Pernai 50-metį šventęs atlikėjas ir muzikos kūrėjas šimtus kartų yra kalbėjęs apie savo kūrybą, tačiau šįkart jo paklausėme ne apie tai.
Portalo lrytas.lt projekte „Aš myliu Lietuvą“, kuriame šimtas žinomų mūsų šalies gyventojų dalijasi mintimis apie jubiliejų pasitinkančią valstybę, A.Mamontovas papasakojo apie savo mėgstamiausią lietuvišką patiekalą, vaikystės pasivaikščiojimus ant sostinės Tauro kalno ir žodį, kuris ko gyvenime užima ypatingą vietą.
– Jūsų šaknys – kur gimėte ir augote? Kuo jums ta vieta ypatinga?
– Gimiau Vilniuje. Pirmus kelerius gyvenimo metus gyvenau ant Tauro kalno, M.Valančiaus gatvėje.
Vėliau, visą gyvenimą iki dabar – Antakalnyje. Šis rajonas man ypatingas, kadangi čia yra Sapieginės miškas, kuriame pažįstu kiekvieną takelį. Kiekvienoje gatvėje ar kieme – pilną prisiminimų iš vaikystės, paauglystės ir vėlesnių gyvenimo periodų.
Mano šaknys – maišytos. Mama – lietuvė, jos tėvai nuo Ramygalos. Tėtis – rusas, iš Archangelsko, jo tėvai iš šiaurės Rusijos ir Komijos respublikos.
– Koks yra maloniausias jūsų vaikystės prisiminimas?
– Kiekvieną vakarą su tėčiu arba seneliu eidavome pasivaikščioti ant Tauro kalno ir pasižiūrėti į Vilniaus miesto šviesas. Tada jų dar nebuvo tiek, kiek dabar. Tačiau tai būdavo mano mėgstamiausia dienos dalis.
– Kokia lietuviška šventė jums smagiausia?
– Saulėgrįža. Nes tada naktys pradeda trumpėti ir besisukantis laiko ratas pradeda skaičiuoti ilgėjančias dienas iš naujo. Ir rudens Lygiadienis, nes tada Šventaragio slėnyje dega tūkstančiai žvakių.
– Gražiausia Lietuvos vieta?
– Kuršių nerija. Jos grožis nuginkluoja ir mus – Lietuvos gyventojus, ir užsienio svečius.
– Pajūrio miškai, kopos ir ošiančios jūros garsas sukuria ypatingą atmosferą. Ten nuvažiavęs, labai mėgstu tiesiog eiti kur akys veda tarp palinkusių nuo jūros vėjo medžių.
– Kuris Lietuvos miestas yra geriausias?
– Vilnius. Jeigu dar čia nebuvote – atvažiuokite prieš ištardami kokio kito miesto vardą. (Šypsosi).
– Ar turite mėgstamiausią Lietuvos istorijos veikėją? Ir kodėl būtent jį ar ją?
– Tai rašytoja Jurga Ivanauskaitė. Man nusišypsojo laimė ją pažinoti, o jos knygos suteikė labai daug įkvėpimo.
Kartais pagalvoju apie tai, ko ji dar nespėjo parašyti, taip anksti iškeliavusi Anapilin.
– Lietuvos asmenybė, su kuria norėtumėte papietauti? Ko jos paklaustumėte?
– Kompozitorius Giedrius Kuprevičius. Jo kadaise kurta elektroninė muzika man padarė didelę įtaką paauglystėje. Nežinau, ko paklausčiau, bet tikiu, kad pokalbis pats tai pasufleruotų.
– Jūsų mėgstamiausia Lietuvos grupė arba lietuviška daina?
– Grupė? Turbūt „Hiperbolė“, nes jos muzika kadaise labai daug reiškė mano kartos žmonėms. Bet labai mėgau ir „Bix“, jų pačioje muzikinio kelio pradžioje. Vytautas Kernagis ir jo „Dainos teatras”, atlikėjas Valdas Slabada ir jo puikusis albumas „Kelyje“. Aš niekaip netilpsiu į vieną pavadinimą.
Mėgstamų dainų yra daug: Kosto Smorigino „Paukščiai“, Vytauto Kernagio „Išeinu“, Ievos Narkutės „Raudoni vakarai“, Audriaus Balsio ir Romo Lileikio „Žalios žolyno akys“, Giedriaus Kuprevičiaus „Kregždutės, kregždutės“. Bet čia sąrašas nesibaigia, o tik prasideda.
– Kokia jūsų mėgstamiausia lietuviška prekė?
– Jų yra labai daug. Visų mūsų šalyje gaminamų maisto produktų turbūt neišvardysiu, bet pirmoje vietoje būtų juoda, lietuviška duona.
Jeigu kalbėtume ne apie maistą, tuomet – kompiuterinė nuotraukų redagavimo programa „Pixelmator“. Turėtume ja didžiuotis, kaip estai didžiuojasi savo „Skype“, nes ji gerai žinoma visame pasaulyje.
– Skaniausias lietuviškas patiekalas?
– Balti, aukštaitiški šaltibarščiai su bulvėmis. Nieko nėra geresnio vasaros metu.
– Kurie lietuviški žodžiai jums gražiausi?
– Vanduo. Šis žodis yra tarsi budistinis „om“. Jame yra kažkas meditatyvaus ir muzikalaus. Kaip ir jo reikšmėje. Dar? Dangus. Ugnis. Tyla.
– Trys, jūsų manymu, lietuviams būdingi charakterio bruožai?
– Inertiškumas, kruopštumas, uždarumas. Pastarasis dažnai veikia prieš mus pačius, todėl turime jam rasti tinkamą vietą, kad jis veiktų konstruktyviai, o ne atvirkščiai.
– Mėgstamiausia lietuviška patarlė?
– „Kask duobę sau, galbūt kitas įkris“. (Juokiasi).
– Esate parašęs gerai žinomą dainą apie Lietuvą – „Geltona. Žalia. Raudona“, kuri dažnai skamba per šventes ir sujaudino daugybę žmonių. Ar ateityje dar sukursite dainų apie savo šalį?
– Visada norėjau parašyti dainą apie Lietuvą. Taip gimė „Geltona. Žalia. Raudona.“ Kiekvieną dieną tokių dainų neparašysi. Negali planuoti to, kas ateina tik tada, kai esi pribrendęs.
– Jūs mylite Lietuvą, nes …?
– Čia mano namai ir šaltinių vanduo.
– Ko palinkėtumėte Lietuvai ir lietuviams būsimam 100-mečiui?
– Nebeskirstykime savęs į „emigrantus“ ir „vietinius“. Tai didžiausia klaida, kurią darome.
Lietuva turi būti atvira pasauliui, nes pasaulis yra atviras Lietuvai. Linkiu, kad visi dirbtume jos labui, galėtume ja didžiuotis ir džiaugtis tokia, kokią sukuriame.
Tai priklauso tik nuo mūsų pačių, kiekvieną akimirką.
