Populiarus dainininkas, žurnalistas ir TV laidų vedėjas yra parašęs sukūręs mažiausiai dvi dainas apie Lietuvą, kurių neįmanoma pamiršti.
„Trys milijonai“ ir „Ar mylit ją jūs?“ nuolat skamba per šventes ir kaskart didelėms minioms įkvepia patriotinius jausmus. Tačiau kas Lietuvoje labiausiai virpina paties dainininko širdį?
Apie tai 46-erių atlikėjas papasakojo specialiojo projekto „Aš myliu Lietuvą“ interviu – kaip visada, suteikdamas progų nusišypsoti.
– Jūsų šaknys – kur gimėte ir augote? Kuo jums ta vieta ypatinga?
– Gimiau Lazdijų miestelyje. Devynerių buvau išvežtas į Vilnių, kur toliau augau Žvėryne ir Šeškinėje.
Bet savo vaikystę labiausiai sieju su Kurdimakščių kaimų Lazdijų rajone. Ten, senelių vienkiemyje, praleisdavau labai daug vasarų ir žiemų. Dažniausi mano vaikystės prisiminimai būtent iš ten.
– Koks yra maloniausias jūsų vaikystės prisiminimas?
– Kad žvejoju ankstų vasaros rytą Rimečio ežere. Arba žaidžiu ledo ritulį ant užšalusio tvenkinio. Arba pjaunu žolę sode. Arba statau kilpas kurapkoms.
– Kokia lietuviška šventė jums yra pati smagiausia?
– Kalėdos man yra pati šventiškiausia ir gražiausia šventė.
Valstybinės, su istorija susijusios šventės yra pernelyg iškilmingos, kad būtų linksmos, o kitų religinių bei gamtos švenčių paprastai net nepastebiu.
– Kuri Lietuvos vieta jums atrodo gražiausia?
– Nebūsiu originalus, bet myliu visą Neringą. Priklausau tiems lietuviams, kurie apsiašaroja prie Baltijos jūros.
Ančios ežeras prie Baltarusijos sienos – nuostabus. Vanduo išsirangęs tarp aukštų pušimis apaugusių krantų.
Mėgstu Molėtų regioną. Dar vamzdį prie Neries, o brėkštant visu didingu grožiu atsiskleidžia „Akropolis“.
– Kuris Lietuvos miestas yra geriausias?
– Klaipėda arba Vilnius.
– Ar turite mėgstamiausią Lietuvos istorijos veikėją?
– Steponas Batoras.
– Kodėl būtent jis?
– Vidaus reikaluose jis stipriai prisidėjo prie Vilniaus universiteto įkūrimo, buvo pasaulietiškų, gana liberalių pažiūrų, tvarkė teisinę sistemą.
Užsienio politikoje atkovojo LDK žemes iš maskvėnų ir gerokai pagąsdino Ivaną Rūstųjį. Neseniai apie Batorą daug skaičiau, todėl greičiausiai prisiminiau.
– Su kuria Lietuvos asmenybe su norėtumėte papietauti?
– Norėčiau papietauti su tuo veikėju, kuris, pasak kalbų, nužudė Brunoną.
– Ko jo paklaustėmte?
– Norėčiau paklausti, ar tas prisiprašė, ar visgi buvo galima pasielgti švelniau.
– Kokia jūsų mėgstamiausia lietuviška daina?
– Gražiausia man yra daina „Atsiprašau“. Ją atlieka Lainius, Saulė ir Gytis Paškevičius.
– Kokia mėgstamiausia jūsų lietuviška prekė?
– Rokiškio pienas ir „Deeper“ sonaras žvejybai.
– O skaniausias lietuviškas patiekalas?
– Keptos bulvės su rūgpieniu.
– Kurie lietuviški žodžiai jums gražiausi?
– Gražiausias lietuviškas žodis? „Bamba“. Dar gražūs „paslėpsniai“ ir „skydliaukė“.
– Jūsų manymu, trys lietuviams būdingi charakterio bruožai?
– Darbštumas, įtarumas ir polinkis visus aplinkui mokyti.
– Jūsų mėgstamiausia lietuviška patarlė?
– Neperšokęs griovio, nesakyk „op“.
– Esate parašęs ne vieną gerai žinomą dainą apie Lietuvą – „Trys milijonai“, „Ar mylit ją jūs?“. Ar yra minčių dar vienai?
– Kad nelabai. Amžinai gali rašyti tik apie meilę. Visa kita turi baigtinius resursus.
– Jūs mylite Lietuvą, nes …
– O ką aš dar galiu mylėti? Gerai, kai meilė yra abipusė.
Islandija manęs nemyli. Anglija ir Mongolija — taip pat. O Lietuva bent jau pakenčia, todėl man ją mylėti labai nesunku.
– Jūsų palinkėjimas Lietuvai ir lietuviams būsimam 100-mečiui.
– Gimtadienis yra tik fejerverkai ir šampanas, kuris baigiasi. O Lietuva yra kasdien. Nepamirškim.
