Dainininkas ir TV šou „X faktorius“ teisėjas yra gyvenęs Londone, tačiau sugrįžo į Lietuvą ir yra įsitikinęs – gimtinę reikia mylėti, nelaukiant, kad tau už tai ką nors duos. Portalo lrytas.lt projektui „Aš myliu Lietuvą“ jis pasidalino rimtomis ir linksmomis mintimis apie savo kraštą.
– Jūsų šaknys – kur gimėte ir augote? Kuo jums ta vieta ypatinga?
– Gimiau Marijampolėje. Tas miestas suformavo mane tokį, koks esu dabar. Augau Mokolų rajone, ten pirmą kartą paragavau kovos už būvį ir tam tikrų gyvenimo taisyklių.
Marijampolėje ir šiandien gyvena mano tėtis, tad lankausi šiame mieste kelis sykius per metus – nuvežu dukrą kartu pabūti, savaitgaliui ar kiek ilgiau.
– Koks yra maloniausias jūsų vaikystės prisiminimas?
– Kai vasarą vaikų darželyje, po pietų miego, tėtis ar mama ateidavo pasiimti anksčiau ir kažkur važiuodavome – pavyzdžiui, į sodybą Dzūkijoje, prie Nemuno, pas gimines. Paauglystės prisiminimai – mopedas, pirmosios grupės, kuriose teko groti, repeticijos.
– Kokia lietuviška šventė jums smagiausia?
– Mes jau nesame pagonys, tad vis dėlto – Kalėdos. Ši šventė mane nuperka. Ar laukiu dovanų? Esu tokio amžiaus, kai labiausiai džiugina praktiškos dovanos, kurios tinka visiems. Pavyzdžiui, kavos aparatas. (Juokiasi).
– Kuri Lietuvos vieta jums gražiausia?
– Juodkrantė. Kasmet važiuojame ten atostogauti. Tą miestelį pažįstu puikiai, net turiu leidimą ir galimybę pasivažinėti ten, kur kitiems neįmanoma. Turiu ten gyvenantį draugą, kartu duodame cirko, kaip turi būti.
Esu prisilietęs prie tos Lietuvos vietos šiek tiek daugiau – ne tik nueidamas prie jūros ar į kavinę „Žuvelė“. Esu ir pagrybavęs, po brūzgynus pasitrankęs.
– Geriausias Lietuvos miestas?
– Vilnius. Gyvenu čia jau 16 metų. Sostinė, čia ir kultūros renginių daugiausia. Aš į juos neinu, bet gera žinoti, kad jie yra. (Juokiasi).
Nors, neslėpsiu, pradeda užknisti kainos – patiekalų restoranuose, nekilnojamojo turto. Yra dalykų, dėl kurių ši sostinė jau pradeda nebepatikti.
– Ar turite mėgstamiausią Lietuvos istorijos veikėją? Ir kodėl būtent jį ar ją?
– Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis. Jo sūnus Vytautas Didysis turbūt minimas dažniau, bet Kęstutis buvo kietesnis už sūnų.
Paprastai sakant, Kęstutis Lietuvoje užsuko reikalus, jam valdant šalis įsibėgėjo. Jei mes sau tuo metu leidome importuoti kitas tautas, neblogai sekėsi, ar ne?
– Lietuvos asmenybė, su kuria norėtumėte papietauti? Ko jos paklaustumėte?
– Tikrai ne su šių dienų politikais. Jiems neišeina normaliai ir žmogiškai šnekėti. Norėčiau išgerti kavos su Violeta Urmana. Nieko jos neklausčiau, tik sėdėčiau ir ją girčiau. (Juokiasi). Ji nuostabi, turi Dievo dovaną, esu buvęs jos koncerte, bet niekada neteko su ja pabendrauti. Ji, beje, irgi gimusi Marijampolėje.
– Mėgstamiausia lietuviška daina, grupė ar atlikėjas?
– Mano daina „39“. (Kvatojasi). Akiplėšiška, bet juk vieną kartą gyvenu, mane mažai kas giria, tai kodėl pačiam to nepadarius?
O šiaip turime labai daug gerų atlikėjų: Daddy Was A Milkman, Andrių Mamontovą, Marijoną Mikutavičių, Jazzu. „SH“ „Sumaišyk mane su cukrum“, „Baltojo Kiro“ „Lūpytės“, „Empy-X“ „Debesys“ – puikios dainos. Yra net ir Selo gerų dainų – tos, kurias ne jis pats kūrė. (Juokiasi).
– Kokia jūsų mėgstamiausia jūsų lietuviška prekė?
– Vilniuje yra tokia parduotuvė „Bobos daržas“, prekiaujanti ūkininkų prekėmis. Ten galima įsigyti varškės sūrio, dėl kurio aš galiu su bet kuo susipykti. Net ir su žmona. (Juokiasi).
– Skaniausias lietuviškas patiekalas?
– Šaltibarščiai. Tai genialu, galiu juos ir žiemą valgyti.
– Kokie lietuviški žodžiai jums gražiausi?
– Visi, ištarti iš širdies ir su geru noru.
– Jūsų manymu, trys lietuviams būdingi charakterio bruožai?
– Pradėsiu nuo neigiamų. Esame nekantrūs. Žvelgiantys per petį ir bandantys griebti bet kokią galimybę, nes kitaip kitas ją paims. Galvojantys, kad kaimyno kieme žolė yra žalesnė. Geri bruožai – vis dar sugebame užjausti. Mokame susivienyti, kilus nesantaikai ar pavojui. Ir esame darbštūs.
– Mėgstamiausia lietuviška patarlė?
– Nemesk kelio dėl takelio. Pats jos visada laikausi.
– Jūs mylite Lietuvą, nes …
– Nes niekas man už tai nieko neduos. (Juokiasi). Manau, kad mums vis dar sunku išmokti mylėti be priežasties. Aš myliu Lietuvą, nors ji mane apkrauna dideliais mokesčiais, kyla kainos dėl kurių kavinėse jau sunku lankytis, valdžia vagia, švaisto pinigus visokiems neįgyvendinamiems projektams. Bet aš vis tiek, kaip kvailys, myliu Lietuvą.
– Palinkėjimas Lietuvai ir lietuviams būsimam 100-mečiui.
– Aš geriau pasakysiu taip: jeigu, kai po šimto metų aš sugrįšiu, jūsų čia nebus – jums šakės. (Juokiasi).
