Dar neseniai apie jį beveik nieko nebuvo girdėti, o šįmet dainininkas triumfuodamas jau surengė gastroles per didžiausias Lietuvos sales.
Tūkstančiams gerbėjų, kurie susirinko į šiuos koncertus, skirtas ir naujasis K.Kerbedžio albumas - tiesa, naujas jis sąlyginai. Mat įdėta ir seniai žinomų kūrinių - pavyzdžiui, „Sakale, lėk“ ir šokių muzikos ritmu perdirbta „Pienių vyno“ versija.
Albumui suburtos nemažos žinomų jaunesnės kartos kompozitorių ir aranžuotojų pajėgos - nuo Pauliaus Jasiūno iki Arvydo Martinėno - Vudžio. Ir vis dėlto norisi kur kas daugiau.
Didingas, įkvepiantis „Sakale, lėk“ (parašytas paties Kastyčio) ir M.A.M.A. apdovanojimų ceremonijoje visus sužavėjęs „Mano balsas“ yra neabejotinai stipriausi šio albumo kūriniai. Tokie, prie kurių verta rašyti K.Kerbedžio pavardę, verti jo galingo balso (net jei jums labai nepatinka jo atliekama muzika, vokalui ką nors prikišti būtų labai sunku).
Likusioje albumo dalyje dėmesį išblaško gana banalios aranžuotės ir nepakankamai įsimenančios melodijos. Susidaro įspūdis, kad šiam albumui įrašyti nebuvo tiek laiko, kiek norėtųsi.
Gaila, nes K.Kerbedžio balsas - vienas ryškiausių, kuriuos turime Lietuvos scenoje (kad ir kiek jis maivytųsi, sakydamas, jog turi ne balsą, o tik „šiokį tokį tembrą“).
Būtų įdomu išgirsti, kaip jis skamba su geriausių Lietuvos muzikantų grupe ar net orkestru įrašytame albume, dėl kurio dainų pasistengta labiau.
K.Kerbedžio gerbėjai tikrai nusipelnė leidinio, kuriame nuo kiekvieno kūrinio šiurpsta oda. Šis dar tikrai nėra toks.
Įvertinimas - 6 iš 10.
Titulinė albumo daina:
