Šeštasis jo albumas „Migration“, išleistas po ketverių metų pertraukos, buvo laukiamas gerbėjų minios – Bonobo populiarumas taip išaugęs, kad ankstesnio pasaulinio turo metu jis surengė net 175 koncertus, o vienam naujausių klipų galėjo pasisamdyti garsią britų aktorę Gemmą Arterton.
„Migration“ – ambicingas ir išradingas darbas su filosofine mintimi. Migracija – pagrindinė albumo tema ir nuotaika, perteikiama ir kūrinių (tų, kuriuose skamba balsai) tekstuose, ir šių dainų kūrimo istorijoje.
Mat šis albumas – lyg iš mažyčių skirtinguose pasaulio kampeliuose surinktų gabalėlių sudėliota mozaika. Pavyzdžiui, švelnų kūrinį „Break Apart“ dainuoja kanadietis, JAV gyvenantis ir kuriantis Michaelas Miloshas iš grupės „Rhye“ (irgi viešėjusios Vilniuje), savo vokalo partiją įrašęs viešbutyje Berlyne. Prie albumo prisidėjo ir australų atlikėjas Nickas Murphy (anksčiau žinomas kaip Chetas Fakeris), Niujorke gyvenanti Maroko grupė „Innov Gnawa“. Į subtilią garsų drobę įpintas ir aplinkos triukšmas, kurį Bonobo įrašė Honkongo oro uoste, lietaus šniokštimas Sietle, džiovyklos ūžesys Atlantoje.
Bonobo pasirinkta kryptis nesikeičia – melodinga, vidutinio tempo, daugybe smulkių detalių žavinti elektroninė muzika, turinti hipnotizuojančių savybių. Iš originalių garsų ir nuotrupų, kurias pasiskolino iš kitų įrašų, S.Greenas nutapė spalvingą paveikslą – nuo traškančio ir čežančio kūrinio „Grains“ iki užburiančiais smuikų garsais pasibaigiančio „Second Sun“.
Keli kūriniai (pavyzdžiui, su JAV vokaliste Nicole Miglis įrašytas „Surface“) artėja prie popdainų teritorijos. Bet šiaip Bonobo sugeba išlikti pavydėtinoje padėtyje – ir pakankamai populiarus, kad uždirbtų daug pinigų, ir kuriantis pakankamai sudėtingai, kad būtų priskiriamas prie rimtų menininkų.
Įvertinimas – 9 iš 10.
Bonobo vaizdo klipas „No Reason“:
