Žmonių nuoširdumas, nesklandumai ir stulbinančios kainos – tokius įspūdžius dažniausiai žeria ir į Kijevą atvykę „Eurovizijos“ dalyviai, ir konkurso gerbėjai bei žurnalistai.
Ne pačius lengviausius laikus išgyvenančiai Ukrainai tobulai surengti „Euroviziją“ – iššūkis, bet šalis labai stengiasi.
Kai kurie konkurso ypatumai šįmet visiškai kitokie, nei yra pratusios matyti „Eurovizijos“ delegacijos. Kai kurie jų stebina maloniai.
Viešbučių kainos – išaugusios
Skaičiuojama, kad į konkurso pusfinalius ir finalą, kurie vyks gegužės 9–13 dienomis, turėtų atvykti apie 20 tūkst. žmonių iš užsienio – ne tik atlikėjų ir juos lydinčių žmonių, bet ir paprastų konkurso gerbėjų, nepraleisiančių progos įspūdingą reginį Tarptautiniame Kijevo parodų centre pamatyti savo akimis.
Prognozuojamas svečių skaičius didesnis, nei yra įprasta šiame konkurse. Pagrindinė priežastis aiški – kainos.
Prieš trejus metus šalį sukrėtus neramumams ir konfliktams, Ukrainos grivinos kursas nusirito žemyn. Todėl dabar leisti laiką šioje šalyje – kone nesuvokiamai pigu daugumos Europos šalių gyventojams.
Tiesa, kai kas yra netgi labai brangu. Nerašyta taisyklė – „Euroviziją“ rengiančiame mieste konkurso laikotarpiu dėl užplūdusio turistų srauto daug kas pabrangsta. Kijeve irgi taip nutiko – labiausiai iš didžiausio Europos dainų konkurso stengiasi uždirbti viešbučiai.
„Eurovizijos“ dalyviams buvo pasiūlyta rinktis iš keliolikos jų, tačiau kainos suglumino – už vieną kambarį miesto centre buvo prašoma sumokėti maždaug 220 eurų.
Lietuvos delegacija šiuos pasiūlymus atmetė ir keturių žvaigždučių viešbučiu pasirūpino pati – mokėdama perpus pigiau.
„Eurovizijos“ rengėjai paburbėjo ir net dėstė, kad tokiu atveju neskirs atlikėjams autobuso, gabenančio į repeticijas ir renginius, bet viskas baigėsi gerai.
Kainos glumina europiečius
Užrašai vitrinose ir kavinių valgiaraščiuose, išėjus pro viešbučio duris, nustebina net ir lietuvius, jau nekalbant apie britus ar skandinavus.
Netgi užsieniečiams skirtame „Eurovizijos“ klube, kuriame kainos visada būna smarkiai padidintos, gėrimai ir maistas kainuoja kone perpus pigiau nei baruose Vilniaus centre.
Išlindus iš „eurovizinio“ burbulo kainos nustebina dar labiau. Kelionė viešuoju transportu Kijeve tekainuoja keliolika euro centų, bokalas alaus restorane – neretai mažiau nei eurą, kavos puodelis išsinešti – maždaug 30 euro centų, sotūs dviejų patiekalų pietūs – kelis eurus.
„Tai – labai daug. Jei nueisite toliau nuo centro, galima pavalgyti taip pat skaniai ir perpus pigiau“, – paslaugiai paaiškino ukrainiečiai.
Tokių kainų Lietuvos didmiesčių restoranuose matyti neteko jau seniai. Tačiau didelei daliai Kijevo gyventojų jos dabar atrodo didelės.
Ukrainos valiutai nusiritus į dugną, papietauti mieste dabar sau gali leisti toli gražu ne visi. Jau nekalbant apie pensininkus, kurie dažnai mėnesį turi pragyventi iš kelių dešimčių eurų.
Dar prieš penkerius metus lietuvių turistams Ukrainoje daug kas atrodė brangu (ypač maistas restoranuose), o dabar viskas apvirto aukštyn kojom.
Džiaugtis tuo nesinori – tai vienas ryškiausių ženklų, kad Ukrainos ekonominė padėtis dabar labai sudėtinga. Tačiau jei norite nebrangiai pasimėgauti laisvalaikiu šioje šalyje, dabar tam – pats geriausias laikas.
„Vykstu į „Euroviziją“ beveik du dešimtmečius, bet šįkart išleisiu mažiau negu bet kada“, – juokėsi britų žurnalistas Danielis Fay.
Ypatingas dėmesys saugumui
Kitas išskirtinis bruožas – padidintas saugumas. Konflikto su separatistais kamuojama, nuolat Rusijos grėsmę jaučianti šalis šiems reikalams netaupo.
Kone prie kiekvieno didesnio viešbučio visada budi keletas policijos pareigūnų.
Į repeticijas dainininkų autobusus lydi policijos automobiliai – tai pastarąjį sykį konkurse teko matyti prieš šešerius metus Vokietijoje.
Prie Tarptautinio parodų centro saugumo patikra tokia, kokios „Eurovizijos“ dalyviai dar nematė. Kad visi įeinantys tikrinami lyg oro uoste – jau įprasta, bet šįkart prašoma ir įjungti kiekvieną elektronikos prietaisą. Jei išsikrovė maitinami elementai, teks ieškoti vietos juos įkrauti, kitaip į vidų nepateksi.
Dėl to susidaro ilgos eilės. Tokia pat tvarka ir prie „Eurovizijos“ kaimelio, didelės erdvės konkurso gerbėjams, įrengtos centrinėje Kreščiatiko gatvėje.
Neapsikentę griežtos tvarkos būriai ukrainiečių čia vykstančių koncertų mieliau klausosi už tvoros, užtvindydami visus pėsčiųjų takus.
„Kitaip negalima – tokie laikai. O gal jūs telefone sumontavote bombą, iš kur man žinoti?“ – draugiškai, bet griežtai paaiškino apsaugos pareigūnas.
Ne viskas taip sklandu – jau atidarius „Eurovizijos“ spaudos centrą konkurso rengėjai dar nebuvo spėję pagaminti informacinės medžiagos ir knygelių, paprastai dalijamų renginio svečiams. Jas buvo žadama atvežti šios savaitės pabaigoje.
Klaidų, atrodo, neišvengta ir įrengiant didelę konkurso sceną – ją juosia duobė, skirta važinėjančiai filmavimo kamerai.
Tačiau ji įrengta taip, kad įjungus sceninį apšvietimą beveik neįmanoma jos pastebėti.
Dėl to per konkurso repeticijas pasipylė rimtos traumos – sklando kalbos, kad per keletą dienų į duobę įkrito keliolika žmonių, tarp jų – latvių grupės „Triana Park“ vadybininkė, kurią teko vežti į ligoninę dėl sulaužytų šonkaulių.
Mieste – šventės nuotaika
Nepaisant nesklandumų, miestą apėmusi šventiška nuotaika – akivaizdi.
Lietuviai čia gali jaustis kaip namuose – pamatę ženkliuką su šalies vėliava praeiviai sveikinasi, kai kurie – ir lietuviškai.
Yra šalių, iš kurių į „Euroviziją“ atvykę dirbti svečiai jaučiasi ne taip patogiai. „Sveiki, aš esu iš Rusijos. Prisipažinsiu, labai bijau“, – klausimą, kurį spaudos konferencijoje uždavė mūsų šalies atstovams „Fusedmarc“, pradėjo vienas žurnalistas.
Maidano aikštėje, kurioje prieš trejus metus vyko kruvini susirėmimai, dabar sumontuotas didžiulis „Eurovizijos“ ženklas, prie kurio nuolat būriuojasi norintys nusifotografuoti.
Miesto centre įrengtos net kelios zonos, kuriose galima įsigyti „Eurovizijos“ suvenyrų, pabendrauti su konkurso dalyviais, pasiklausyti jų koncertų, dalyvauti žaidimuose ar „eurovizinės“ karaokės konkursuose.
Dniepro upės pakrantėje įrengta didžiulė siena, kurioje pagerbti visų „Eurovizijos“ konkursų laimėtojai, o sekmadienį didžiulė minia stebės dainininkus, žengiančius ilgiausiu renginio istorijoje – 265 metrų ilgio kilimu.
