Tokiomis intensyviomis gastrolėmis užsienyje mažai kas Lietuvoje galėtų pasigirti.
Spalio 15-ąją koncertu Prahoje „Au-Dessus“ pradės kelionę, per kurią gros Čekijos, Slovakijos, Vengrijos, Austrijos, Rumunijos, Bulgarijos, Kroatijos, Vokietijos, Lenkijos, Danijos, Švedijos, Olandijos, Belgijos, Prancūzijos, Šveicarijos klubuose ir festivaliuose.
Tik dvi poilsio dienos per beveik mėnesį, kasdien keliaujant iš vieno miesto į kitą, – dauguma grupių tokiam maratonui nesiryžtų. Bet „Au-Dessus“ mano, kad susitvarkys.
„Koncertų grafikas šiek tiek baisus. Tiek morališkai, tiek fiziškai ruošiamės, vartojame vitaminus, sveikai maitinamės.
Laimė, tai nėra pogrindiniai koncertai, kuriuose patiems ir aparatūrą reikėtų tampyti. Bus progų ir pailsėti. Jei atsakingai į viską žiūrėsime ir neužsiimsime nereikalingu rokenrolu, turėtų pavykti.
Žinoma, linksmintis reikės atsargiai“, – juokėsi grupės gitaristas Simonas Motiejūnas.
Daugiau nei pusėje miestų, kuriuose teks groti, šie muzikantai dar nėra buvę, todėl ši kelionė jiems – dar įdomesnė.
Ypač džiugina koncertas, kuris lapkričio 11-ąją vyks Prancūzijoje, festivalyje „Tyrant Fest“.
„Ten grosime su dviem grupėmis, kurios mums labai svarbios, – „Amenra“ ir „Regarde Les Hommes Tomber“. Rumunijoje irgi grosime didelėje salėje“, – džiaugėsi S.Motiejūnas, grojantis ir kitoje žinomoje Lietuvos grupėje „ba.“.
Ne kartą užsienyje jau grojusiems „Au-Dessus“ tai ne paskutinės gastrolės už Lietuvos ribų. Jau suplanuotos dvi išvykos į Vakarus kitais metais, deramasi dėl pasirodymų užsienio festivaliuose.
Šįmet išleistą antrąjį grupės albumą „End Of Chapter“ gerai įvertino daugybė užsienio žurnalų ir tinklaraščių. Tačiau Lietuvoje ši grupė – beveik nežinoma, bent jau platesnei auditorijai.
Priežastis – ji groja „black“ metalo stiliumi, o jis mūsų šalyje nėra itin populiarus.
„Lenkijoje, Prancūzijoje jau turime daug gerbėjų, jie mus priima kaip gerai žinomą grupę, perka kalnus plokštelių ir marškinėlių. Daug kur net nustemba, kad esame iš Lietuvos, – mano, jog mes prancūzai ar belgai.
O Lietuvoje mes sėdime pogrindyje. Bet tai turbūt normalu. Maža šalis, metalo klausytojų nėra labai daug. Tai muzika, kuri turi savo nišą. Tai nereiškia, kad lietuvių skonis blogas, – tokių apibendrinimų nedaryčiau. Tiesiog tai muzika, kuri negali patikti visiems“, – svarstė S.Motiejūnas.
Visi grupės nariai bent jau kol kas negyvena iš muzikos – dėl šių gastrolių savo darbovietėse pasiėmė atostogų.
Lietuvos metalo scenoje grupė vertinama įvairiai – S.Motiejūnas neslepia, kad kartais išgirsta ir komentarų, kurie kvepia pavydu.
„Nesureikšminame to. Kodėl būtent mums neblogai sekasi? Mes tiesiog susikaupę dirbame, bandome kurti savo strategiją, siekti publikos dėmesio. Tai – darbo vaisius. Negali tik išleisti muziką ir laukti, kol kas nors pastebės“, – sakė grupės, kurios įrašų leidyba ir koncertais rūpinasi užsienio kompanijos, narys.
Vis didesne gerbėjų meile besidžiaugiantys muzikantai tai daro gana kukliai – scenoje jie nerodo savo veidų, nuotraukoms pozuoja ir koncertuoja su juodais gobtuvais.
„Toks sumanymas. Norime sukurti pojūtį, kad grupė – lyg vienas organizmas. Nesvarbu skirtingos asmenybės, kurios rodo, kaip gerai moka groti. Mums tai neįdomu.
Norisi, kad visas dėmesys būtų sutelktas į bendrą įspūdį, garsą, muziką“, – aiškino S.Motiejūnas.
Grupės vaizdo klipas „VI":
