24-erių dainininkė portalo lrytas.lt interviu projektui „Aš myliu Lietuvą“ sakė, kad lietuviai išsiskiria nuoširdumu ir vertybėmis, o svarbiausias palinkėjimas mums – negalvoti, jog esame kuo nors prastesni už kitus.
– Jūsų šaknys – kur gimėte ir augote? Kuo jums ta vieta ypatinga?
– Gimiau ir augau Palemone, Kauno pakraštyje. Tuo metu tai buvo mažas kaimelis netoli miesto. Ten lankiau mokyklą, ten iki šiol gyvena mano šeima. Dar ten yra Salomėjos Nėries muziejus, šalia – Kauno marios. Tokia ypatinga vieta, kuri lyg ir Kaune, lyg ir ne.
– Koks yra maloniausias jūsų vaikystės prisiminimas?
– Žinau daug nemaloniausių. (Juokiasi). Manęs nemėgo mergaitės kieme. Dabar gal atrodo, kad esu švelni ir moteriška, bet tuo metu buvau labai berniukiška – kramčiau saulėgrąžas, keikiausi ir taip toliau. (Juokiasi). Mergaitės rinkdavo iškarpas iš žurnalų su žvaigždžių nuotraukomis, žaisdavo su lėlėmis, o man tai atrodė visiška nesąmonė.
Maloniausi prisiminimai – pirmieji įsimylėjimai. Visada įsimylėdavau vyresnius vaikinus. Būdama trylikos, vaikinui ir pirmąją savo dainą parašiau. Jam tuo metu, regis, buvo aštuoniolika. Kad buvau įsimylėjusi, žinojo visa mokykla ir Palemonas, man buvo gėda, bet tada maniau, kad tai – mano amžina meilė. (Juokiasi).
– Kuri lietuviška šventė – jums smagiausia?
– Kūčios, nes visada jas švenčiu su šeima. Joninių ar Užgavėnių nešvenčiame. Dvejus metus visi renkasi Kūčių vakarienės valgyti pas mane, tad man ta šventė – dar malonesnė.
– Kokia Lietuvos vieta jums gražiausia?
– Nida. Pirmąkart ją pamačiau vos prieš ketverius metus. Tėvai ten atostogauti neveždavo, vasarą ilsėdavomės Palangoje. Gal dėl to, kad buvome neturtingi, o atostogauti Nidoje – tikrai nepigu.
Pirmąsyk ten nuvažiavau su Šampaniniu choru. To miestelio pušynas, kopos, ramybės – visiška magija. Tikiuosi, po „Eurovizijos“ bus proga ten praleisti keletą dienų.
– Geriausias Lietuvos miestas?
– Kaunas. Studijavau Vilniuje, norėjau pabėgti nuo namų, tėvų, pagyventi viena. Bet vis tiek grįžau į Kauną. Vilnius man – per didelis, per greito tempo, nemoku jame gyventi.
O Kaunas – kaip Nida, tik be kopų ir be jūros. Ir merą gerą turime. (Juokiasi).
– Ar turite mėgstamiausią Lietuvos istorijos veikėją? Ir kodėl būtent jį ar ją?
– Prezidentas Valdas Adamkus ir jo žmona Alma. Norėčiau lygiuotis į jų šeimą, pagarbą vienas kitam. Jie man – tikrų vertybių pavyzdys. Prieš maždaug pusantrų metų teko dainuoti, jiems sėdint pirmoje eilėje. Neužmirštama akimirka.
– Lietuvos asmenybė, su kuria norėtumėte papietauti?
– Rūta Meilutytė. Labai norėčiau su ja susidraugauti. Man ji atrodo labai įdomi ir gili asmenybė. Vis ruošiuosi pamatyti filmą apie ją, bet dėl darbų prieš „Euroviziją“ kol kas nespėjau.
– Mėgstamiausias Lietuvos atlikėjas ir lietuviška daina?
– Man labai patinka Mantas Jankavičius, nors iki šiol nesu buvusi jo koncerte. Visos jo dainos man atrodo pozityvios, nešančios gerą energiją. Pavyzdžiui, „Melagė“ (uždainuoja priedainį – Red.).
O daina – Jurgos „Nebijok“. Aš ją ir savo koncertuose dainuoju, jau ketverius metus. Visada, kai skamba ta daina, žmonės suklusta, nes ji turi kažką ypatingo.
– Kokia mėgstamiausia jūsų lietuviška prekė?
– Dušo želė „Margarita“, vyšnių kvapo. (Kvatojasi). Be to – lietuvių dizainerių drabužiai. Pavyzdžiui, patinka Lauros Dailidėnienės, Renatos Mikailionytės, Tomo Baranausko kūriniai. Anksčiau niekada nepirkau, nes atrodė, kad labai brangu. Bet tada supratau, kad geriau turėti mažiau, bet gražių ir kokybiškų rūbų. Manau, „Eurovizijoje“ Portugalijoje dėvėsiu tik lietuvių sukurtus drabužius.
– Skaniausias lietuviškas patiekalas?
– Bulviniai blynai ir kugelis. Galėčiau juos valgyti triskart per dieną. Su spirgučiais iš salierų, nes jau ketverius su puse metų nevalgau mėsos. Kai mano tėtis, kuris valgo mėsą, paragavo, sakė, kad daugiau nebenori valgyti spirgų iš kiaulienos.
Anksčiau valgydavau viską – net ir kiaulės koją su bulvių koše. (Juokiasi). Bet tie laikai – praeityje.
– Kokie lietuviški žodžiai jums gražiausi?
– Mama. Ir rupūs miltai, nes jau jei keiktis, tai lietuviškai. (Juokiasi).
– Jūsų manymu, trys lietuviams būdingi charakterio bruožai?
– Nuoširdumas. Užsienyje matai, kad tas nuoširdumas būna suvaidintas, o lietuvių bendravimas – kitoks. Savivertės trūkumas – labai norime visiems įtikti, nugalėti, atrodyti tobuli. Ir sugebėjimas saugoti ir puoselėti vertybes.
– Mėgstamiausia lietuviška patarlė?
– Neperšokęs griovio, nesakyk „op“. Tai sakiau „Eurovizijos“ atrankoje, tai sakysiu ir Portugalijoje.
– Jūs mylite Lietuvą, nes …
– Nes čia galiu kalbėti lietuviškai. O gimtąja kalba mintis reikšti lengviausia. Ji – labai turtinga. Kurį laiką gyvenau Ispanijoje ir supratau, kaip sunku neturėti su kuo kasdien kalbėtis lietuviškai.
– Palinkėjimas Lietuvai ir lietuviams būsimam 100-mečiui.
– Ne visada vaikytis ir mėgdžioti Vakarus. Mes turime tiek daug grožio ir gėrio, kad kai kam iš mūsų dar reikėtų pasimokyti. Niekada nenuvertinkime savo šalies. Mes geri, inovatyvūs, puikūs, apskritai Lietuva – labai kieta šalis.
