„Witness“ – penktasis jos albumas, prie kurio ranką pridėjo daugybė talentingų kūrėjų ir prodiuserių, nuo brangiausiai apmokamo dainų autoriaus Maxo Martino iki šokių muzikos žvaigždės Duke'o Dumonto ir dainininko Jacko Garratto.
Visa tai įspūdinga, tačiau pati K.Perry šiame albume atrodo kiek sutrikusi. Dažnas vaizdas šių dienų popmuzikoje – 32-erjų į nugarą kvėpuoja jaunesnės konkurentės, todėl reikia trūks pliš atrodyti jaunatviškai ir aktualiai.
K.Perry pasirinkimas, kaip tai daryti, – vaikytis Amerikoje populiaraus elektroninės šokių muzikos skambesio. Kuris, savo ruožtu, yra senos britiškos muzikinės mados kopija.
Pavyzdžiui, titulinė daina aranžuota taip, jog galėtų būti nužengusi tiesiai iš Londono klubų vakarėlių, vykusių prieš 25 metus. Dainoje „Swish Swish“ net panaudotas fragmentas iš didžėjaus Fatboy Slimo hito „Star 69“, įrašyto prieš 16 metų. Aiškesnės užuominos į tai, kur dabar suka Katy, nesugalvosi.
Dainų tekstai irgi ypatingai nesužavės - jie yra ir apie vakarėlius, ir apie feminizmą, ir, kaip užsimena pati K.Perry, lyg ir apie politiką bei Donaldą Trumpą. Bet iš esmės – tiesiog „popsinės“ surimuotos eilės be ypatingo gilumo.
Taip, „Chained To The Rhythm“ yra daina, kurios neįmanoma išmesti iš galvos, bet albumas atrodo pernelyg padrikas ir bandantis įtikti pernelyg daug skirtingų klausytojų vienu metu. Kai K.Perry dainuoja balades, jos į šį albumą atrodo įbruktos dirbtinai – be to, jos balsas irgi nėra toks, dėl kurio per nugarą eitų šiurpas.
Rezultatas – bet kokia kaina vietą po saule išsaugoti bandančios atlikėjos mūšis kova dėl išgyvenimo. Pavyks? Sunku pasakyti. Bet geriausiu jos albumu „Witness“ tikrai nepavadinsi – taip atrodo nebent pačiai dainininkei.
Įvertinimas – 7 iš 10.
K.Perry vaizdo klipas „Swish Swish“ (su Nicki Minaj):
