Šis dainininkas, kurio daina dar prieš „Euroviziją“ tapo dideliu hitu visame žemyne, atrodo kaip tipiškas personažas iš itališkos komedijos – pavyzdžiui, linksmas neužsičiaupiantis padavėjas iš mažo restorano jūros pakrantėje, visas klientes vadinantis gražuolėmis, princesėmis ir sugebantis įsiūlyti aštuonias picas vietoj vienos.
Už tokio smagaus pasirodymo fasado slypi kur kas gilesnė prasmė.
Jo dainą „Occidentali’s Karma“, kurią F.Gabbani, kaip vienos gausiausiai „Euroviziją“ finansuojančių šalių atstovas, be kovos pusfinalyje iškart atliks finale, lydi linksmas šou – F.Gabbani kelia virš galvos rankas ir linksmą, neįmantrų šokį trypia su gorila persirengusiu talkininku.
Šokis, beje, jau tapo interneto fenomenu – gerbėjai kuria klipus, kuriuose atkartoja šiuos judesius, viename įraše tai daro visas nedidelis kaimas.
Išgirdęs šį priedainį vos sykį, jo neišmesi iš galvos savaitę – italų kalba (su pora angliškų frazių) skambančią dainą pamėgo ir tie, kurie jos visiškai nesupranta.
Papildomas įkvepiančio italo ginklas – dainos tekstas, kuriame susipina net kelios temos.
Viena jų – švelnus pasišaipymas iš vakariečių, kurie susižavi Rytų filosofija, pradeda lankyti jogą, valyti karmą ir reikia ar nereikia vartoti įmantrius rytietiškus žodžius (tokius kaip „namaste“).
„Norėjau parodyti, kaip mes Vakaruose netinkamai naudojamės Rytų kultūra, sakome žodžius „mantra“ ir „nirvana“, nesuvokdami, ką jie reiškia. Arba lankome jogą vilkėdami madingus drabužius“, – dėstė F.Gabbani.
Kitas įkvėpimo šaltinis – garsaus britų zoologo Desmondo Morriso 1967-aisiais išleista knyga „Nuoga beždžionė“, kurioje tiriami žmonių ir beždžionių elgesio panašumai ir daroma išvada, jog ne taip jau toli nuo jų nuėjome.
89-erių mokslininkas, beje, jau pagyrė F.Gabbani dainą – pareiškė, kad įdomus, sudėtingas tekstas puikiai perteikia jo idėjas ir netgi primena Bobo Dylano ar Johno Lennono eiles.
Negana to, dainoje yra užuominų į Williamo Shakespeare’o „Hamletą“, senovės graikų filosofo Heraklito bei vokiečių psichologo Ericho Frommo idėjas. To „Eurovizijoje“ kasdien neišgirsi.
Iš mažo Toskanos miestelio, kuriame jo tėvai turėjo vienintelę muzikos instrumentų parduotuvę, kilęs būgnininko sūnus Francesco groti pradėjo ketverių, augdamas klausėsi fanko, džiazo ir soulo.
Aštuoniolikos jis pradėjo profesionalią dainininko karjerą, tačiau vėliau ją metė ir nusprendė tik kurti muziką kitiems.
Prieš porą metų kolegos jį įkalbėjo pabandyti vėl žengti į sceną – sugrįžimas buvo stulbinamai sėkmingas.
Pernai Francesco laimėjo San Remo festivalio naujokų kategorijoje, o šįmet – ir pagrindinį prizą (su juo – ir kelialapį į „Euroviziją“).
F.Gabbani konkursinės dainos vaizdo klipas internete jau peržiūrėtas daugiau nei 110 milijonų kartų.
Tokia statistika negali pasigirti nė vienas kitas šių metų „Eurovizijos“ kūrinys.
„Iš esmės tai tiesiog juokinga daina, kuri priverčia susimąstyti apie gyvenimą“, – „TV antenai“ Kijevo centre įsikūrusiame prabangiame viešbutyje „Intercontinental“ paaiškino F.Gabbani.
Jo laikas Kijeve – suplanuotas iki minučių. „Eurovizijos“ gerbėjai pešasi dėl galimybės nusifotografuoti su konkurso favoritu, o eilėje prie jo interviu rikiuojasi daugelio Europos šalių televizijos ir dienraščiai.
„TV antenai“ dėl pokalbio su F.Gabbani teko tartis kelias dienas, bet galiausiai „Eurovizijos“ prognozių lyderis, kuris ką tik išleido naują albumą „Magellano“, rado laiko apie save papasakoti lietuviams.
Itališkai per vertėją bendraujantis F.Gabbani kalbėdamas emocingai gestikuliuoja ir nuolat šypsosi, tačiau užtikrina į savo karjerą žiūrintis rimtai.
„Atsiprašau, apie Lietuvą žinau labai nedaug, bet būčiau laimingas, jei už mane balsuotumėte“, – nusijuokė F.Gabbani, galbūt šį šeštadienį (finalą 22 valandą tiesiogiai transliuos LRT) iškovosiantis didžiausio Europos dainų konkurso trofėjų.
– Jūsų „eurovizinė“ daina jau tapo hitu. Ar ją įrašęs jautėte, kad ji bus tokia populiari?
– Nuoširdžiai – ne. Prieš tą dainą Italijoje buvo labai populiarus kitas mano kūrinys. Stengiausi pakartoti jo sėkmę, bet maniau, kad tai neįmanoma.
Kai su „Occidentali’s Karma“ pirmą sykį pasirodžiau San Remo festivalio scenoje, iš žiūrovų reakcijos supratau – oho, kažkas čia tikrai bus. Taip ir nutiko. Aš labai laimingas.
– Iš kur atsirado dainos idėja? Turite bičiulių, pamišusių dėl Rytų filosofijos?
– Ne, čia apie mane patį. (Juokiasi.) Buvau rimtai įnikęs į jogą, skaičiau visokius filosofinius tekstus.
Supratau, kaip tai sudėtinga. Beveik neįmanoma būti vakariečiu ir užsiimti tokiais dalykais.
– Scenoje atrodote atsipalaidavęs ir nerūpestingas. Ar tai vaidmuo?
– Ne, scenoje aš jaučiuosi laisviausiai. Tai mano stichija, ten labiausiai noriu būti, taip yra jau seniai.
Nervų, žinoma, būna, tai normali šio darbo dalis. Vis dėlto sunku mane išmušti iš vėžių.
– Su jumis scenoje šokanti gorila – labai svarbi pasirodymo dalis. Ar ja persirengęs choreografas Filippo Ranaldi nepavydi jums šlovės? Jo gi niekas nepažintų gatvėje.
– Nesame apie tai kalbėjęsi. (Juokiasi.) Bet manau, kad jam dėl to nelabai skauda. Juolab kad aš apie jį nuolat kalbu per interviu. Bet taip, jei jis dabar stovėtų jums už nugaros, tikriausiai to nežinotumėte.
– Jūsų daina – itališka, tačiau ją jau šlovina ir anglų spauda. Tai gana neįprasta.
– Taip, bet taip yra todėl, kad daina – įsimenanti, pagaunanti ir nešanti gerą nuotaiką. Be to, jos skambesys lengvas ir tarptautinis, pagal ją smagu šokti net nesuprantant, apie ką ji.
– Neketinate uždainuoti angliškai? Jūsų populiarumas dėl to tikriausiai tik išaugtų.
– Ne, nes mano anglų kalbos žinios kol kas nepakankamai geros, aš negalėčiau taip gerai ja išreikšti minčių.
– Lažybininkai prognozuoja, kad jūs būtinai laimėsite. Jums irgi taip atrodo?
– Stengiuosi apie tai negalvoti, nes tai turbūt mane šiek tiek trikdytų. Noriu tiesiog mėgautis „Eurovizija“, nemąstydamas apie prognozes, kurios gali ir neišsipildyti.
– Jei laimėsite ne jūs, kuriai dainai labiausiai linkite pergalės?
– Oi, tikrai portugalo Salvadoro Sobralio. Jokių abejonių negali būti.
Kodėl? Nes jo daina – viena tų, kurios sako kai ką tikro. Netgi pasakysiu taip: jo daina yra geresnė nei mano.
Žinau, paradoksas, kad taip šneku. (Juokiasi.) Apie konkurentus taip nekalbama. Bet taip yra. Jei ne aš, tegul laimi jis. Bet, žinoma, aš noriu laimėti.
– Italija daug metų nedalyvavo „Eurovizijoje“, turi stiprią įvairių stilių sceną, populiarų San Remo festivalį. Atrodė, kad „Eurovizija“ ten mažai kam rūpi. Ar dabar, kai visi laukia jūsų pergalės, yra kitaip?
– Tikiuosi. Mano daina Italijoje tikrai domisi daug žmonių. Gal dėl to auga ir dėmesys „Eurovizijai“, bet net ir be jos daina mano gimtinėje turbūt būtų populiari.
– Jūsų ir gorilos šokį spauda jau lygina su prieš porą dešimtmečių populiaria makarena. Kaip ilgai jį kūrėte ir repetavote?
– Tiesą sakant, išvis nerepetavome. (Juokiasi.) Jis atsirado spontaniškai, atliekant dainą. Aš visiškai netyčia tuos judesius sugalvojau.
– Kada supratote, kad trokštate tapti dainininku?
– Buvau dar labai mažas berniukas, gal šešerių ar septynerių, kai pradėjau prieš veidrodį dainuoti įsivaizduodamas, kad esu didelėje scenoje. Dainas rašyti pradėjau dvylikos – nuo tada tikriausiai mano gyvenimas buvo nulemtas, supratau, kad tai geriausias būdas perteikti tai, ką galvoju.
– Įsivaizduojate, ką dar galėtumėte veikti, jei muzikos karjera nebūtų susiklosčiusi?
– Tiksliai nežinau, bet gal būčiau ūkininkas. Norėčiau gyventi kaime ir auginti daržoves. Visiškai rimtai – kaip Stingas, kuris Toskanoje turi didelę pilį ir vynuogynų. Man patiktų.
– Esate sukūręs dainą garsiam italų aktoriui ir dainininkui Adriano Celentano. Daug kas jus lygina.
– Man tai didelė garbė. Jis – gyva legenda, proga su tokiu žmogumi dirbti pasitaiko ne kasdien.
Aš neturiu dievukų, į kuriuos lygiuočiausi ar bandyčiau kopijuoti, bet A.Celentano labai gerbiu. Manau, gal ir turime bendrų bruožų. Ir jis, ir aš bandome dainuoti popdainas, kurios turi gilesnę prasmę.
– Jūsų dienotvarkė pastaruosius kelis mėnesius beprotiškai perpildyta. Ką veiktumėte, jei visą dieną galėtumėte skirti tik sau?
– Bičiuli, tai tikriausiai nutiks tik 2018-aisiais. (Juokiasi.) Po „Eurovizijos“ manęs laukia koncertų turas, vėliau irgi suplanuota daug darbų.
Didžiausią malonumą man teikia pramogos gamtoje. Mėgstu valandų valandas vaikščioti po miškus ar kalnuose važinėtis dviračiu. Taip aš pailsiu geriausiai – toli nuo viso to pramogų pasaulio triukšmo.
– Turite merginą. Ar ji nepavyduliauja? Juk aplink jus sukasi daugybė gražių moterų.
– Gal šiek tiek, bet niekada to neparodo. Mano draugė karštai mane palaiko.
– Ar ji atvyks pasižiūrėti jūsų pasirodymo finale?
– Ne.
– Nenorėjote, kad ji būtų šalia?
– Ne, ne. Ji – puiki tatuiruočių kūrėja, turi labai daug darbo, todėl tiesiog negalėjo čia atvykti.
– Ar turite bent vieną jos darytą tatuiruotę?
– Ne.
– Gal po konkurso pasidarysite? „Eurovizijos“ laimėtojas, 2017“ – smagiai atrodytų.
– Ne. Kol kas visos mano tatuiruotės – sieloje. (Juokiasi.)
– Kaip save įsivaizduojate po dešimties metų?
– Tikiuosi, vis dar kursiu muziką, bet norėčiau, kad gyvenimo tempas būtų ramesnis, ne toks, kaip pastaruosius kelis mėnesius.
Didžiausia mano svajonė – įsirengti įrašų studiją Dolomitinėse Alpėse ir ten rašyti dainas.
– Kas jus labiausiai nustebino „Eurovizijoje“?
– Tai, kad čia nėra jokios įtampos tarp konkurentų.
Gal tik man taip atrodo, bet visi – draugiški ir norintys dalytis savo muzika.
F.Gabbani daina "Occidentali's Karma":
