Reperis Konstantinas Kiveris-Lilas ir muzikos prodiuseris Rolandas Venckys-Innomine projekto „Aš myliu Lietuvą“ pokalbyje prisipažino – abu trumpam buvo emigravę, tačiau grįžo ir neįsivaizduoja savo ateities be Lietuvos.
– Jūsų šaknys – kur gimėte, augote ir kuo jums ta vieta ypatinga?
Lilas: Mano šaknys – Rusijoje, aš gimiau Sankt Peterburge. Bet dvejų metų buvau atvežtas į Vilkaviškį, ten augau, o vėliau buvau pervežtas į Vilnių. Mane daug vežiojo. (Šypsosi).
Innomine: Aš gimiau Kaune, užaugau Garliavoje. Tuo man ta vieta ir ypatinga – ten visa šeima, draugai.
– Koks yra maloniausias jūsų vaikystės prisiminimas?
Lilas: Man tai – imtynių treniruotės. Mano gyvenimas iš esmės sukosi aplink tai. Po pamokų visada vykdavo treniruotės, kartais, kas porą mėnesių, vykdavo varžybos. Mus, vaikus, išsiveždavo į kitą miestą rungtis – gyvendavome viešbutyje, būdavo daug įspūdžių. Imtynės – lyg mano vaikystės ašis.
Innomine: Mano maloniausias prisiminimas – laisvas laikas Kauno senamiestyje. Kai dar buvau visai mažas, su draugais bėgiodavome po tas siauras gatveles, niekada nežinodavai, kas bus už kampo. Tai buvo ir kiek baisu, bet ir labai įdomu. Man iki šiol smagu ten pasivaikščioti.
– Kokia lietuviška šventė jums pati smagiausia?
Lilas: Man – turbūt Kalėdos. Tai irgi susiję su vaikyste, jaukumu, šeima. Iki šiol kasmet, kai iškrenta pirmas sniegas, man pasidaro smagu.
Innomine: Visiškai pritariu. Kalėdos, nes šeima – labai svarbu.
– Kuri Lietuvos vieta jums pati gražiausia?
Lilas: Tikriausiai Vilnius. Ir, beje, visas Vilnius, neišskirčiau Senamiesčio ar kito rajono. Visas Vilnius man pasakiškai gražus.
Innomine: Man – Nida. Jūra, kopos, labai gera aura, ten visiškai atsipalaiduoju. Ar ten ilsiuosi kasmet? Ne, ten atsiduriu gana retai. Bet kiekvieną sykį džiaugiasi širdis.
– Koks Lietuvos miestas – pats geriausias?
Lilas: Liksiu prie to paties – man tai yra Vilnius.
Innomine: Prieš kelerius metus būčiau sakęs, kad Kaunas. Bet dabar tikrai manau, kad Vilnius.
– Ar turite mėgstamiausią Lietuvos istorijos veikėją?
Lilas: Aš rinkčiausi iš naujesnių laikų istorijos. Man tai – Arvydas Sabonis. Jis yra mano vaikystės laikų ikona, toks išliko iki šiol.
Innomine: Nebūsiu originalus, man – taip pat A.Sabonis. Visa mano vaikystė sukosi aplink muziką ir krepšinį. Be to, tėvas nuolat minėdavo, kad A.Sabonis – jo klasiokas. Tai lyg darė jį dar labiau artimesnį. (Juokiasi).
– Kuris iš jūsų geriau žaidžia krepšinį?
Lilas: Nėra skirtumo. Nors iš tiesų reikėtų pasitikrinti. Rolandas tikrai galvoja, kad geriau žaidžia jis. (Juokiasi).
Innomine: Krepšinio būrelį lankėme abu. Kaip kone visi Lietuvos berniukai tuo metu.
Lilas: Tik aš lankiau Vilkaviškyje, mes ten kamuolių neturėjome. (Juokiasi). Eidavom tiesiog palakstyti į salę.
– Lietuvos asmenybė, su kuria norėtumėte papietauti?
Lilas: Ir vėl – su A.Saboniu. Ko jo paklausčiau? Kaip sekasi.
– Jūsų mėgstamiausia Lietuvos grupė, daina?
Lilas: Grupė – „G & G Sindikatas“. O daina – Marijono Mikutavičiaus „Baigėme mokyklą“.
Innomine: Mūsų nuomonė dėl „G & G Sindikatas“ visiškai sutampa.
– Kokia jūsų mėgstamiausia lietuviška prekė?
Lilas: Mano – lietuviškas alus.
Innomine: Mineralinis vanduo „Neptūnas“. Kasdien geriu jį dideliais kiekiais.
– Skaniausias lietuviškas patiekalas?
Lilas: Šaltibarščiai.
Innomine: Cepelinai.
– Kokie lietuviški žodžiai jums – patys gražiausi?
Lilas: Lietuvių kalba, mano manymu, turi begalę gražių žodžių. Bet patys gražiausi ir svarbiausi – „labas“ ir „ačiū“.
– Jūsų manymu, trys būdingi lietuviams charakterio bruožai.
Lilas: Nesinori kažką liūdno sakyti.
Innomine: Lietuvius apibūdina trys žodžiai: ramūs, tylūs, darbštūs.
– Mėgstamiausia lietuviška patarlė?
Lilas: Devyni amatai, dešimtas – badas.
Innomine: Aš tokios net nežinojau. (Juokiasi).
– Jūs mylite Lietuvą, nes?
Lilas: Nes tai yra namai.
Innomine: Nes tai esame mes, nes tai – mūsų šeima.
– Ar kada nors svarstėte galimybę emigruoti?
Lilas: Ne. Aš jaunystėje porai mėnesių buvau išvykęs. Greitai supratau, kad be Lietuvos man negerai. Daugiau niekada ir neplanavau.
Innomine: Buvo minčių apie emigraciją. Keliems mėnesiams buvau išvykęs. Bet trauka grįžti buvo per didelė. Tikrai neplanuoju išvykti ilgesniam laikui.
– Ką dirbote emigracijoje?
Lilas: Klasikinius darbus – žuvų, daržovių fabrikuose.
– Palinkėjimai Lietuvai būsimam šimtmečiui?
Lilas: Daugiau galvoti, ką galime duoti. O ne ką galime paimti.
Innomine: O aš tiesiog palinkėčiau ramybės.
