Antradienį surengtas pirmasis jo pusfinalis, ketvirtadienį vyks antrasis (jame dalyvaus ir Lietuvos grupė „Fusedmarc“), o šeštadienį – didysis konkurso finalas.
Ir paaiškėjo, kurios dešimt šalių patenka į finalą, pusfinaliuose skelbiama atsitiktine tvarka. Taigi, iš pirmojo pusfinalio į finalą pateko: Moldova, Azerbaidžanas, Graikija, Švedija, Portugalija, Lenkija, Armėnija, Australija, Kipras ir Belgija.
Pirmajame ir antrajame pusfinaliuose varžysis po 18 grupių ir atlikėjų. Iš kiekvieno pusfinalio į finalą žengs po dešimt dainų.
Finale taip pat dalyvaus konkursą rengiančios Ukrainos ir penkių didžiųjų „Eurovizijos“ rėmėjų (Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Vokietijos) atstovai.
Pirmojo pusfinalio šou pradėjo Ukrainos žvaigždė – įvairių televizijos projektų išgarsintas atlikėjas Monatikas, kuris scenoje pasirodė su būriu šokėjų.
Pasisveikinę šou vedėjai Oleksandras Skičko, Volodymiras Ostapčiukas ir Timūras Mirošničenka (tai pirmas sykis konkurso istorijoje, kai „Euroviziją“ veda trys vyrai) pristatė balsavimo sistemą ir pakvietė į sceną pirmąjį vakaro dalyvį – švedą Robiną Bengtssoną, kuris laikomas vienu šių metų konkurso favoritų.
Modernaus skambesio dainą „I Can't Go On“ švedų gražuoliukas, tirpdantis moterų širdis, atliko pasidabinęs kostiumu – su keturiais šokėjais. Vaizdą scenoje pagyvino naktinio didmiesčio vaizdai ir judanti scena, dėl kurios šokėjų judesiai atrodė efektingesni. Stilingas, net jei kiek ir „plastmasinis“, pasirodymas.
Gruzinė Tamara Gačečiladzė vos neišvyko į „Euroviziją“ 2009-aisiais – kaip grupės „Stephane & 3G“ narė. Tąkart daina buvo pašalinta iš konkurso – dėl pašaipios užuominos į konkursą rengusios Rusijos lyderį Vladimirą Putiną.
Šįkart Tamarai kelio niekas nebeužkirs – scenoje, kuri nusidažė raudonomis spalvomis, ji atliko jausmingą baladę „Keep The Faith“. Gruzija, kuriai talkino ir Donato Montvydą pernai režisavusi švedė Sacha Jean-Baptiste, šįmet nusprendė apsieiti beveik be ypatingų efektų – Tamara nusimetė raudoną apsiaustą, jos plaukus draikė vėjas, tačiau visas dėmesys – balsui, dainai ir kuriamai dramai. Tiesa, antroje dainos dalyje gruzinę kelis sykius apsupo ugnies pliūpsnių ratas.
Prieš porą metų į konkursą efektingai įsiveržusi Australija į „Euroviziją“ šįmet atsiuntė Isaiah – septyniolikmetį dainininką, kuris tik neseniai pirmą sykį skrido lėktuvu, tad kelionė į Kijevą jam – itin įspūdinga.
Baladę „Don't Come Easy“ gražaus balso savininkas atliko, pasipuošęs ilgu lietpalčiu, už nugaros dideliame ekrane rodant jo atvaizdą. Kūrinio pabaigoje už vaikino nugaros pasipylė žiežirbų lietus. Kaip ir gruzinė, australas scenoje pasirodė vienas – apsiėjo be šokėjų.
Albanijos dainininkė iš Kosovo Lindita, jau spėjusi pasirodyti ir JAV TV šou „Amerikos dievaitis“, Europos publiką irgi bando papirkti balsu – skambant dramatiškai dainai „World“, už jos nugaros sukosi didžiuliai laikrodžiai ir danguje plaukiantys laivai, šešėlyje stovėjo pritariančiosios vokalistės, balta spindinčia suknele pasidabinusi atlikėja nusiplėšė gobtuvą, tačiau didžiausias jos koziris – galingai dešimtis sekundžių traukiamos sudėtingos natos.
Australo bendraamžė iš Belgijos, 17-metė Blanche dėl „Eurovizijos“ buvo priversta kuriam laikui atsisveikinti su mokykla, tačiau buvusios „Belgijos balso“ šou dalyvės tai nesutrikdė. Specifiniu, žemu balsu kūrinį „City Lights“ dainuojanti, kiek flegmatiškų manierų mergina turėtų patikti tiems, kurie mėgsta Laną Del Rey ar Lorde – Belgija jau ne pirmą sykį rodo, kad į „Euroviziją“ galima eiti su moderniu kūriniu, neatspindinčiu šio konkurso standartų. Už jos nugaros ekrane sukosi žvaigždynai ir Žemės rutulys, bet iš esmės ir vėl – visas dėmesys sutelktas į dainą, o ne į efektus.
Juodkalnijos dainininkas Slavko Kalezičius – vienas ekstravagantiškiausių šių metų konkurso dalyvių. Ilga kasa, kurią jis suka virš galvos, manieringi judesiai, peršviečiamais marškinėliais dengtas kūnas, vaizdo projekcijos, kuriuose Slavko šėlsta pusnuogis, – neoficialiai jis „Eurovizijoje“ vadinamas visišku gėjų favoritu.
Scenoje jis nusiplėšė mėlyną sijoną ir liko su aptemptomis kelnėmis, manieringai raitėsi, gulėjo ant grindų – šio pasirodymo greitai nepamirši, nors apie tipiško skambesio popdainą „Space“ to nepasakysi. Nors palaikymo žinutę S.Kalezičiui prieš keletą dienų įrašė ir garsusis ispanų atlikėjas Enrique Iglesias.
Suomių duetas „Norma John“ pasirodymą surengė dūmų apgaubtoje scenoje (jie sklido ir iš fortepijono). Juodai apsirengę suomiai sudainavo graudžią dainą „Blackbird“ – sudarydami didelį kontrastą prieš tai vykusiam juodkalniečio pasirodymui. Patiks tiems, kurie vertina gerus balsus ir atlikėjus, kuriems nusispjaut į madas.
Azerbaidžano grupė „Dihaj“ su ekstravagantiška vokaliste Diana Hadžijeva priešakyje surengė pasirodymą, kuris tiktų Davido Lyncho filmams.
Kambaryje su juodomis sienomis dainininkė rašė ant jų kreida, tada kameros parodė ant kopėčių šalia stovintį vyrą su žirgo kauke.
Netrukus kambarys griuvo, vyras nusiėmė kaukę, atlėkė pritariantieji vokalistai, ant kurių nugarų Diana pažymėjo kryželius. Dainos „Skeletons“ skambesys gal ir nenustebins, bet šis mįslingas šou tikrai paliko įspūdį.
Portugalas Salvadoras Sobralis – visiškai kitoks. Švelnią dainą „Amar Pelos Dois“ vaikinas dainavo mažytėje scenoje, prietemoje, už nugaros kartais švystelint miško vaizdams. Džiazo atspalvių turinti daina – maloniai nuteikianti ir graži, lyg iš prieš šimtą metų sukurto romantiško filmo. Beje, iki paskutinės akimirkos nebuvo aišku, kad dainininkas apskritai galės pasirodyti konkurso scenoje – jam reikalinga širdies persodinimo operacija, tad dėl silpnos sveikatos medikai net buvo uždraudę portugalui keliauti.
Graikijos atlikėjos Demy daina „This Is Love“ prasideda apgaulingai – kaip baladė, kurią ši atlikėja dainuoja krintančių lietaus lašų fone. Tačiau netrukus jpos nuotaika visiškai pasikeičia – atlikėja stoja ant pakylos, atbėga du pusnuogiai šokėjai, kurie taško vandenį scenoje įrengtuose baseinuose, daina virsta energingu šokių muzikos kūriniu. Galiausiai už Demy nugaros šokėjai rankomis suformuoja širdį. Kupinas „eurovizinių“ klišių pasirodymas, bet į finalą turėtų patekti nesunkiai.
Balta suknele pasidabinusi lenkė Kasia Moš scenoje pasirodė su smuikininku – atlikdama dramatišką dainą „Flashlight“, anot jos, skirtą visiems dėl įvairių priežasčių persekiojamiems žmonėms.
Viena efektingiausių pasirodymo akimirkų – kai už dainininkės nugaros ekrane pasipila balandžiai, tada atsiranda didžiulis užrašas „freedom“ (laisvė). Tačiau daugiausiai simpatijų ji tikriausiai sulauke ne dėl šou, o dėl pačios dainos ir stipraus balso. Bent jau „Fusedmarc“ vokalistė Viktorija Ivanovskaja tvirtina, kad ši daina ją išties sujaudino.
Rimtą dainą scenoje keitė linksmuoliai – antrą sykį konkurse dalyvaujantys Moldovos atstovai „Sunstroke Project“. Juokingai šokantys grupės vyrai, į gėlių puokštes dainuojantys pritariantys vokalistai, ryški saksofono partija, kurią atlieka internete pravarde „epic sax guy“ žinomas muzikantas – daina „Hey, Mamma!“ jau tapo hitu „eurovizinėse“ diskotekose, nėra priežasčių, dėl kurių jai negalėtų pasisekti ir rezultatų lentelėje.
40-metė islandė Svala „Eurovizijos“ žiūrovus hipnotizavo ne tik balsu, bet ir didele tatuiruote iškirptėje. Daina „Paper“ – vidutinio tempo kūrinys, kuris skamba, lyg būtų nurašytas nuo penkių amerikietiškų hitų. Pagrindiniai šou elementai – jau minėta iškirptė, milžiniškos geometrinės figūros ekrane, besiplaikstanti balta dainininkės skraistė ir kažkas panašaus į Šiaurės pašvaistę pasirodymo pabaigoje.
Džiazo ir soulo dainininkė Martina Barta iš Čekijos „Euroviziją“ bandė užkariauti balade – pasidabinusi aukso spalvos kostiumu, sudainavo dramatišką dainą „My Turn“, ekrane šėlstant šokėjams iš kūrinio klipo. Daina, taikanti į Whitney Houston ir Adele teritoriją, tikriausiai patiksianti kiek brandesnio amžiaus žiūrovams.
Kipro atstovas Hovigas tiek scenoje, tiek už jos ribų atrodo kiek įsitempęs – panašu, kad toks yra šio atlikėjo būdas. Baltai spindinčio ekrano fone jis pasirodė su dviem šokėjais – ir rėksmingą dainą „Gravity“ atliko, balansuodamas ant baltų linijų – lyg ant cirko lynų. Idėja gal ir įdomi, bet neatrodė labai efektingai.
Armėnė Arcvik į sceną žengė su rytietiškų motyvų turinčia daina „Fly With Me“, daugybe ugnies ir dūmų efektų, dviem aplink besiraitančiomis šokėjomis ir įspūdingais vokalo viražais. Daina, kurią labai sunku įsiminti, bet vaizdas – išties neįprastas ir užburiantis.
Slovėnas Omaras Naberas, į „Euroviziją“ sugrįžęs po 12 metų pertraukos, konkurso scenoje irgi kūrė dramą – galingu kūriniu „On My Way“, stipriu balsu, kritimu ant kelių ir dainos pabaigoje triumfuojančiai iškelta ranka.
Pusę kūrinio jį supa ekranai – lyg kalėjimo sienos, iš kurių išsivaduoti nori dainos herojus. Atrodo įdomiai, bet išskirtine charizma šis dainininkas tikrai neblizga. Ar pakaks vien balso?
Paskutiniai prie starto linijos – žinoma Latvijos grupė „Triana Park“. Neono spalvomis išdažytos sienos, ne mažiau ryškūs pačių muzikantų kostiumai, isteriškai scenoje šėlstanti vokalistė Agnesė Rakovska ir „trance“ muzikos ritmas dainoje „Line“ – tokie mūsų kaimynų ginklai šiais metais.
Pasibaigus visiems pasirodymams, į sceną žengė 2016-ųjų metų „Eurovizijos" nugalėtoja Džamala, kuri atliko jaudinančią dainą „1944". Padėkojusi gerbėjams už palaikymą, scenoje Džamala spėjo pasidžiaugti, kad nesenai ištekėjo. Tiesa, balandžio viduryje ji surengė koncertą Vilniuje, kuriame atliko pernai išleisto albumo „1944“, ir naujas dainas.
Kokia eile rezultatų lentelėje dalyvius išrikiavo balsavusi publika ir kiekvienos šalies komisija, bus atskleista tik po didžiojo „Eurovizijos“ finalo.
