkas operoje „Traviata“. Tai įprastas dalykas operos pasaulyje: jei suserga atlikėjas, kreipiamasi į kitą, tad turėsiu būti pasirengęs eiti į sceną, jei iškvies.
Be to, pasišnekėjome su Lietuvos ambasada, sutarėme, kad surengs susitikimą su ten gyvenančiais tautiečiais. Dar niekada nebuvau Japonijoje, todėl man ir žmogiškai įdomu. Kita vertus, užsikabinti ten tikrai būtų gerai“, – pasakojo Merūnas.
Dainuoti užsienyje jam nėra naujiena – ne pirmus metus lietuvių tenoru rūpinasi agentūros, įsikūrusios Vokietijoje ir Ispanijoje.
Pasiūlymų yra įvairių. Pavyzdžiui, Merūnas jau žino, kad metų pabaigoje keliaus į Didžiąją Britaniją, Lidso mieste įsikūrusį Šiaurės operos teatrą.
„Ten bus „Madam Baterflai“ pastatymas, suburtas geras kolektyvas. Didžiojoje Britanijoje tai antras pagal dydį teatras po Londono Kovent Gardeno, tad šis pasiūlymas nudžiugino.
Buvo neseniai ir pasiūlymas dainuoti Hamburge, bet pasitarę su agentais atsisakėme. Jų nuomone, reikia išbandyti jėgas kuo daugiau scenų, o ne keliauti į tuos pačius teatrus“, – kalbėjo dainininkas.
Operą jis laiko svarbiausiu savo pašaukimu ir tikslu, tačiau šiuo metu nardo kiek kitame muzikos žanre.
Pernai rudenį Merūnas išleido albumą „Muzika – Lietuvai“.
Prabangiai įrašytame diske groja Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Gintaro Rinkevičiaus, žinomi Lietuvos džiazo ir roko muzikantai, duetus su Merūnu atlieka Aistė Smilgevičiūtė ir jo mokytojas Virgilijus Noreika.
Albumas, kuriuo Merūnas labai didžiuojasi, ir ne be reikalo. Tai pirmas jo įrašytas diskas, kuriame skamba tik specialiai šiam atlikėjui parašytos dainos. Visų kūrinių autorius – kompozitorius Kipras Mašanauskas.
Šiuo metu vykstančioje Vilniaus knygų mugėje įrengtoje „Muzikos salėje“ penktadienio vakarą įvyko albumo pristatymas, kurio metu dainininkas pirmą sykį atskleidė, kiek kainavo sukurti ir įrašyti šį diską.
Paklaustas, ar už tuos pinigus buvo galima įsigyti butą kuriame nors Lietuvos mieste, dainininkas nusijuokė: „Buvo galima nusipirkti Vilniuje“.
Anot jo, šio projekto sąmata siekė net 85 tūkstančius eurų.
„Pasisekė, kad leidėjai ryžosi tokiai investicijai, patikėjo šia muzika ir idėja“, – sakė dainininkas.
Pernai trijų Lietuvos didmiesčių arenose vyko albumo pristatymo koncertai su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru – neseniai vieno jų įrašas buvo parodytas ir per televiziją.
Šiuo metu albumo dainos vėl skamba Lietuvos salėse, tiesa, gerokai mažesnėse. Tauragėje, Klaipėdoje, Marijampolėje, Kaune ir Panevėžyje šį mėnesį pasirodęs dainininkas dar dainuos Vilniuje, Šiauliuose, Mažeikiuose, Telšiuose, Plungėje ir Birštone.
Su styginių kvartetu į šiuos koncertus keliaujantis M.Vitulskis pristato kitokį, kamerinį, jaukesnį albumo dainų skambesį.
Gali atsirasti sakančių, kad po didelių arenų eiti į kelių šimtų vietų sales yra keista, tačiau Merūnui taip neatrodo.
„Dainuoti mažesniuose miestuose ir salėse man atrodo svarbu. Pirmiausia todėl, kad senokai to nedariau, o laiškų gaunu daug, žmonės nori ir laukia.
Bilietai tikrai nėra patys pigiausi, bet visi jie išperkami. Vadinasi, žmonėms norisi išgirsti. Ir mažuose miestuose yra publikos, kuri pasiilgsta kultūringo vakaro su muzika.
Be to, tokiose vietose paprasčiau bendrauti su žiūrovais, nėra pompastikos, kalbamės paprastai ir atvirai. Apima tikrumo pojūtis.
Kadangi albumo dainos gana svajingos ir melancholiškos, bandau žmones pralinksminti ir gaunu šiltą atsaką. Žiūrovai iš salės išeina su plačia šypsena – matau tai ir dalydamas autografus. Geras jausmas.
Neslėpsiu, ir pačiam buvo įdomu, kaip po koncertų su orkestru skambės tokia kamerinė programa, bet kol kas esu labai patenkintas“, – pasakojo Merūnas.
Merūnas prieš kelis mėnesius neslėpė – nusprendė šiuos metus paskirti darbams Lietuvoje, nes nori daugiau laiko praleisti su šeima. Prieš metus su žmona Erika Merūnas susilaukė antro sūnaus Herkaus, pora taip pat augina dvejų su puse metų Ajų.
„Tai viena priežasčių, bet ir šiaip noriu koncertuoti Lietuvoje. Kraujyje čiurlena mintis, kad turi dalį savęs čia atiduoti, kitos kalbos nėra.
Veržtis į užsienį svarbu, bet nereikia pamiršti, iš kur esi. Be to, pažadėjau sau ir komandai, kad pasistengsime parodyti šį albumą kuo daugiau žmonių. Būtų negerai mesti kelią dėl takelio. Reikia baigti darbus čia, o tada jau – į trasą kur nors toliau.
Man norisi dalytis šiomis dainomis. Laikausi nuomonės, kad „Muzika – Lietuvai“ yra geriausias praėjusių metų albumas, kad ir kas ką sakytų. Daug darbo į jį įdėta, jei nereklamuosiu, nekoncertuosiu, niekas apie jį ir nesužinos“, – kalbėjo Merūnas.
Užuomina aiški – kalbama apie sausio pabaigoje vykusią apdovanojimų M.A.M.A. ceremoniją. Joje Merūnas pretendavo į keturias statulėles – tarp jų ir Metų albumo, tačiau nepelnė nė vienos.
Nusivylimo, neslepia jis, būta, o ypač dėl Metų albumo kategorijos. Joje laimėjo Donatas Montvydas su albumu „#BLCK“. Komisijos balsavimą šįmet prižiūrėjo audito bendrovė, bet tai Merūno, atrodo, neįtikino.
„Žinau tai, ką žinau. Mano albumas – tikiu tuo šimtu procentų – yra brangiausias, kokybiškiausias, geriausias iš visko, kas Lietuvoje daryta.
Nieko nesakau, visi kiti kandidatavę albumai yra geri, bet manasis – grynai lietuviškas, parašytas lietuvio kompozitoriaus, sugrotas lietuvių muzikantų, o ne svečių, su kažkur pirktomis dainomis. Aš kaip aš, bet gaila kolektyvo, kuris įdėjo daug širdies ir nusipelnė įvertinimo.
Nustebino komisijos balsavimas, bet girdžiu visokių kalbų, kad ten irgi yra povandeninių srovių. Kiek tas balsavimas teisingas, tvarkingas, aš nežinau. Pasakysiu taip: neturiu pasitikėjimo šiuo prabangiu renginiu, jo neliko“, – kartėlio neslėpė dainininkas.
Čia pat jis priminė, kad dainuoja ne dėl apdovanojimų, o koncertuose plojančios pilnos salės yra geriausias įvertinimas. „Tie, kuriems viską lemia apdovanojimai, į muziką žiūri paviršutiniškai. O man viskas gerai, turiu puikų darbą, ketinu ir toliau eiti visa koja, nesvarbu, įvertins kas ar ne“, – nusijuokė Merūnas.
Ne visi tai ir prisimena, bet prieš septynerius metus jis dalyvavo atrankoje į „Euroviziją“.
Šįmet ją Merūnas žiūri per televizorių ir kartais negali atsistebėti – kai kurių atlikėjų pasirodymai atrodo gana keisti.
„Žiūriu į dalyvius, galvoju: ką jie daro? Kažkoks sutrikimas, supuvusių pomidorų mėtymas sau virš galvos.
Kita vertus, atrankoje pamatau naujų veidų, jie lyg ir iš niekur atsiranda. O išrinkti – labai sunku, „Eurovizija“ yra visiška loterija, kurioje nieko nenuspėsi“, – numojo ranka dainininkas.
Ar jis pats jau neturi minčių bandyti dar sykį?
„Negirk dienos be vakaro. Ir nespjauk į šulinį, nes, neduokdie, gali tekti atsigerti. Pirmą sykį pasakysiu: buvo idėja dalyvauti šįmet. Bet persigalvojau. Man atrodo, į atranką eina atlikėjai, norintys pakelti savo kainą, gerovę. O aš dainuoju pirmiausia savo malonumui.
Kas žino? Jei eisiu, tai gal po dvejų trejų metų. Anksčiau ieškojau kompozitorių, kurie galėtų parašyti dainą, dabar radau K.Mašanauską, kuris puikiai rašo, atsirado pažinčių su norvegais, švedais, kurie moka rašyti komercinius, „eurovizinius“ kūrinius.
Operos solistas, man regis, niekada nėra laimėjęs „Eurovizijos“. Tad gal tai ir mintis“, – nusijuokė Merūnas.
