Ramūnas Zilnys. M.A.M.A. blizgesys ir bėdos: šįkart – ne apie R. Karbauskį

Įspėjimas dėl viso pikto: šiame tekste nėra nieko apie Ramūną Karbauskį.

 „Man-go“ M.A.M.A. ceremonijoje.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 „Man-go“ M.A.M.A. ceremonijoje.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 M.A.M.A apdovanojimai.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 M.A.M.A apdovanojimai.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 M.A.M.A apdovanojimai.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 M.A.M.A apdovanojimai.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 M.A.M.A apdovanojimai.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 M.A.M.A apdovanojimai.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 M.A.M.A apdovanojimai.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 M.A.M.A apdovanojimai.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 M.A.M.A apdovanojimai.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 M.A.M.A apdovanojimai.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 M.A.M.A apdovanojimai.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 M.A.M.A apdovanojimai.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 M.A.M.A apdovanojimai.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 M.A.M.A apdovanojimai.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 M.A.M.A apdovanojimai.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 M.A.M.A apdovanojimai.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 M.A.M.A apdovanojimai.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 M.A.M.A apdovanojimai.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 M.A.M.A apdovanojimai.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 M.A.M.A apdovanojimai.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 M.A.M.A apdovanojimai.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 M.A.M.A apdovanojimai.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 M.A.M.A apdovanojimai.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 M.A.M.A apdovanojimai.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 M.A.M.A apdovanojimai.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 M.A.M.A apdovanojimai.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 M.A.M.A apdovanojimai.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 M.A.M.A apdovanojimai.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 „G&amp;G Sindikatas“ per M.A.M.A apdovanojimus parodė ir R.Karbauskio montažą.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 „G&amp;G Sindikatas“ per M.A.M.A apdovanojimus parodė ir R.Karbauskio montažą.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (16)

Lrytas.lt

Jan 28, 2018, 6:27 PM, atnaujinta Jan 29, 2018, 5:51 AM

Apie tai viskas jau parašyta. Kiekvienoje ceremonijoje būna akimirka, apie kurią po to kalba visi. Politiko karikatūrą parodęs „G & G Sindikatas” susirinko dėmesio taškus, bet M.A.M.A. šįmet buvo daug dalykų, dėl kurių verta stebėtis ar ginčytis.

Ceremonijai, kurios idėja – pagerbti geriausius praėjusių metų atlikėjus, įpusėjus į sceną išėjo „Lemon Joy“. Igoris Kofas sudainavo „Hiperbolės“ dainą „Pamiršk mane“, parašyta prieš daugiau nei 30 metų. Patys „Lemon Joy“ ją įrašė dar 2001-aisiais – albume “Restart“.

Kai pamačiau šią dainą ceremonijos programoje, bandžiau suvokti, dėl ko ji čia atsidūrė – jokio „Hiperbolės“ jubiliejaus švęsti M.A.M.A. lyg ir niekas nesiruošė. Išgirdau atsakymą, kad „tiesiog gera sena daina, reikia žinomo kūrinio“. 

Kai „Lemon Joy“ išėjo į „Žalgirio“ areną, supratau, kad su savo nusistebėjimais ir abejonėmis likau visiškas kvailys. Arena pašėlo, reakcija buvo tokia, jog „Lemon Joy“ būtų dar du sykius kartoję tą dainą, jei to nebūtų draudusios tiesioginio TV eterio taisyklės.

Tai buvo tik viena iš daugelio akimirkų per tris su puse renginio valandos, kai galėjai pasijusti kaip Lietuvos muzikos 90-uosiuose ar dar seniau.

Iš visų M.A.M.A. pasirodymų šįmet praeičiai buvo skirta daugiau nei pusė - „Lemon Joy“, „Rondo“, „Man-go“, „Skamp“, Eurikos Masytės „Laisvė“, sudainuota Jazzu, Monique ir Nedos, paskutinis vakaro numeris, skirtas pagerbti Andriui Kulikauskui.

Išskyrus „Lemon Joy“ (kuriuos labai mėgstu, bet vis tiek tai buvo keista), prie kitų prikibti neišeina. Visi turėjo savas priežastis šioje scenoje būti. „Laisvė“ - nes Lietuvos šimtmetis, A.Kulikausko daina – nes kasmet už nuopelnus muzikai pagerbiamas kuris nors Lietuvos muzikos veteranas, „Man-go“ ir „Skamp“ švenčia 20-metį, o „Rondo“ lyderiui Farai pernai sukako 60.

 

Bet dar pridėkite čia koncertavusius SEL lyderį E.Dragūną, „G & G Sindikatą“, ir vos pusė vakaro atlikėjų yra tie, kurie išgarsėjo šiame tūkstantmetyje – D.Montvydas, Monique, Beatrich, Jazzu, „Highly Sedated“ ir „The Station“ (kalbant apie pastaruosius, žodis „išgarsėjo“ nelabai tinkamas, bet tam tikram ratui ši grupė tikrai žinoma). Vyresnių grupių ir senesnių dainų M.A.M.A. buvo visada. Bet šįmet atrodė, kad jų – jau neproporcingai daug.

Metų rokerių „ba.“ lyderis Benas Aleksandravičius scenoje sakė, jog norėtų išspardyti užpakalius seniams, ir, dievaži, žiūrint į dalyvių sąrašą, jis teisus. Bet galima suprasti ir prodiuserius, kuriems, jei reitingas nepateisins lūkesčių, pirmadienį spardys užpakalius televizija, į transliaciją sukišusi pinigus. Ir spardys turbūt skaudžiau nei Benas.

M.A.M.A. rengėjams nelieka nieko kito, kaip žaisti saugiai – stengiantis įtraukti kuo daugiau dainų, kurios būtų žinomos net ir visiškai nesidomintiems šių dienų muzika. Ir dėl to liūdna. Žiūrint ceremoniją, dažnai atrodė, kad Lietuvos muzikos praeitis yra svarbesnė ir skambesnė už dabartį, o tai gali sukelti nelabai malonių minčių. Ypač jauniems.

M.A.M.A. programa kasmet konstruojama pagal tą pačią schemą. Mažos rinkos, kurioje reikia įtikti visiems, schemą. Keli praėjusių metų hitai (šįkart – Beatrich, Monique, SEL su Donatu Montvydu), būtinai keletas veteranų (apie juos – aukščiau), kokia nors premjera (šįmet – naujas solinis Jazzu kūrinys) ir pora „neformato“ pasirodymų. Maždaug – tai, ko didžioji dalis žiūrovų nebūtinai nori, bet reikia įdėti, rodant, kad M.A.M.A. aprėpia visą Lietuvos muziką. Šįmet tokie rizikingi, prodiuserių nervus tampantys, „turbūt žiūrovai dabar perjungs kanalą“ pasirodymai buvo „Highly Sedated“ ir „The Station“.

Nėra jokios paslapties, jog M.A.M.A. rengėjai yra geri mano pažįstami ir dar prieš porą metų klausdavo patarimų dėl „alternatyvių“ atlikėjų, kuriuos verta įtraukti į programą. Daugiau, tiesą sakant, nebeklausia, ir aš juos puikiai suprantu. Atsibodau su zyzimu apie kokią nors labai man patinkančią grupę, kuri scenoje gros, žiūrėdama sau į batus ir kategoriškai atsisakys daryti kažką, kas bent kiek primintų „šou“. Užkulisių žargonu tokie atlikėjai „žudo eterį“.

Atsiprašau, kad dar pirmaisiais metais gadinau kraują, lįsdamas į akis su prašymu, kad „Freaks On Floor“ galėtų pagroti savo dainą, o ne (berods) siūlytą „Rondo“ koverį. Galiausiai, kiek pamenu, jie vis dėlto grojo savo dainą. „Matei, kaip buvo nuobodu?“ - tada šypsodamasis į scenos pusę bakstelėjo vienas M.A.M.A. rengėjų. Po galais, jis buvo teisus.

„Golden Parazyth“ taip smarkiai nenuskilo – į M.A.M.A. sceną antru bandymu grupė pateko tik su Teisučio Makačino kūrinio perdirbiniu, bet negali skųstis – tas eksperimentas buvo įdomus ir patiko pačiai grupei.

Kaip parodė „Lemon Joy“ penktadienį, žiūrovams menkai rūpi visos tos smulkmenos – ar daina turi kokį ryšį su šia diena, ar atlikėjai kažką įdomaus nuveikė per metus, kuriuos ši ceremonija lyg ir turi vainikuoti. Svarbiausia – kad būtų linksma ir galėtum paniūniuoti.

Jei jauniems atlikėjams reikia patarimų kaip patekti į M.A.M.A. sceną, - turėkite dainą, kurią „YouTube“ bus peržiūrėjęs bent milijonas. Dar būtų gerai, kad dainuotumėte lietuviškai – nes renginį, kuris geriausiu eterio laiku rodomas per populiarią televiziją, turi būti įdomu žiūrėti ir seneliams, ir vaikams. Nebandykite patekti čia, jei grojate muziką be vokalo. 

Visiškai suprantamas eksperimentuojančių, alternatyvą kuriančiųjų pyktis – jų ekrane, taip pat ir M.A.M.A. scenoje, beveik nėra. Bet tai paaiškinama. Su tuo susiduriu kasdien – apie šią muziką Lietuvos interneto portaluose beveik niekas neskaito. Klausytojų ratas tikriausiai per visą Lietuvą sudaro kelis tūkstančius. Per mažai, kad būtų verta didelio kanalo rizikos. Ypač, kai kitas kanalas (kaip šįmet LNK) tuo pat metu nusprendžia rodyti kitą ceremoniją su publikos  numylėtiniais – Radžiu ir Kastyčiu Kerbedžiu. Kokia dar alternatyva ar elektronika? 

Vėlgi – liūdna, bet taip yra ir kol kas nepanašu, kad tai keisis. Junior A, „Abii“, „Abudu“, „Sheep Got Waxed“ ir daugelis kitų turi savo auditoriją, yra vertinami didmiesčių jaunimo ir bohemiškai nusiteikusiųjų, bet niekas nesiryš jų per televizorių (bent jau tokiame renginyje) rodyti močiutei Rokiškyje. Per didelis lošimas.

Kas yra M.A.M.A.? Muzika, televizinis reitingas ir pramoga. Šių dienų televizijų karuose reitingas ir pramoga gali nustelbti muziką, ar bent jau keistą, naują ir įdomią muziką. Idealus variantas televizijai – nuotaikingas pramoginis šou su žinomomis dainomis. Kitaip nebus, neturėkim iliuzijų.

Šįmet M.A.M.A. prie to priartėjo bene labiausiai per septynerius metus. Mantas Stonkus ir Mantas Katleris dirbo taip, kad jau dabar, sklando gandai, yra užsakyti vesti tą patį renginį kitais metais. Pirmą sykį feisbuke mačiau tiek televizijos profesionalų, net ir konkurentų, pagyrų šiai ceremonijai. Tų, kurie iš televizijos valgo duoną,  nuomonės beveik vieningos – geriausia, kas daryta iki šiol.

Bet net nereikia profesionalų. Kai jaunos, daug koncertų lankančios, muzika besidominčios giminaitės paklausiau, ar patiko renginys, sakė, kad labai, nes prisijuokė iki ašarų. Ir čia slypi esmė. 

Melomanai šią ceremoniją vertina kitu žvilgsniu, nei televizijų programų vadovai ar paprasti žiūrovai. 2018-aisiais, kai žmonės yra bombarduojami gigantiškais informacijos kiekiais, muzika yra tai, iš ko didžioji auditorijos dalis labiausiai tikisi atsipalaidavimo ir pramogos. Iš televizinio muzikinio šou – žinomų veidų.

Jų M.A.M.A. buvo, ir tai šiuo atveju svarbiau už faktą, kad skambėjusios dainos parašytos prieš dešimtmečius. Gal net ir tai, kad daug kas skambėjo iš fonogramos (nors pretenduojant į prestižą šiais laikais vis dėlto reikėtų, kad būtų grojama ir dainuojama gyvai).

Ar iš pergalės tokiame renginyje yra naudos rokeriams ir alternatyvininkams, jei didelei daliai jų niekas neleidžia čia groti? Kiekvienam iš jų spręsti pačiam, bet spėčiau, kad yra. Pirma – šimtai žiūrinčiųjų vis tiek iš smalsumo lenda į internetą ir pasidomi, kas čia tokie nominuoti. Antra – dažnai susiduriu su užsienio festivaliais, kurie renkasi Lietuvos atlikėjus savo programoms. „Ši grupė gavo prizą Metų alternatyvos kategorijoje“ jiems yra argumentas, ir gana stiprus.

Užteks burbėti. Buvo patikusių dalykų. Vedėjai – šaunuoliai. Laimėtojų sąrašas – bene logiškiausias per septynerius metus.

Nuo jaunos Lietuvos kartos balso „ba.“ iki per porą metų iki pilnų salių užaugusio Daddy Was A Milkman – statulėlės iškeliavo tiems, dėl kurių vargu ar pavyktų rimčiau ginčytis.

Išskyrus Metų alternatyvos kategoriją, kurioje laimėjo „Šiaurės kryptis“ - pernai naujai įrašytą albumą išleidusi, bet jau beveik 25 metus koncerto nesurengusi, iš esmės neegzistuojanti grupė, už kurią, tikėtina, komisijos nariai balsavo dėl iš vaikystės ar jaunystės girdėto pavadinimo. Lengvas absurdo kvapas, kurį pripažino ir patys muzikantai, bet yra kaip yra.

Įsiminė, kad Egidijus Dragūnas vis dar moka sukelti dramą ir stebinti. Nuo visą dieną virusio detektyvo, ar jis išvis eis į sceną, iki padėkos kalbos, kuri buvo mandagiausia ir sklandžiausia per visą vakarą – kas to būtų tikėjęsis?

Išskyrus pagarbos A.Kulikauskui numerį, jis buvo vienintelis, kurio pasirodymas privertė visą parterį atsistoti. Jums gali nepatikti E.Dragūnas, jo kalba, poelgiai ir muzika. Gali nepatikti daina „Nieko verta“, kuri neva yra apie jo skandalingą išsiskyrimą su mylimąja (nors iš tikrųjų tekstas rašytas seniau ir didžiąją dalį jo rašė D.Montvydas su Justu Mamontovu, bent jau mano žiniomis - visai ne apie ją). Gali nepatikti kaltinimai iš tos pačios mylimosios pusės, nors šią savaitę Eltonas Johnas, kalbėdamas apie #metoo judėjimą, priminė, kad kaltuosius pirmiausia turėtų nustatyti teismai, ir užkulisių šnabždesiai sako, kad šioje Egidijaus ir Eleonoros ne viskas yra balta ir juoda.

Bet jis yra puikiai išmokęs vieną pramogų pasaulio tiesą – reikia bet kokia kaina padaryti, kad būtų apie ką kalbėti. „Mano požiūris toks – nesvarbu, ką apie mane rašo, svarbu, kad būčiau ant žurnalo viršelio“, - yra sakęs britų grupės „Oasis“ buvęs dainininkas, tam tikra prasme – E.Dragūno atitikmuo Liamas Gallagheris.

Pritraukti dėmesio, išprovokuoti piktų straipsnių ir triukšmo socialiniuose tinkluose, padaryti porą skandalų – to nori kiekviena didelė muzikos ceremonija pasaulyje.

Čia M.A.M.A. vėl susitvarkė gerai. Šou turi tęstis – po metų vėl džiaugsimės ir bambėsim. Tik įdomu, kuri 80-ųjų grupė bus atkurta ta proga? Jei „Hiperbolė“ nesutiks (o dėl to koncertų rengėjai nesėkmingai stengiasi ne vienus metus), gal galima kaip nors atgaivinti „Kardiofoną“?

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.